Ikiteisminio tyrimo efektyvumas

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2002 m. kovo 14 d. įstatymu patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­deksas (toliau – BPK)1. Rengiant naująjį BPK buvo iš esmės pakeista ikiteisminio tyrimo koncepcija atsižvelgiant į šiuolaikinę baudžiamojo proceso teoriją bei praktiką užsienio šalyse, ypač pabrėžiant žmogaus teisių užtikrinimą. Bet anot dr. R. Burdos, nusikaltimų tyrimo sistema vis dar turi tarybinį kvapą”2. Vakarų šalių mokslininkai tokį esamą nusikaltimų tyrimo procesą vadina inkviziciniu”3. Galima teigti, jog būtent inkviziciniam nusikaltimų tyrimo procesui būdingas kruopštus ikiteisminis nusikaltimo tyrimo medžiagos rengimas. P. Ancelis pažymi, jog Freiburgo mokslinio tyrimo centre prof. K. Tiedemanno parengti siūlymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. yra tie minimalūs standartai, kurie turi būti užtikrinti bet kuriame baudžiamojo proceso modelyje””4. Inkvizicinis reformuotas procesas rekomenduojamas toms šalims, kurios nori pabrėžti Vyriausybės pareigą siekiant valstybėje išlaikyti socialinį balansą. Be to, pastarasis modelis yra veiksmingesnis ir pigesnis už rungtyninį. Minimi faktoriai, matyt, buvo lemiami, projektuojant ir priimant mūsų valstybės Teisinės sistemos reformos metmenis. Pažymėtina, jog BPK naujai suformuluotos iki tol nacionalinėje baudžiamojo proceso teisėje ne­vartotos sąvokos, reglamentuojančios nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo vyksmą. Pasikeitė ir uždaviniai, keliami ikiteisminio tyrimo stadijai. Todėl svarbu išanalizuoti pagrindines nuostatas ir kriterijus, lemiančius ikiteisminio tyrimo efektyvumą. Šis darbas skirtas vienam iš ikiteisminio tyrimo principų – efektyvumo - analizei. 1. Naujos ikiteisminio tyrimo nuostatos. Baudžiamojo proceso normos apibrėžia pagrindinę nusikalstamų veikų ikiteisminio ty­rimo organizavimo tvarką. Būtent nuo jos priklauso, kokie bus ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių darbo santykiai. Nuo jų priklausys tyrimo veiksmų atlikimo seka, veiksmų logika, taip pat proceso dalyvių – nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo – teisių užtikrinimas. Baudžiamojo proceso teisėje iki naujojo BPK priėmimo nusikaltimų tyrimo procesas vadintas parengtiniu tardymu”, o dabartiniu metu –ikiteisminiu tyrimu”. Tokia sąvokų kaita, anot R. Burdos, kelia abejonių ir skatina apsvarstytai bei atsargiai pasirinkti naują ikiteisminio tyirmo modelo schemą5. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą 6 parengtinis tyrimas yra baudžiamojo proceso stadija, einanti po baudžiamosios bylos iškėlimo stadijos. Remiantis tuo, kad užsienio šalyse, konkrečiai „ Vokietijoje nėra baudžiamo­sios bylos iškėlimo stadijos. Visi reikalingi tyrimo veiksmai atliekami esant paprastam įformi­nimui “ 7, naujojo Baudžiamojo proceso kodekso „ projekte atsisakoma baudžiamosios bylos iškėlimo kaip procesinio veiksmo ir kaip stadijos. Projekto autorių nuomone, tokia stadija nereikalinga todėl, kad dažnai nuo pat pirmo signalo apie padarytą nusikalstamą veiką gavimo yra būtina atlikti pilnaverčius baudžiamosios bylos tyrimo veiks­mus siekiant rasti ir užfiksuoti įrodymus teisminiam nagrinėjimui “ 8 . Akivaizdu, jog pagal naująjį BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ne sprendžiama dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, o iš karto pradedamas baudžiamasis tyrimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso komentare pažymima, jog tokiu būdu atsisakoma pagal senąjį kodeksą paplitusių, vadinamųjų tyrimų medžiagoje”(t.y. tyrimo veiksmų atlikimo iki proceso pradžios). Baudžiamosiso bylos iškėlimas yra formalaus pobūdžio, jokio realaus turinio neturintis veiksmas, todėl jo atsisakyta”9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog naujasis kodeksas kvotos ir tardymo funkcijas kaip iš esmės dubliuojančias viena kitą apjungia į vieną ikiteisminio tyrimo funkciją. Tokiam požiūriui pritaria dauguma baudžiamojo proceso teisės specialistų. G. Goda pastebi, jog Vakarų Europos šalyse, turinčiose modernesnius nei mųsų baudžiamojo proceso įstatymus, parengtinio tyrimo stadija paprastai yra vientisa”10. Taigi, anot dr. R. Burdos, neatsitiktinai baudžiamasis procesas vadinamas procesu, nustatančiu procedūrą, veiksmų seką, nuosekliai ir logiškai nustatytą, paremtą pagrįstais vidiniais priežastiniais ry­šiais, numatančią pagrindinius ir svarbiausius tyrėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitų dalyvių veiksmus ir jų atlikimo tvarką”11. Galima teigti, jog griežta tvarka apsaugo nuo piktnaudžiavimų, ko­rupcijos ir žmogiškojo faktoriaus (simpatijų, antipatijų, nuotaikos, charakterio ypatybių ir pan.), suteikia saugumo dėl ateities jausmą. 2. Ikiteisminio tyrimo principai Principas lotynų kalboje turi reikšmę „pradžia, pagrindas“. Kaip pastebi K. Jankauskas, ben­driausia prasme principai - tas pagrindas, šaltinis arba pirmasis pradas, kuris laike arba dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jo priklauso, kuris kreipia kitų reiškinių turinį12. „Tarptautinių žodžių žodyne“ principas apibūdinamas taip: „1. įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 2. pagrin­dinė kurios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 3. svarbiausioji kurios nors or­ganizacijos (partijos, sąjungos, valstybės, žinybos) struktūros arba veiklos taisyklė; 4. pa­grindinė kurio nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė13“. Ikiteisminio tyrimo principai – tai pagrindinės nuostatos, įtvirtintos atitinkamose teisės normose, kurios išreiškia vienos iš baudžiamojo proceso stadijų esmę ir yra jos sėkmingo įgyvendinimo bazė. Daktaro disertacijos lyginamojoje studijoje P. Ancelis pažymi, jog kiekvienoje teisinėje sistemoje atliekant ikiteisminį tyrimą, analogiškai kaip ir pas mus, turėtų būti laikomasi keturių pagrindinių principų: 1. efektyvumo 2. objektyvumo 3. teisėtumo 4. greitumo 14 (optimalumo). Minėtina vienos iš baudžiamojo proceso stadijų (ir apskritai visų baudžiamojo proceso)– ikiteisminio tyrimo - principų savybė – teisinis pobūdis. Tai reiškia, kad beveik visi jie tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtinti norminiuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucijoje) ir BPK. Pripažįstant nuostatą baudžiamojo proceso principu nesvarbu kur – Konstitucijoje ar BPK – ji įtvirtinta. Svarbu tai, kad ši nuostata išreikštų esmines baudžiamojo proceso puses, pagrindinius, tipiškiausius baudžiamojo proceso sistemos momentus. Privalu minėti ir kitus ikiteisminio tyrimo principų bruožus: bendras pobūdis, privalomumas ir kt. Bet koks baudžiamojo proceso principus įtvirtinančių normų pažeidimas yra neleistinas, nes tuo pažeidžiamas teisėtumas, sudaromos kliūtys tiek viso baudžiamojo proceso uždavinių, tiek atskirų jo stadijų (pvz.: ikiteisminio tyrimo) įgyvendinimui. 3. Ikiteisminio tyrimo efektyvumo principas Akcentuotina, jog darbo temos atžvilgiu aktualiausias ikiteisminio tyrimo stadijos efektyvumo klausimas. Efektyvumo principas, dėl kurio tardytojai turi plačius įgaliojimus, įvairiose teisinėse sistemose atspindėtas nevienodai. Dažniausiai įstatymui leidėjai šiam principui apibrėžti vartoja glaustus išsireiškimus: teismo tardytojas privalo atlikti visus tardymo veiksmus, būtinus tiesos nustatymui”, - Ženevos kantono BPK 118 str.; sutinkamai su įstatymu tardytojas gali atlikti bet kokius tardymo veiksmus, kuriuos mano reikalinga nustatant tiesą”,- Prancūzijos BPK 81 str. 1 paragrafas ir pan. Japonijos baudžiamojo proceso kodekse nurodoma, jog policininkui manant, jog padarytas nusikaltimas, šis privalo nustatyti teisės pažeidėją ir surinkti jo kaltumo įrodymus15”. Lietuvos Respublikos BPK 18 str. minima, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlieka Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.” BPK komentare patikslinama: Jų [ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų] pareiga pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis galimybėmis, kad būtų išaiškinta nusikalstama veika ir nustatytas ją padaręs asmuo.”16 Akivaizdu, kad tiesa byloje bus nustatyta tik tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti visi būtini (bet ne absoliutūs…) duomenys, kurie nagrinėjant bylą teisme taps teisminiais įrodymais, sudarančiais nuosprendžio pagrindą. Tokiu būdu nuo ikiteisminio tyrimo efektyvumo labai daug priklauso bylos nagrinėjimas teisme bei pats nuosprendžio teisingumas. Derėtų akcentuoti, jog svarbu tai, kaip bendrai suprantamas efektyvumas. Efektyvumo sąvoka apibrėžtina, kaip santykis tarp tiesioginių sąnaudų ir tiesioginio rezultato (siaurąją prasme), ir kai dar be tiesioginių sąnaudų ir rezultato atsižvelgiama į visas kitas sąnaudas ir šalutinius efektus, tiek teigiamus, tiek neigiamus (plačiąja prasme) (pvz.: būtinumas atsisakyti savo stereotipų, principų, ar įvesti naujus; visuomenės reakcija, spaudimas, netiesioginė įtaka kitoms gyvenimo sferoms ir t.t.). Literatūroje nurodoma, jog derėtų skirti viršutinę” (idealiąją) ir apatinę” efektyvios sistemos ribas: pirmoji suponuoja visišką veiksmų ir įgyvendinamų tikslų sutapimą, kas įmanoma tik teoriniame lygmenyje, o apatinė” rodo sistemos efektyvumo lygį, kuriame sistema išnaudojama optimaliai17. Pažymėtina, jog darbe bus vartojamas efektyvumo kriterijus plačiąja prasme, kuris iš esmės apima beveik visus kitus ikiteisminio tyrimo stadijos vertinimo kriterijus. Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytas mintis, galime daryti prielaidą, jog ikiteisminio tyrimo stadijos efektyvumas priklauso nuo keliamų uždavinių, kuriuos numato įstatymas, įgyvendinimo lygio, kai sunaudota minimaliai materialinių ir dvasinių sąnaudų. Šioje stadijoje sprendžiami savarankiški uždaviniai. Proceso dalyviai veikia specifinėmis ir tik šiai stadijai būdingomis formomis. Tarp proceso dalyvių susiklosto būdingi šiai stadijai teisiniai santykiai. Ne taip seniai mokslininkų įvardijami ikiteisminio tyrimo stadijos (tuomet dar vadintos parengtiniu tardymu) uždaviniai, išplaukiantys iš bendrųjų baudžiamojo proceso uždavinių, nurodytų Lietuvos TSR BPK 2 straipsnyje, buvo šie:išaiškinti nusikaltimus;faktiškai nusikaltimas yra išaiškintas, kada nustatytos aplinkybės, sudarančios nusikaltimo sudėtį; kada tardytojas priima nutarimą patraukti asmenį kaltinamuoju”18; patraukti baudžiamojon atsakomybės nusikaltimą padariusius asmenis ir sudaryti reikiamas sąlygas atiduoti juos teismui; nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo užtikrinimas, jos atlyginimas; priežasčių ir sąlygų, padėjusių padaryti nusikaltimus pašalinimas; auklėti piliečius19”. Dabartiniu metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras apibendrina tokius ikiteisminio tyrimo stadijos, apimančios tam tikrą sistemą tarpusavyje veikiančių elementų, uždavinius: greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme20. Galime spėti, jog ikiteisminio tyrimo stadijai keliamų uždavinių kiekio sumažėjimą lėmė nauja ikiteisminio tyrimo koncepcija: ikiteisminio tyrimo stadijoje sudaromos visos reikiamos sąlygos išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme, o ne pilnai išaiškinamas” nusikaltimas. Pavyzdžiui, Bendrosios teisės šalyse (ryškiausiai Anglijoje) parengtinis tyrimas oficialiai nelaikomas veikla, skirta išaiškinti visoms bylos aplinkybėms. Parengtinio tyrimo tikslas – surinkimas įrodymų visumos, kuri duotų galimybę patvirtinti kaltinimo tezę tiek, kad teisme neliktų protingų abejonių, arba nustatyti kaltinamojo kaltumo nors menamai, tokiu tikimybės laipsniu, kuris sudarytų galimybę pasiųsti bylą į teismą jos išnagrinėjimui iš esmės. Tad formuluojant parengtinio tyrimo tikslą, anglų baudžiamajame procese iš anksto apribojami kaip įrodinėjimo dalykas, taip ir jo ribos. 4. Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai Siekiant nustatyti ikiteisminio tyrimo stadijos efektyvumą pirmiausiai turime surasti jo įvertinimo kriterijus. Kriterijus – tai požymis, kurio pagrindu nustatomi, vertinami ar klasifikuojami reiškiniai21. Todėl manytina, jog ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijus – tai požymis, kurio pagrindu įvertinamas ikiteisminiam tyrimui keliamų uždavinių įgyvendinimo lygis. Po to, kai suformuluotas ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijaus supratimas, kyla klausimas – kokiu pagrindu remiantis galima išskirti požymį, kuriuo nustatomas ikiteisminio tyrimo tikslų įgyvendinimo lygis, arba kitaip kalbant, koks yra kriterijaus kriterijus”. Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai konstruojami iš anksto ir tik po to išvedami tokių kriterijų rodikliai. Bet tai visiškai nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas subjektyviai, savo nuožiūra gali nustatyti ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijus – tam reikalingas objektyvus pagrindas, kuris, kaip matysime, išplaukia iš baudžiamojo įstatymo. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo tikslai konkretizuojami baudžiamojo proceso įstatyme, įgyvendinant ikiteisminio tyrimo institucijoms tam tikrus uždavinius. Pvz.: vienas iš ikiteisminio tyrimo tikslų yra asmenų, dalyvaujančių baudžiamajame procese, teisių apsauga. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti procese dalyvaujantiems asmenims jų teises ir sudaryti sąlygas tų teisių įgyvendinimui žr. BPK III skyrius. Tokiu būdu peržvelgus baudžiamojo proceso įstatymą galima aptikti ne tik pavienes normas, bet ir visus jų kompleksus, formuluojančius tam tikrus ikiteisminio tyrimo uždavinius Remiantis aukščiau pateigtais teiginiais, galime daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijus - tai pasiekto tikslo rezultato “kokybiškumas”, išreikštas baudžiamojo proceso įstatyme numatytais ikiteisminio tyrimo uždaviniais. Taigi, efektyvaus ikiteisminio tyrimo kriterijais galime įvardinti:  Ikiteisminio tyrimo greitumas. Nurodytas BPK 2 str. (ir kituose BPK str.) Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo imtis visų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika”.  Ikiteisminio tyrimo teisėtumas. Nurodytas BPK str. Taikomos priemonės, turi būti įgyvendinamos esamais teisiniais mechanizmais, teisėtomis priemonėmis. Jei reikia, gali būti keičiama teisinė aplinka, tačiau formalus atitikimas esamai tvarkai, sistemai turi išlikti. Visa ikiteisminio tyrimo veikla, kuri susijusi su daugelio žmonių interesais, su bazinėmis žmogaus teisėmis, turėtų būti aiškiai apibrėžta, reglamentuota, bent jau nustatyti kompetencijos ir atsakomybės rėmai.  Ikiteisminio tyrimo objektyvumas. Objektyvumas – tai pareigūnų, tiriančių ir nagrinėjančių bylą, bešališkumas renkant ir vertinant įrodymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjai neturi turėti išankstinės vienašališkos nuomonės dėl bylos aplinkybių bei kaltinamojo asmenybės, negali remtis nepagrįsta intuicija, tikrinti tik tą versiją, kuri subjektyviai atrodo tikriausia ar pan. Objektyvumą užtikrina galimybė pašalinti tyrimą atliekančius asmenis, prokurorą ir teisėjus, teisminės etikos taisyklių laikymasis /BPK 29-31 str. , 46 str. , 51 str. /.  Ikiteisminio tyrimo legalumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.  Rungimąsis ikiteisminiame procese. Rungimosi principas – daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, reiškiantis, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu.  Ikiteisminio tyrimo dinamiškumas. Ikiteisminiame tyrime taikomi būdai ir metodai neturi būti griežtai pririšti prie vienos tipinės situacijos, jie turi turėti galimybę potencialą transformuotis, prisitaikyti prie skirtingų situacijų, visuomenėje vykstančių pokyčių, turi naudotis naujausiais mokslo ir praktinės veiklos pasiekimais. Priimtinumas. Taikomos priemonės turi būti priimtinos visuomenei moralės ir kitų pagrindinių vertybių aspektu, įskaitant ir teisines. Jos negali griauti pačios visuomenės bazinių vertybių, esminių principų, jos sąrangos sistemos, kirstis su visa kita pozityvia žmonių veikla, ją varžyti. Visapusiškai, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas. Šis principas įtvirtintas BPK 18 str. : “Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. • Visapusiškumas renkant, tiriant ir įvertinant įrodymus reiškia, kad tyrimo organai, prokuroras ir teismas turi kruopščiai patikrinti visas versijas byloje, išaiškinti aplinkybes, kurios liudija tiek kaltinamojo naudai, tiek ir prieš jį. Dėl tyrimo vienpusiškumo laiku neatskleidžiami nusikaltimai, asmenys nepagrįstai patraukiami BA arba nepagrįstai nutraukiamos baudžiamosios bylos. • Pilnumas tiriant baudžiamąsias bylas – tai visų faktinių aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti, išaiškinimas. Tokios aplinkybės yra numatytos BP 71 str. : 1. Nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės); 2. Kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu; 3. Aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui; 4. Nusikaltimu padarytos ža1os pobūdis ir dydis. Kai nusikaltimą padaro nepilnametis be paminėtų aplinkybių yra svarbus ir kitų aplinkybių nustatymas (BPK 73 str. : nepilnamečių amžius; gyvenimo ir auklėjimo sąlygos; suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas). Išvados Apibendrinant, galima teigti, jog siektinas uždavinys – tai rezultato idealus modelis. Todėl praktiškai realizuoti tokį idealųjį veiklos modelį kažin ar įmanoma. Taigi, ikiteisminiame tyrime svarbiausias uždavinys - sudaryti palankias sąlygas teisingam ir objektyviam bylos nagrinėjimui iš esmės teisme. Neprasminga tikėtis, kad efektyvus ikiteisminis tyrimas gali būti tik tada, kai surinkta ir ištirta absoliučiai visa informacija. Be to, yra žinoma, jog dažnai teisminio nagrinėjimo procese, dalyvaujančių byloje asmenų ar pačio teismo iniciatyva išaiškėja papildomos bylos aplinkybės. Tokiais atvejais laikyti ikiteisminį tyrimą neefektyviu neturėtume. Todėl ikiteisminio tyrimo efektyvumas, kaip jau buvo minėta, ir yra tam tikras uždavinių, iškeltų įstatymo leidėjo, įgyvendinimo lygis. Formuluojant parengtinio tyrimo tikslą, anglų baudžiamajame procese iš anksto apribojami kaip įrodinėjimo dalykas, taip ir jo ribos. Mums įpratusiems prie totalinio reikalavimo nustatyti objektyvią tiesą dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, tai labai prasminga. Peržvelgę sovietmečio storas studijas apie parengtinio tardymo ir teisminio bylos nagrinėjimo santykį ( ), suvoktume, kad ikiteisminio tyrimo stadija buvo aiškiai perkrauta keliamais reikalavimais, todėl ir teismui nieko nelikdavo, kaip štampuoti apkaltinamuosius nuosprendžius. 1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ // Žin. 2003. Nr. 39–1805. 2. Kazlauskas M., Goda G. Naujo baudžiamojo proceso kodekso projektas: kūrimo prielaidos, struk­tūra, naujovės // Teisės problemos. 1999. Nr. 3.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!