Ikebanos stilius

Ikebana (iki – gyvenimas, bana – gėlė), atsirado VI a., kompozicijos atspindi laiko tėkmę arba tam tikrą metų laiką, arba augalo augimą, tai, ką visada pastebi įžvalgi akis.
Praeitį simbolizuoja išsiskleidusios gėlės, ankštys ir sudžiūvę lapai; dabartį – nepilnai išsiskleidę gėlės ir žali lapai, ateitį – butonai, kurie išsiskleis ir dar augs.
Pavasarį atspindi pilna gyvybės aranžuotė su energingu šakelės išsilenkimu; vasarą – aranžuotė su išskleistomis šakomis; rudenį – aranžuotė iš plonų, retų šakelių; žiemą „mieganti“ ir šiek tiek niūri aranžuotė.
Japonai daugiau grožio suranda gamtos formose ir vystymesi, nei jos spalvose. Pirmenybę teikia gėlėms, augančioms sode ar pievoj, visiškai išsiskleidusiais žiedais, ir lapais, kurie naudojami labai retai, taip pat pirmenybę teikia standiems butonams (pumpurams). Medžių šakos stambiais lapais, ar krūmai gausia lapija, paprastai nenaudojami, išskyrus tuos atvejus, kai lapeliai dar neišsisklaidę. Efektas siekiamas dviem būdais. Pirma, kol lapai dar ant šakų, neišsiskleidę, stiebo linijų grožio niekas netemdo. Antra, kai ima skleistis butonai, galima gėrėtis stebint jų laipsnišką išsiskleidimą. Juk visiškai išsiskleidę žiedai greitai nuvysta, tokiu būdu simbolizuojami mirtį ir puvimą. Pav. Ikebana kuriama iš paprasčiausių šakelių.
VI a. Budistų šventyklose, kurios vėliau paplito visoje Japonijoje, iš abiejų altoriaus pusių atsirado iki šiol nematytų gėlių puokštės. Didelės nesvyrančios gėlės, derančios prie didingo šventyklos interjero, buvo pavadintos „rika“, o tai reiškė „stovinčios gėlės“. Jos buvo merkiamos į raštais išpieštus bronzinius indus, kurie buvo vežami iš Kinijos. Šakų viršūnėlės, o taip pat ir gėlės stiebėsi į dangų, simbolizuodamos tikėjimą.
Palaipsniui tapdamos lankstesnės ir vis labiau platėjančios, sudėtingos riki išliko vyraujančia forma šventyklose ir rūmuose iki Kamakūros vyriausybės susidarymo XII a.
Riki kūrėjai siekė, kad gėlės simbolizuotų šventą budistų kalną Sumiseną, kuris savo ruožtu simbolizavo visatą. Dažnai riki buvo vadinamos „mažu sodu namo viduryje“, nes dailininkai savo kompozicijose kūrė miniatiūrinį landšaftą.
Augalai simbolizuoja gamtos įvairovę: pušies šakos – molas ir akmenis, baltos chrizantemos – upę ir upelį. Saulės šviesa, šešėliai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!