Įgaliojimas, įgaliojimo formos, rūšys, perįgaliojimas ir prokūra

Pašomojo darbo temą „Įgaliojimas“ pasirinkome, todėl, kad ji mums pasirodė paprasta, bet kai pradėjome rašyti rašomąjį darbą, tai mūsų nuomonė pasikeitė. Šiai temai labai mažai literatūros, todėl teko labai daug pavargti ieškant literatūros šaltinių. Ieškojome visur: internetinėje svetainėje, knygyne, bibliotekoje ir spaudoje ir suradome. Labai padėjo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, straipsniai mokslo žurnaluose, vadovėlei ir kt.
Rašomajame darbe mes aptariame apie įgaliojimą, įgaliojimo formas, rūšis, perįgaliojimą ir prokūrą.
Įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas pateikė nemažai naujovių, kuriomis siekiama palengvinti verslo santykius. Remiantis naujuoju įstatymu, teisinius atstovavimo santykius dabar galima įforminti tradiciniu ir visiems įprastu įgaliojimu, o tam tikrais atvejais – tik specifine ir Lietuvoje dar mažai kam žinoma įgaliojimo rūšimi – prokūra.
Ne tik dažnai keliaujantiems verslininkams, bet ir tiems, kurie nors trumpam palieka savo verslą, kyla klausimas, kas tinkamai pasirūpins verslu jiems išvykus. Kokį sudaryti dokumentą, kad kitas asmuo turėtų teisę atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su verslu. Į šiuos ir kitus klausimus mes aptariame mūsų rašomajame darbe „Įgaliojimas“.
Įgaliojimas bendriausia prasme yra suprantamas kaip atstovui suteiktų teisių išraiška. Juo patvirtinama asmens valia suteikti atstovui teisę veikti asmens vardu ir apibrėžiama suteiktų teisių apimtis ir turinys. Įgaliojimu suteiktos teisės gali būti įvairios apimties: galima suteikti teisę atlikti tik vieną veiksmą ( pasirašyti paskolos sutartį ) , kelis veiksmus arba galima išduoti generalinį įgaliojimą, suteikiantį įgaliotiniui labai plačias teises ( valdyti visą asmens nekilnojamą turtą ).
Vertėtų paaiškinti, kaip atlyginami trečiųjų asmenų nuostoliai, atsiradę sudarius sandorį su asmeniu, veikiančiu be įgaliojimų ar juos viršijančiu. Tretieji asmenys turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius tik tokiais atvejais, jeigu asmuo, veikiąs be įgaliojimų ar viršydamas juos, suklaidino trečiąjį asmenį dėl turimų įgalinimų (pvz., pateikė suklastotus dokumentus). Jeigu trečiasis asmuo dėl neatsargumo (nerūpestingumo ar pasitikėjimo) nepareikalavo parodyti dokumento, patvirtinančio atstovo įgalinimus, neišaiškino įgaliojimų apimties ir pan., tačiau sudarė sandorį, kuriam vėliau atstovaujamasis nepritarė, jis negali reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!