Ieškinio senaties taikymo sąlygos

I. Įvadas................................................................................................................................3.
II. Ieškinio senaties samprata, reikšmė................................................................................4.
III. Ieškinio senaties taikymo sąlygos..................................................................................6.
1. Imperatyvai..............................................................................................................6.
6. Ieškinio senaties termino nutraukimas....................................................................11
7. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės……………………………13
8. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma……………………………….14
IV. Ieškinio senaties taikymo bruožai.................................................................................15
V. Ieš­ki­nio se­na­ties tai­ky­mas kei­čian­tis ją reg­la­men­tuo­jan­čioms įsta­ty­mų nor­moms……17
VI. Ieškinio senatis santykiuse su kitomis valstybėmis.......................................................19
VII. Išvados..........................................................................................................................22
VIII. Santrauka (anglų k.)....................................................................................................23
IX. Priedai............................................................................................................................24
X. Literatūra.........................................................................................................................26
Įvadas
Šiame darbe aptarsime gana svarbų civilinės teisės institutą – ieškinio senatį (angliškai – limitation period, laches). Tai svarbi asmens teisių užtikrinimo priemonė, nors Lietuvoje ji aktyviau pradėta naudoti tik keleri metai po Nepriklausomybės atkūrimo, priėmus 1994 m. gegužės 17 d. įstatymą dėl LR Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo [žr. 1.2]. Juo į ieškinio senaties institutą buvo įnešta esminių naujovių. Priežastis, lėmusias pasyvų savo teisių gynimo priemonės naudojimą, nurodo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Driukas – pasenęs teisinis reglamentavimas, teismų praktika suformuota neatlikus nuodugnesnės teisinės analizės, ieškinio senaties “įrankį” savo rankose tvirtai laikė teismas, ex officio sprendęs visus su ieškinio senatimi susijusius klausimus neatsižvelgdamas į šalių valią [žr. 2.3].
Aptarsime ieškinio senaties taikymo sąlygas, pačią instituto raidą nuo romėnų teisės iki naujojo LR CK, kurį trumpai palyginsim su 1964 m. CK. Patyrinėsim ieškinio senatį santykiuose su kitomis valstybėmis.
Ieškinio senaties taikymą reglamentuoja Civilinio kodekso 1.126 straipsnis. Būtent šio straipsnio aspektu, per jo prizmę ir bandysime apžvelgti kitus CK VII skyriaus straipsnius ir išnagrinėti ieškinio senaties taikymo sąlygas.
Lietuvoje ieškinio senatis teoriniu lygiu plačiau buvo nagrinėjama Artūro Driuko, bet šis klausimas paprastai aptariamas civilinės teisės vadovėliuose, išsamiai išdėstytas CK komentaro pirmojoje knygoje.
Kalbant apie pačią ieškinio senatį ir jos paskirtį, vyrauja gana prieštaringos nuomonės. Iš esmės, jei vertintume ieškinio senatį atskirai nuo kitų reiškinių, vertybių, ji galėtų pasirodyti kaip kliūtis, kuri riboja asmens teisę gauti teisminę gynybą. Tačiau čia mums gali padėti visuotinai pripažintas postulatas – nė viena teisė nėra ir negali būti absoliuti. Negalime kaltinti valstybės, kad ji norėdama įgyvendinti koncentruotumo principą, galų gale...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!