IDENTITETAS IR JO PALAIKYMO STRATEGIJOS

Kiekvienas žmogus visuomenėje atlieka tam tikrą vaidmenį, kurį sąlygoja aplinka. Vaidmuo nustato schemą, pagal kurią žmogus turi elgtis konkrečioje situacijoje. Palyginkime benamį elgetą ir aukštą visuomeninę padėtį užimantį verslininką. Jų vaidmenys absoliučiai skiriasi: verslininkas turi išmokti jiems būdingų manierų, elgsenos taisyklių, o elgetos vaidmuo tokių suvaržymų neturi, visos tos taisyklės jam nepriimtinos. O visuomenė netgi smerktų bet kokį nukrypimą nuo normų, kurias ji suteikia kiekvienam vaidmeniui, todėl žmogus dažniausiai ir tampa tuo, ką vaidina.
Taigi kiekvienas vadmuo visuomenėje yra susietas su tam tikru identitetu, tai yra, su kuo individas save tapatina (identifikuoja). Kitaip tariant, sociologijos požiūriu, identitetas nėra kažkas įgimta, jis įgyjamas veikiant socialiniams veiksniams. Mes tampame tokiais, kokiais mus laiko. Žinoma, negalima kategoriškai tvirtinti, kad žmogus neturi įgimtų savybių, paveldėtų genetiniu keliu. Tačiau kiekvienas sutiks, kad vaikas, nepatyręs žmogiškos meilės, galų gale tampa šiurkštus ir kietaširdis.
Atrodytų, kad identiškumas absoliučiai priklauso nuo to, ką mums primeta visuomenė. Tačiau svarbus asmenybės bruožas yra poreikis palaikyti savo identiškumą. Todėl sociologijos mokslas ir tiria tokį reiškinį, kaip identiškumo palaikymo strategijos.
Šią sociologinio tyrimo kryptį yra apibendrinęs prancūzų mokslininkas K.Kamilleri. Jo teigimu, individas jaučia savo identiškumą tol, kol realybės kitimas jam atrodo logiškai susijęs ir vientisas. Taipogi identifikacijos procese žmogui būdingas “idealaus aš” siekimas, kuriam priešpastatomas “suteiktasis identiškumas” – tas, kurį mums įteigia aplinkiniai, primesdami kai kurias normas ar ypatybes. Žmogus paprastai stengiasi kiek galėdamas sumažinti prieštaravimus tarp šių dviejų polių. Tokiu būdu į žmogaus identitetą galime žvelgti kaip į susidedantį iš trijų skirtingų dalių: faktiško, idealaus ir suteikto identiškumų, kurių įvairūs deriniai ir sudaro visumą.
Ypač palankios sąlygos stebėti identifikacijos ypatumus, kai individas patenka į kitą kultūrinę terpę. Kuo šis kultūrinis skirtumas ryškesnis, tuo didesnė grėsmė iškyla individo vidiniam prasmės vientisumui ir savęs vertinimui. Ir tuo aiškiau pastebimi tampa vykstantys identiškumo formavimosi procesai.
Pirmiausia identiškumo formavimosi procese žmogus susiduria su savęs vertinimo problemomis. Šiuo atžvilgiu K.Kamilleri išskiria...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!