Idealaus oratoriaus analizė

Gebėjimas sklandžiai kalbėti yra svarbus kiekvienam žmogui, nesvarbu, ar tai būtų studentas, verslininkas ar dėstytojas, reikia mokėti taisyklingai pateikti žinia ir sudominti klausytojus. Viešoji kalba dažniausiai yra informacinio pobūdžio, tad reikia mokėti pritraukti klausytojų dėmesį išnaudojant visas kalbėjimo priemones – tinkamą intonaciją, kūno kalbą, išvaizdą, informacijos aktualumą ir auditorijos valdymą. Būdamas jaunu studentu to galima greitai išmokti per paskaitas, kadangi per kiekviena paskaita studentai susiduria su pristatymais.
Problema: Oratorystės gebėjimų sunkumai, su kuriais susiduria studentas per pristatymą.
Tema: studento kalbėjimo įgūdžių lavinimas.
Tikslas: išnagrinėti nekokybiškos kalbos priežastis, ir pateikti siūlymų kaip gerinti oratorystės gebėjimus.
• Išnagrinėjus literatūrą apie oratorystės meną, sukurti idealaus kalbėtojo modelį.
• Peržiūrėjus studento kalbos videoįrašą, palyginti ar jo gebėjimai atitinka sukurtam modeliui.
• Pateikti siūlymus kaip gerinti studento kalbėjimo įgūdžius.
1. LITERATUROS APŽVALGA
1.1 Įvaizdis
Vadovaujantis Audriaus Valotko knyga „aš kalbu – ir manęs klausosi“ Retorika – tai mokslas apie kalbėjimo būdus , taikomus iškalbos įgūdžių lavinimui bei pritaikymui siekiant paveikti auditoriją. Retorikos, kaip įkalbinėjimo mokslo, tikslai: paveikti klausytojų valią, protą bei jausmus. Svarbiausi oratoriui keliami uždaviniai: įrodyti savo teiginių teisingumą faktais ir argumentais, veikti klausytojų valią ir veiksmus. Keičiantis epochoms, keitėsi ir oratoriaus paveikslas. „auditorija retai kada gerai pažįsta kalbėtoją, todėl dažniausiai mato subjektyvų oratoriaus įvaizdį, kurį sudaro du komponentai: objektyvus portretas ir statusas. Objektyvūs duomenys yra amžius, lytis, profesija, kvalifikacija, požiūriai, erudicija, intelektas, temperamentas ir pan. Statusas yra santykis tarp oratoriaus ir auditorijos, lemiantis galimybę paveikti auditoriją. Nuo jo priklauso ir kalbėjimo maniera, pavyzdžiui, tarp „savų“ studentų dėstytojas kalbės šilčiau, galbūt labiau išnaudos dialogo galimybes, o lankydamasis kitame universitete bus oficialesnis.“ Jeigu auditorija dar nepažįsta kalbėtojo, ji jau sukurs oratoriaus psichologinį profilį pagal amžių, išvaizdą, judesius, drabužius ir manieras. Ištarius pirmus žodžius, klausytojai iškarto įvertins balso tembrą, sakinio sklandumą.
„Etosas – auditorijos matomas ir suvokiamas oratoriaus įvaizdis. Etoso suvokimas nuolat kito. Pavyzdžiui, Aristotelis manė, kad etosą kuria tai, ką oratorius pasako. Izokratas teigė, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!