I. Šeinius "Stebuklo belaukiant"

„Stebuklo belaukiant“ – istorinis romanas Pirmiausia prieš kalbant apie romaną „Stebuklo belaukiant“ kaip istorinį, vertėtų prisiminti ir šio romano autoriaus I. Šeiniaus biografiją, neišvengiamai tampriai susijusią su pačiais reikšmingiausiais XX amžiaus įvykiais, kurių atspindžius regime ir jau minėtame kūrinyje. Nuo 1916 m., kuomet Ignas Šeinius pasitraukė į Švediją, visą keturiasdešimtmetį regime jį nepaliaujamai dirbantį Tėvynės labui, skelbiantį pasauliui apie tą mažą kampelį Baltijos pajūry, nors ir įsuktą tarp žiaurių laikmečio girnų, okupantų trypiamą, naikinamą, bet visgi mielą, savitą ir amžiną. Nuo pat pasitraukimo iš Lietuvos I. Šeinius - Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, vėliau – Spaudo biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas, Lietuvos pasiuntinys Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Rašytojas pats matė 1940 – ųjų represijas, okupantų žiaurumą, veidmainiškumą, galbūt ta žiauri realybė ir lėmė tai, jog šiandien 1943 m. pasirodžiusį romaną „Stebuklo belaukiant“ galime drąsiai vadinti istoriniu, nes jame pateikiami tikri, neišgalvoti faktai: 1940 – ųjų Lietuvos okupacija, tautos likimas, Lietuvos sovietizacija. Istorinis romanas ne tik supažindina su praeitimi, bet ir priverčia ją suprasti, pajausti. Tokio tipo romane visuomet yra tam tikras emocinis santykis tarp autoriaus ir jo vaizduojamų faktų. Dėl to įvykių, istorinių asmenybių traktavimo laisvumas čia neišvengiamas. Istorinio romano uždavinys – apibendrinti istoriją ir dabartį, žmogaus likimą. Romanas, kaip dramatiško, nuolat besivystančio pasaulio kūrimas, suteikia didžiulę vaizdavimo laisvę. Skaitytojas it styga seka, kas gi toliau bus su trimis pagrindiniais personažais, sudarančiais dramos trikampį. Adresatą nesiliauja dominę Birutės Gervydytės, Tado Ingaunio bei Jono Varno santykiai, jų likimai. Žmonių įvairialypiai santykiai (meilė, draugystė, neapykanta, pagarba, kerštas ir kt. ) tarsi užgožia istorinę realybę, istorijos faktus. Istoriniame romane atsispindi tautos, valstybės gyvenimas. Šis romano tipas negali būti atitolęs, atitrūkęs nuo tautos savimonės, kurios puoselėjimas, saugojimas gali būti įvardijamas kaip bendroji istorinio tipo romano paskirtis, jo funkcija. Galima teigti, jog romane „Stebuklo belaukiant“ lietuvių istorinė savimonė yra ypač puoselėjama ir stiprinama. Kaip ir daugeliui kitų tautų, lietuviams labai svarbu šią savimonę išlaikyti, ją tvirtinti. Romane nuolat primenama, kokie stiprūs ir tvirti lietuviai yra: „Mintyse jie jau pašventė save žūčiai ir nūnai telaukia atlikti paskutinę žemišką priedermę: užgrobimams parodyti, kad lietuvis vertina savo tautinę savigarbą ir savo laisvę

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!