Humanizmas Jono Biliūno novelėse

Humanizmas J. Biliūno novelėse.
1879-04-11 Niūronių kaime, netoli Anykščių, valstiečių šeimoje gimė Jonas Biliūnas, aštuntas ir jauniausias vaikas, būsimas vienas žymiausių psichologizmo pradininkų lietuvių literatūroje. Jo kūryba dvelkia atvirumu ir liūdnu lyrizmu, kuriuo jis nudažė beveik visą savo kūrybą. Novelėse gilūs išgyvenimai pavergia skaitytoją. Jose Jonas Biliūnas atviras sau ir pasauliui. Dauguma novelių parašyta pirmuoju asmeniu, todėl skaitytojo mintyse susidaro įspūdis, kad pats rašytojas tuos įvykius išgyveno, todėl geriau perteikia pasakotojo vidinę būseną. Tai dar labiau įtikina skaitytoją. Ypač jausminga, verčianti susimąstyti novelė „Brisiaus galas“.
„Šaly diendaržio durų, ant didžiulės spalių krūvos, guli senas Brisius – žilas, apžabalęs“ – pradedama novelė, ir iškarto patraukia skaitytojo dėmesį.
Kadaise jis buvo jaunas, reikalingas, mylimas, visų glostomas ir štai vietoj dėkingumo – žmogaus abejingumas.
„Sunki senatvėlė ir jam: visų užmirštas, apleistas“ – sako Jonas Biliūnas. Ir štai: -Sa, Brisiau, sa!.. šaukiamas į pamiškę. Šuniukas nori paklausti: -„Kam čia jį atvedė?“. „ -Juk jis nekaltas...“ ... ir per jo snukį rieda gailios karčios ašaros“. Ypač paskutinės apsakymo eilutės nuteikia jautriai: „Kodėl žmogus tekinas nuo jo pabėgo... jisai mirdamas norėjo tik kojas paskutinį kartą palaižyti“.
Tas vienintelis: - sa, Brisiau, sa!.. neparodo, ką jaučia žmogus, bet gilina šuns išgyvenimus. Bet mes susimąstome, kokie santykiai, kokie motyvai privertė žmogų elgtis prieš savo jausmus – jam sunku buvo nušauti seną namų draugą. Ir Brisius nespėja pareikšti savo meilės ir prieraišumo. Manau, kad su senu šunimi pasielgta negerai, nes pažeista aukščiausia žmogaus elgesio norma – humaniškumas.
Dar viena novelė „Kliudžiau“, kurioj persipina ir abejingumas padaro didelį įspūdį skaitytojuj. Taip ir norisi skaityti ir sužinoti kas toliau.
Tiesa šie neigiami bruožai kovoja su jautrumu, kuris staiga pabunda, suvokus savo beprasmišką žiaurumą. Jautrumas tai dvasinė vertybė, kuri ir labiausia rūpi rašytojuj, nes jis pastebi vertybių nebuvimą gyvenime ir dėl to sielojasi. Jautrumas, supratimas, artimo kančios išgyvenimas, susimąstymas, svajonės – svarbiausias Jono Biliūno žmogaus vertinimo matas. apsakyme „Kliudžiau“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!