Hotelingo paradoksas. Kalinio dilema

Įvadas

Nagrinėjant skirtingus rinkų bruožus, susiduriame su sąvoka „oligopolija“, kuri yra rinka, kurioje yra keletas stambių įmonių ir kiekvienos iš jų kainų bei gamybos apimties kitimas paveikia kitų įmonių kainas ir gamybos apimtį. (Jakutis, A. ir kiti, 2016). Oligopolija nuo monopolinių rinkų skiriasi tuo, jog yra svarbus ne tik gamintojo ir vartotojo ryšys, bet taipogi ir komunikacija tarp pačių gamintojų. Jeigu susidaro tokia situacija, kai rinkoje lieka tik du gamintojai teikiantys tą pačią paslaugą ar produktą, jų tarpusavio ryšiai tampa sudėtingesni, kadangi vieno gamintojo sprendimai stipriai veikia kito gamintojo sprendimus. Šitokia situacija vadinama duopolija.

Kadangi ekonomikos mokslo „teorija yra abstraktus, apibendrintas dalykas, o ekonomikos problemos, atvirkščiai, – visada realios ir konkrečios“ (Panovas I., 2009). Ekonomistai kuria modelius siekdami suvokti ir nusakyti tikrovės reiškinius. Per daugelį metų buvo sukurta nemažai modelių: Gifeno, taupumo, Smito vertės, Leontjevo, tačiau aš supažindinsiu su Hotelingo paradoksu.

Paradoksas – tai....

Gamintojui ekonomikoje svarbiausia yra pasiekti geriausią rezultatą siūlant savo prekę ir būti populiariausiu rinkoje. Oficialiosios statistikos portale 2021m. leidime nurodyta, jog per pastarąjį dešimtmetį įmonių skaičius Lietuvoje išaugo 2 kartus. Tai kelia didelę konkurenciją rinkoje ir gamintojai dažnai turi imtis įvairių strateginių priemonių. Ir viena iš jų yra „Kalinio dilema“, kurią taip pat aptarsiu šiame referate.

Objektas. Hotelingo paradoksas. Kalinio dilema.

Darbo tikslas. Išsiaiškinti kaip Hotelingo paradoksas ir Kalinio dilema yra taikomi ir naudojami ekonomikoje.

Darbo uždaviniai.

1) Išsiaiškinti sąvokas: Hotelingo paradoksas ir kalinio dilema.

2) Išsiaiškinti kaip Hotelingo paradoksas ir kalinio dilema yra taikomi ekonomikoje ir suteikti pavyzdžius.

Hotelingo paradoksas

Nagrinėjant duopoliją susiduriame su sąvoka – Hotelingo paradoksas. Tai tokia situacija, kuomet yra 2 prekėjai, kurie siūlo tokią pačią prekę toje pačioje vietoje. Gerai žinomas pavyzdys yra du ledų prekiautojai paplūdymyje.

1. Ekosistemų teikiamų gėrybių sudėtis

Ekosistemoms skiriamas svarbus vaidmuo, aprūpinant žmones, gyvūnus, augalus bei kitas populiacijas gėrybėmis. Filosofai skiria dviejų tipų (ekosistemų gėrybių) vertes: dorovinę ir instrumentinę. Jie sako, kad kažkas turi dorovinę vertę, jei yra vertinamas tiesiog už buvimą/esybę (už tai, kad tiesiog yra). Tada jo vertė nustatoma ne pagal teikiamą naudą, o nepriklausomai nuo naudojimo ar teikiamų funkcijų bei jų sąryšio su kažkuo. Sakoma, kad doroviškai vertingas objektas turi savaiminę vidinę vertę, nepriklausomai nuo teikiamos naudos kitiems (Callicott, 1989). Priešingai, kažkas turi instrumentinę vertę, jei yra vertinamas už tam tikrą naudą ar paskirtį. Remiantis šiuo požiūriu, kažkieno vertė tai prisidėjimas prie kitų tikslų (Constanza, Folke, 1997). Taigi, kiekvienos ekosistemos teikiamų gėrybių instrumentinę vertę sudaro tiesioginio ir netiesioginio gėrybių naudojimo bei galimybių vertė. Jos kartu sudaro naudojamų gėrybių vertę, o palikimo ir buvimo vertės sudaro nenaudojamų paslaugų ir gėrybių vertę. Dorovines tai tokios vertės, kurios negali būti išreikštos pinigine išraiška (1 pav.).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!