Pensijų fondų įtaka finansų rinkoms

ĮVADAS Temos aktualumas ir naujumas. Pastaruosius dešimt metų pasaulinėse akcijų rinkose yra stebimas didelis akcijų kursų svyravimas. Galima stebėti kaip bendrovių akcijų kursai smarkiai keičiasi tai į vieną pusę, tai į kitą. Ženklūs akcijų kursų pasikeitimai skaičiuojami ne per metus ar mėnesius, o dienomis ar net valandomis. Prognozuoti rinkas ne specialistui tampa sudėtinga. Todėl vis dažniau prabylama apie investavimą į investicinius fondus. Taip investuoti patogu, nes nebereikia priiminėti sudėtingų sprendimų ką pirkti ir kada parduoti, kad gauti kuo didesnį pelną ir išvengti rizikos. Taip pat galima investuoti didelę sumą iškart, nusipirkti fondo akcijų pakartotinai - kai to nori investuotojas, arba reguliariai investuoti fiksuotą sumą per jo pasirinktą laikotarpį. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad investuotojas, norėdamas savarankiškai diversifikuoti savo vertybinių popierių portfelį, turi turėti daug žinių apie kiekvieną bendrovę ir nuolat domėtis jų veikla. Tai, be abejo, reikalauja daug laiko ir pastangų. Tuo tarpu investuojant į investicinius fondus, sumažėja rizika, nes fonde dirbantys profesionalai padės diversifikuoti vertybinių popierių portfelį pagal skirtingus investuotojų tikslus. Pensijų fondai palengvina tarptautinį investavimą. Be to, susidomėjimą investicinėmis paslaugomis skatina ir situacija kitų produktų rinkoje - fiksuotų palūkanų produktų pajamingumas yra palyginti mažas. Visgi, atsižvelgiant į dabartines investavimo galimybes ir galimas rizikas, ekspertai jau dabar rekomenduoja apsidrausti nuo galimų netikėtumų ir verčiau įsigyti pensijų fondų vienetų nei investuoti į pavienes konkrečių įmonių akcijas. Šio darbo objektas: pensijų fondų veiklos Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje lyginamoji analizė. Darbo tikslas – išanalizuoti pensijų fondų įtaka kapitalo rinkoms Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Darbo uždaviniai. Siekiant išsikelto tikslo, darbe sprendžiami šie uždaviniai: 1. identifikuoti pensijų fondų sampratą, vykdomą veiklą, vystymąsi bei klasifikaciją; 2. išanalizuoti pensijų fondų teikiamas paslaugas Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje; 3. praktiškai įvertinti trijų pagrindinių pensijų fondų siūlomas investavimo galimybes Lietuvoje ir Lenkijoje, Latvijoje. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, teorinės literatūros lyginamoji ir lingvistinė analizė. 1. PENSIJŲ FONDŲ SAMPRATA, VYSTYMASIS, VEIKLA, KLASIFIKACIJA IR PRIEŽIŪRA 1.1. Pensijų fondo samprata Pensijų fondai – tai viena iš patraukliausių ir efektyviausių bei labiausiai pasaulyje paplitusių pinigų kaupimo priemonių, ypač populiari Vakarų Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Lietuvoje šis novatoriškas ir pažangus produktas pasirodė dar 1999 metais ir šiuo metu jo populiarumas vis didėja. Pensijų fondai (mutual funds) – bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei. Pensijų fondai kartu su investicinėmis kapitalo bendrovėmis vadinami kolektyvinio investavimo subjektais, kuriems taikomas LR Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Įvairiose pasaulio šalyse Investicinės bendrovės nevienodai vadinamos, pavyzdžiui, retail funds, unit retail funds (JAV), unit trusts (Didžioji Britanija), Anlagefonds (Vokietija, Šveicarija), tačiau jų veiklos principai nesiskiria. Europos Sąjungos (ES), JAV ar Šveicarijos teisės aktai, reglamentuojantys Pensijų fondų veiklą, ją apibūdina taip pat. Investicinės bendrovės išleidžia išperkamąsias akcijas (ar pajus) ir taip sukauptas daugelio investuotojų pinigines lėšas investuoja į organizuotose vertybinių popierių rinkose kotiruojamus vertybinius popierius. Iš šių vertybinių popierių sudaromi diversifikuoti investicijų portfeliai, kuriuos valdo pensijų fondai. Bendru atveju Pensijų fondų veikla - konkrečių finansinių paslaugų teikimas. Šiai veiklai reikia specifinių sąlygų. Tyrimai rodo, kad visų finansinių paslaugų paklausa labai priklauso nuo jų savybių (yra elastinga). Pensijų fondo veiklos organizavimas lemia jo paslaugų savybes, t. y. teikiamų paslaugų konkrečioje šalyje paklausą. Bendriausiu atveju galima skirti dvi fondų veiklos sritis - išorės, priklausančią nuo išorės sąlygų, ir vidaus - susijusią su fondų, kaip organizacijų, valdymu. Fondų vidaus veiklos tvarką nustato įstatymai, todėl daugelyje šalių ši organizavimo tvarka yra panaši. Fondų vidaus veiklos problemos Lietuvoje turėtų tapti aktualesnės tuomet, kai fondai čia turės tam tikrą veiklos patirtį. Šią fondų veiklos sferą galime vadinti fondų funkcionavimu. Daug didesnę įtaką fondų veiklos sėkmei turi jų veiklos išorės organizavimas. Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas [108], priimtas 1995m. su pataisomis 1996 m., 1998 m. ir 1999 m., daugeliu Pensijų fondų veiklos klausimų atitinka ES norminių dokumentų, reglamentuojančių kolektyvinių investicijų į apyvartinius vertybinius popierius bendrovių veiklą (ES direktyva 85/611/EEC), nuostatas. Todėl laikysime, kad Lietuvoje yra visi investiciniams fondams atsirasti būtini teisės aktai, t. y. kad fondams steigtis ir veikti teisinių kliūčių nėra. Tokia nuostata pateisinama remiantis Vidurio ir Rytų Europos šalių, kuriančių rinkos ekonomiką, patirtimi. VRE šalyse Investicinės bendrovės jau veikia. Darbe nagrinėjamos Investicinės bendrovės yra Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo reguliavimo subjektas. Minėtame įstatyme jie vadinami investicinėmis kintamojo kapitalo bendrovėmis. Tirdami fondų veiklos sąlygas Lietuvoje, mes detaliai neanalizuosime su jų veiklos reglamentavimu susijusios šalies teisinės bazės, kadangi dėl greitai besikeičiančių įstatymų tokia analizė gali neigiamai paveikti mokslinio tyrimo rezultatų patikimumą. Be to, Lietuvos įstatymų pritaikymas fondų veiklai pradėti nėra sudėtingas vadybinis uždavinys. Pensijų fondų veiklos aspektai, kuriuos nagrinėjant nėra galimybių vadovautis Lietuvos įstatymais, darbe pagrindžiami Europos Sąjungos šalyse galiojančios fondų veiklos reguliavimo teisinės praktikos patirtimi. Tokia nuostata galima, kadangi Lietuva ketina savo teisės sistemą suderinti su ES šalių teisės sistema. Investicinis fondas yra fondo valdytojo (valdytojų) valdomas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, proporcingai turimų fondo vienetų skaičiui (įmokėtų pinigų sumai). Investicinis fondas nėra juridinis asmuo. Valdymo įmonė yra apibrėžiama kaip bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Valdymo įmonė taip pat gali užsiimti šia papildoma veikla: valdyti investicijų fondus, konsultuoti investavimo klausimais, saugoti ir tvarkyti investicinius vienetus. Valdymo įmonės valdybos nariais, vadovu ir jo pavaduotojais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį. Valdymo įmonė privalo vykdyti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimtų tik Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją turintys asmenys, taip pat – kad klientui būtų atskleidžiama su juo susijusi informacija būtų pakankama ir kt. Pensijų fondo dalyviais gali būti pavieniai investuotojai ir įmonės, įsigijusios investicijų vienetų. Pensijų fondo vienetas (arba kitaip tariant – fondo akcija) yra fondo dalyviui priklausančios fondo turto vertės matas. Pensijų vieneto platinimo kaina nustatoma pensijų fondo turtą padalinus iš investicijų vienetų skaičiaus ir pridėjus užmokestį už platinimą. Įsigijęs fondo investicijų vienetų, fizinis ar juridinis asmuo tampa nedidelės dalies visų fondo turimų vertybinių popierių savininku. Pensijų vieneto kaina yra skelbiama kasdien pensijų fondo interneto svetainėje. Asmuo investicinius vienetus įsigyja paprasta rašytine forma su valdymo įmone sudarydamas sutartį. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus pereina už juos sumokėjus. Dalyviui pareikalavus, valdymo įmonė privalo išpirkti jo investicinius vienetus reikalavimo pateikimo dienos kaina ir atsiskaityti už juos per 7 dienas nuo pareikalavimo pateikimo. Pensijų fondo turto vertės kitimas visuomet susijęs su pokyčiais rinkose. Kai fondo turto vertė auga, auga ir jūsų investuotų lėšų vertė. Fondo vertės augimą atspindi pensijų vieneto kainos (grynųjų aktyvų vertės, toliau GAV) kitimas, pvz.: jei įsigijote investicijų vienetų, o po metų fondo GAV išaugo 20%, tai ir investuota suma išaugo 20%. 1.2. Pensijų fondų atsiradimas ir jų įtaka Formaliai žiūrint, į privačius pensijų fondus ir dabar patenka gyventojų, tiksliau „Sodros‘ apdraustųjų lėšos, konkrečiai - 2 proc. dydžio suma, kuri atimama iš bendros 39,98 proc. dydžio socialinio ir sveikatos draudimo, taigi „sodrinės“ įmokos. Ji patenka tartum į „kartų solidarumo banką“, kuriame iš dabar dirbančiųjų suneštų pinigų mokamos pensijos dabartiniams pensininkams. Kai dabar dirbantieji išeis į pensiją, jiems pensijos bus mokamos iš ateinančios kartos mokamų įmokų. Toks yra kartų solidarumo principas. Investicijų fondams pervedama realių pinigų suma (2 proc., pagal pirminį sumanymą – 5,5 proc.) iškrenta iš to solidarumo „banko“, nes jie neišmokami esamiems pensininkams, o investuojami, suprask - „auginami“ ir galų gale atiteks pačiam apdraustajam. Tas realių pinigų išėmimas iš „Sodros“ kasos kasmet padaro kelių šimtų milijonų skylę jos biudžete. Ji dengiama iš mūsų valstybės biudžeto. Nekriziniais laikais mūsų krašto finansai ištverdavo šią skausmingą operaciją. Deja, dabartinė Lietuvos padėtis yra tokia, kad „Sodrai“ neužtenka pinigų atlikti net pagrindinės savo misijos - išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams. Net ir šiam tikslui ji turi skolintis iš valstybės milijardines sumas, todėl pervedinėti dar šimtus milijonų privačių investicijų „auginimui“ ir valstybei, ir „Sodrai“ tapo visiškai nepakeliama našta. Beje ir tolimesnės šio reikalo perspektyvos nieko gero valstybei nežada: žinomo specialisto R.Lazutkos skaičiavimais tik apie 40-45 metus nuo reformos pradžios bus kompensuotas neigiamas reformos poveikis... Ką daryti su savo investicijų sistemomis ir, aišku, nuolat senkančiais valstybės pinigais, remiant investicijų fondus, mąsto daugelio Europos šalių vyriausybės. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai pasakė labai aiškiai: valstybė daugiau neperves privatiems investicijų fondams nei filerio, mūsiškai – cento. Iš pradžių jo vyriausybė pareiškė, kad sustabdys pervedimus investicijų fondams nuo šių metų lapkričio iki 2011 metų pabaigos. Kalba eina apie solidžius dydžius - maždaug 400 mln. litų kas mėnesį. Anot premjero, tik valstybė gali garantuoti žmonėms padorią pensiją. Fondus jis palygino su azartišku lošėju, kuris rizikuoja ne savo pinigais. Jei žmonės nori rizikuoti dėl savo pensijos, tuomet tegu lieka tuose fonduose. Tačiau praėjus kelioms dienoms, jis savo nuomonę dar labiau sugriežtino, pasakęs per televiziją, kad Vyriausybė iš viso nustos pervedinėti pinigus investicijų fondams: „norime leisti žmonėms sugrįžti į valstybinę sistemą taip greitai, kaip tik galima, tikriausiai dar šiais metais. Asmenys, kurie nutars likti privačiuose fonduose, su savo sukauptomis santaupomis gali daryti ką nori“. Vengrai nėra pirmieji. Kitos šalys, kurios reformavo savo investicijų sistemas, reikšmingai sumažino atskaitymus investicijų fondams: Lietuva - nuo 5,5 proc. iki 2 proc., Latvija nuo 10 proc. iki 2 proc., Rumunija atsisakė planuoto atskaitymų padidinimo ir taip pat liko prie 2 procentų. O Estija visiškai sustabdė pinigų srautą investicijų fondams. Beje, gudrieji estai, kaip žinome, iš valstybinio socialinio draudimo kasos investicijų fondams perveda 4 proc., o dar du procentus, bet jau iš savo kišenės perveda pats žmogus. Toks estų privačios pensijos kaupimas, prisidedant ir pačiam žmogui, kitaip tariant, susimažinant savo atlyginimą, leidžia jam pajusti taupymo esmę, suprasti, kad privačiuose fonduose kaupiami pinigai nenukrenta iš dangaus, nors Lietuvoje, pripažinkime, toks mitas dar gajus. Esant tokiam visuomenės susvetimėjimui, valdžios ir žmonių susipykimui, lietuviai kartais mano net taip: tegu mano pinigai pensijų fonduose ir nieko neuždirba, bet neatiduosiu pinigų valdžiai ir jos pykčiui laikysiu juos sau. Kad „Sodros“ pinigai skirti ne valdžiai, o pensininkams, gal jų tėvams ar seneliams, retas iš tų piktuolių susimąsto. Vengrijos vyriausybė, o anksčiau tai padarė ir Slovakija, leido būsimiems pensininkams išeiti iš tų fondų. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tokia galimybe kol kas pasinaudojo tik 10 proc. fondų dalyvių. Taip pat yra ir kritikuojančių tokį Vengrijos sprendimą, nes ateityje visas investicijų mokėjimo svoris kris ant dirbančių vengrų pečių. Kita vertus, vengrams tiesiog nėra ką daryti, nes šių metų antro ketvirčio pabaigoje jų valstybės skola siekė 83,7 proc. BVP, o viešųjų finansų deficitas šiais metais planuojamas 3,8 proc. BVP. Lietuvoje pirmasis rodiklis yra daugiau nei dvigubai mažesnis, bet antrasis daugiau nei dvigubai didesnis, taigi didelė tikimybė, kad ir pirmasis dar didės (anot Prezidentės patarėjo Nerijaus Udrėno, Lietuvos valstybės skolos augimas yra „tragiškas“). Nepaisant tokio įvertinimo, sujudimas kol kas įvyko ne Vyriausybės kabinetuose, bet tik „Best Western Vilnius“ salėje... 1.3.Lenkijos pensijų fondų įtaka akcijų rinkai Lenkijoje vyriausybė taip pat atvirai svarsto, ką daryti su pensijų fondai s, nes jiems atseikėjamos milijardinės sumos. Anot darbo ministrės Jolantos Fedak, valstybės skolai viršijus 55 proc. BVP, reikėtų iš karto sustabdyti pinigų pervedimus atviriems investicijų fondams (OFE). Naujausiais duomenimis šiemet šis rodiklis gali būti 55,4 proc. BVP, taigi padėtis iš tikrųjų labai rimta.  Vienas iš jos teikiamų pasiūlymų – kaip ir Vengrijoje sustabdyti dvejiems metams mokesčius investicijų fondams. Lenkijoje fondams per metus jiems pervedama 20 mlrd. zlotų, per dvejus metus susidarytų 40 milijardų. Šiuos pinigus galima būtų panaudoti lenkiškos „Sodros“ – ZUS-o investicijų mokėjimui, nes valstybė kasmet ZUS-ui ir ūkininkų socialinio draudimo įstaigai KRUS-ui perpumpuoja milijardines sumas, 2011 m. abiem įstaigoms žadama skirti astronominę dotaciją – 52 mlrd. zlotų. Beje Lenkijos pensijų fonduose jau sukaupta per 200 mlrd. zlotų.  Dar viena svarbi Lenkijos taupymo programos priemonė – leisti žmonėms išeiti iš pensijų fondų ir grįžti į lenkišką „Sodrą“ – ZUS-ą, kaip kad padarė slovakai ir vengrai. Tuomet daugiau pinigų liktų valstybiniame socialiniame draudime ir valstybės biudžetui reikėtų mažiau prisidėti prie investicijų mokėjimo dabartiniams pensininkams. Tokią poziciją aktyviai palaiko Lenkijos profesinės sąjungos. Jų argumentus sustiprina pavyzdžiai, kai žmogus 11 metų taupęs investicijų fonduose, iš jų gauna vos 100 zlotų pensijos papildymą. Informacija pamąstymui: investicijų fondams Lenkijoje pervedama 7,3 proc. įmoka, 12,2 proc. lieka valstybiniam socialiniam draudimui, Lietuvoje šiuo metu atitinkamai 2 proc. ir 26,3 proc. Nepaisant gerokai didesnių mūsų įmokų, lenkų pensijos daugiau nei dvigubai didesnės už lietuvių, metų pradžioje lenkų vidutinė pensija siekė 1618 zlotų.  „Reikia žmonėms suteikti galimybę apsispęsti, kur jie nori taupyti pensijai“, - sako didžiausio Lenkijos profesinių sąjungų susivienijimo OPZZ atstovai. Jų duomenimis, net 83 proc. jų narių norėtų sugrįžti į ZUS-ą. Lenkijos politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: Lenkijos finansų ir darbo ministrai, vicepremjeras Waldemaras Pawlakas yra – už tokį leidimą, tačiau premjeras Donaldas Tuskas laikosi kitos nuomonės. Sprendimas kol kas nepriimtas.  O dabar pažvelkime į Europos ateitį, atsiverskime šią vasarą Europos Komisijos išleistą „Žaliąją knygą“: Adekvačios, tvarios ir saugios Europos investicijų sistemos“. Jos aptarimas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriūjoje įvyko spalio 22 dieną. Praleidę tikrai įdomius ir argumentuotus vertinimus, įžvalgas, siūlymus, pasidomėkime viena jos lentele (Figure 4: Benefit ratios in EU Member States in 2007 and 2060). Tai ES šalių vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis 2007 metais ir jo prognozė 2060-iesiems metams, vienu atveju vertinant tik socialinio draudimo pensijas, kitu – socialinio draudimo ir privačių investicijų bendrą sumą.  Abiem atvejais, deja, Europos ateitis, švelniai tariant, nekokia. Imant socialinio draudimo pensijas, tik penkiose ES šalyse padėtis po 50 metų pagerės, t.y. vidutinės pensijos ir VDU santykio rodiklis padidės.Visose likusiose ES šalyse pensijos ir atlyginimo santykis sumažės. LIETUVOJE pensija palyginti su uždarbiu po 50 metų socialinio draudimo sumažės ne tiek daug, nuo 33 iki 28 procentų. Tačiau mums įdomiau, kiek padidės ar sumažės abiejų investicijų - valstybinio socialinio draudimo ir privačių - gavėjų bendra pensija? Ji padidės Nyderlanduose, Danijoje,Rumunijoje, Latvijoje. Likusiose ES šalyse net ir su privačių investicijų dalimi jų santykis su uždarbiu sumažės, Lietuvoje - nuo 33 iki 32 procentų. Ką sako šie skaičiai? Lietuvos atveju tai, kad sudėjus abi pensijas, po 50 metų jų dydis sudarys ne 28 (tik „Sodros“ pensijos atveju), bet 32 proc. nuo VDU. Pridėjus tokį procentinį padidėjimą prie dabartinės vidutinės pensijos (šiuo metu jos dydis sudaro 36 proc. VDU), ji padidės nuo 746 litų iki 822 litų. Tik tiek. Aišku, tai geriau negu nieko, tačiau atsiminkime, kad už tą „malonumą“ Lietuvos valstybė turės sumokėti iki 2060 metų keliasdešimt milijardų litų. Ar tokia investicija turi prasmę, ar verta skolintis tuos milijardus, tikintis patirti šiokį tokį pensininkų malonumą po 50 metų, turėtų pasakyti žodį Vyriausybė. Tačiau jos neryžtingumas žymiai paprastesniame reikale – ilginant pensinį amžių, verčia manyti, kad nei žodžių, nei darbų artimoje ateityje greičiausiai nesulauksime. Lenkijos Vyriausybė nusprendė atsisakyti planų mažinti įmokas į šalies investicijų fondus. Lenkijos premjero atstovas spaudai pareiškė, kad vietoj to nuspręsta ieškoma būdų sparčiau didinti būsimųjų pensininkų kaupiamą turtą, o pačiai sistemai suteikti stabilumo, praneša Europos informacijos apie pensijas portalas ipe.com. 2009 metų pabaigoje du Lenkijos Vyriausybės ministrai – finansų ir darbo – siūlė sumažinti įmokas į Lenkijos pensijų fonduose esančias būsimųjų pensininkų sąskaitas nuo dabartinių 7,3 iki 3 proc. Tačiau Lenkijos Vyriausybė pranešė, kad „nusprendė nemažinti įmokų į investicijų fondus“. Lenkijos premjero vyriausiasis patarėjas Michal Boni pabrėžė, kad investicijų reforma „yra viena svarbiausių Ministrų kabineto užduočių“. 2009 m. vasarą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo vyriausybes neatidėti investicijų reformų, sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas, nes ilgalaikėje perspektyvoje tokie veiksmai sukels dar didesnę žalą. „Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet yra svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkams pajamas“, – mano ESBO ekspertai. Akcijos bei obligacijos buvo turtingųjų privilegija didžiąją praeito amžiaus dalį. Praeito amžiaus gale atsirado pensijų fondai (mutual funds), kurių veiklos kontekste formuojasi diskusija, kaip valdomi fondai yra geresni: aktyviai ar pasyviai (indeksiniai fondai). Šis klausimas tapo labai aktualus, nes pensijų fondai – tai toks finansinis produktas, kuris paprastiems žmonėms, smulkiems investuotojams, suteikė galimybę pasinaudoti diversifikuotų ir profesionaliai valdomų investicijų privalumais. Todėl šių fondų labai greit daugėjo, kaip ir jų valdomo turto: Amerikoje nuo 1 trilijono (1012) 1990 m. iki 7 trilijonų dolerių 2000 m.; D.Britanijoje nuo 46 milijardų svarų 1990 m. iki 261 milijardo 2000 m. Šioje dalyje aptarti Lietuvos įstatymų nustatyti bendrieji reikalavimai Pensijų fondų veiklai. Pažymėtina, kad daugelio šalių įstatymai numato panašius bendruosius reikalavimus savo investiciniams fondams. Tačiau, įvairiose šalyse galimi neesminiai skirtumai, susiję su kiekybiniais reikalavimais fondų investicijoms diversifikuoti, akcijų (pajų) išpirkimo terminui ir pan. Svarbiausi bendrieji Pensijų fondų veiklos principai, būdingi daugelio šalių fondams, yra šie: 1. Investuotojo pageidavimu fondai turi išpirkti akcijas (pajus) ir taip grąžinti investuotojo lėšas. 2. Fondų turto ir valdymo atskyrimas. 3. Investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymu, investicinis fondas - tai akcinė bendrovė, kuri iš savo akcininkų piniginių lėšų sudaro ir valdo investicijų portfelį. Investicijų portfelis turi būti diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu jas grąžinti bendrovei ir už tai gauti proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. Pensijų fondų turto valdymas bei administracijos įgaliojimai atskiriami ir perduodami valdymo įmonei. Investicinės bendrovės neturi įstatinio kapitalo. Fondams neleidžiama verstis jokia kita akcinėms bendrovėms būdinga veikla. Fondų turtą sudaro investicijų į vertybinius popierius portfelis, likvidžios lėšos (pinigai) ir kitas turtas (pavyzdžiui, fondui priklausantis biuras). „Kito turto" vertė vertybinių popierių portfelyje negali būti didesnė kaip 10 procentų. Investicijų portfelis sudaromas iš likvidžių vertybinių popierių ir „kitų vertybinių popierių", kurių vertė taip pat ribojama. Portfelis diversifikuojamas nustatant didžiausią kiekvienos investicijos dydį į konkrečiu požymiu pasižyminčius vertybinius popierius ar turtą. Taip iš daugelio skirtingų vertybinių popierių sudaromas investicijų portfelis. Likvidžiais vertybiniais popieriais laikomi: 1. Vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus (arba tokie, kurie netrukus bus įtraukti). 2. Vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje reguliariai, pripažintoje ir atviroje visuomenei. Tokioje rinkoje turi būti įmanoma prireikus nustatyti vertybinių popierių kainą. 3. Kiti likvidūs vertybiniai popieriai, pripažinti fondų veiklą reguliuojančių institucijų. Kitais vertybiniais popieriais laikoma: 1. Kitų fondų akcijos. 2. Kiti vertybiniai popieriai. Nustatytu metu (periodiškai) fondo valdomo turto rinkos vertė padalijama iš investuotojams priklausančių fondo akcijų skaičiaus, kartu nustatoma konkrečiam investuotojui priklausanti fondo turto dalis. Kiekvieną kartą priklausomai nuo vertybinių popierių rinkos kainų fondo turto vertė keičiasi. Taip kinta ir kiekvieno investuotojo investuoto kapitalo vertė. Išpirkdamas akcijas arba grąžindamas investuotojams pinigines lėšas, fondas parduoda turimas investicijas tuo metu rinkoje esančia kaina. Investuotojas uždirba arba patiria nuostolį priklausomai nuo to, kaip pasikeitė fondo investicijų vertė rinkoje per atskiro investuotojo investavimo laikotarpį. Vadovaujantis fondo įstatais, fondo investicijų portfelio vertės padidėjimas ir investicijų pajamos (dividendai) gali būti periodiškai proporcingai paskirstomi esamiems akcininkams. Pensijų fondai , sudarydami ir valdydami investicijų portfelius, šį darbą atlieka už daugelį investuotojų. Jie atstovauja grupei, turinčiai tuos pačius investavimo tikslus, investuotojų į vertybinius popierius. Pastarąjį dešimtmetį pensijų fondai Europoje nuolat stiprėjo. Praėjusio šimtmečio dešimtąjį dešimtmetį pensijų fondų sektorius buvo sparčiausiai auganti Europos šalių finansų sistemos dalis, jų valdomi aktyvai padidėjo nuo 500 mln. eurų dešimtmečio pradžioje iki 4,6 trln. eurų. 2007 m. rugsėjo pabaigoje. Pensijų fondų teikiami pranašumai: diversifikacija, likvidumas, kaina ir pelnas paaiškina jų, kaip taupymo instrumentų, sėkmę. Šie veiksniai, kartu su numatomu privačių pensinių santaupų augimu Europoje bei investuotojų teikiama svarba savo finansinių santaupų rizikos ir pelno santykiui ir toliau teiks inerciją Europos investiciniams fondams. 1 lentelė. Pensijų fondų ES ir JAV palyginimas Europos Sąjungos (ES) JAV 1 Aktai, reglamentuojantys pensijų fondų veiklą, ją apibūdina taip pat. Aktai, reglamentuojantys pensijų fondų veiklą, ją apibūdina taip pat. 2 Daugelis pensijų fondų veiklos klausimų reguliuoja ES norminių dokumentų, reglamentuojančių kolektyvinių investicijų į apyvartinius vertybinius popierius bendrovių veiklą (ES direktyva 85/611/EEC), nuostatas. Pensijų fondų veiklą reguliuoja du įstatymai: 1. Investicijų įstatymas, 1964 m. 2. Pensijų fondų įstatymas, 1958 m. Vėliausi pakeitimai padaryti 2000 m. 3 Fondai yra nauji, dauguma fondu veikia mažiau nei 30 m. Senos fondų veiklos tradicijos 4 Pensijų fondų turtas yra palyginti nedidelis, tačiau auga sparčiau nei JAV JAV pensijų fondų turtas didžiausias pasaulyje (64 procentai viso pasaulio fondų turto), net 78 procentai fondų turto priklausė fiziniams asmenims 5 Pensijų fondų paslaugomis naudojasi apie 32 mln. ES gyventojų Pensijų fondų paslaugomis naudojosi 77 milijonai amerikiečių 6 Fondų paslaugų naudotojai yra fiziniai asmenys Fondų paslaugų naudotojai yra fiziniai asmenys 7 Ūkio subjektai arba rečiau investuoja vertybinių popierių rinkoje, arba patys turi galimybių sudaryti diversifikuotą investicijų portfelį Pensijų fondų teikiamos paslaugos naudingos ne tik finansinio kapitalo turėtojams (investuotojams) ir naudotojams, bet ir valstybinės valdžios institucijoms, besirūpinančioms šalies ekonomine plėtra. Atsižvelgdami į 3 lentelėje pateiktą informaciją, galime padaryti išvadą, kad daugiausia pensijų fondų paslaugų privalumų gali pasinaudoti fiziniai asmenys 8 Šiuo metu ES pensijų fondai investuoja daugiausiai į ES bei Azijos rinkas JAV pensijų fondai ilga laika investavo JAV ir Kanadoje, tačiau dabar orientuojasi į Kinija bei ES. 9 Kai kurios investicijos yra apdraustos Investicijos nėra draudžiamos 10 Pelningumas šio metu auga Pelningumas sumažėjo Daugelis individualių investuotojų Europoje investicinius fondus mano esant patrauklia finansinių aktyvų alternatyva, tačiau pirmenybė investiciniams fondams skirtingose Europos šalyse teikiama nevienodai, šis nevienalytiškumas rodo tiek kultūrinius ir istorinius Europos šalių skirtumus, ypač organizuojant investicijų sistemą, tiek ir atskirų investuotojų antipatiją investicinei rizikai. Trys šalys (Prancūzija, Liuksemburgas ir Vokietija) dominuoja sektoriuje, turi 59%, po jų Italija ir Jungtinė Karalystė, kartu sudarydamos 76% rinkos. Beveik visose šalyse nuolat stebimos akcijų fondų kilimo tendencijos, kurias remia: • Europos investuotojų troškimas pagerinti santaupų investicinius rezultatus; • Individualių investuotojų supratimas, kad akcijų fondai suteikia veiksmingą ir likvidų būdą pasinaudoti akcijų teikiamu didesniu pelnu, diversifikacijos dėka išvengiant pernelyg didelio rizikingumo; • Poreikis padidinti ilgalaikes santaupas ir finansinį saugumą dėl spaudimo, kurį darys senstanti visuomenė valstybinei investicijų sistemai. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Vakarų šalyse pensijų fondai labai išpopuliarėjo. Anksčiau mažas pinigų sumas buvo brangu ir sunku investuoti, tačiau kai daug žmonių sudeda pinigus į fondą, bendra suma susidaro pakankamai didelė, ir ją galima efektyviai investuoti. Be to, fondo turtą valdo ne dalyviai, o profesionalus fondo valdytojas, todėl, norint tapti fondo dalyviu, nebūtina turėti gilių žinių apie investavimą, nes valdytojas sprendžia, kur investuoti fondo turtą. Investicinis fondas atvėrė galimybes siekti investavimo tikslų žmonėms, turintiems nedideles pinigų sumas ir nedaug žinių apie investavimą. Pensijų fondų atsiradimas Lietuvos rinkoje ne tik didina jos likvidumą, bet ir suteikia individualiems investuotojams tuos pačius pranašumus, kuriais gali naudotis Europos šalių investuotojai 2. Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų veiklos analizė 2009 m. valdymo įmonių valdomų KIS bendra investicijų portfelių vertė 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo 505,1 mln. Lt, o KIS dalyvių skaičius – 41,8 tūkst. Į akcijų KIS buvo investavę daugiau nei trys ketvirtadaliai visų KIS dalyvių (32,1 tūkst.), o akcijų KIS turtas sudarė 43 proc. viso KIS turto. Antra pagal dydį išliko fondų fondų grupė: juose dalyvavo 6,9 tūkst. dalyvių, bendra turto vertė buvo 181,35 mln. Lt. Pirmiausia Lenkija sukūrė palankią teisinę bazę, kuri pastaruoju metu ypač vilioja investuotojus į Varšuvos biržą – Lenkijos pensijų fondai gali veikti ir investuoti tik šalies viduje, todėl čia paklausios ir seniau atėjusių, ir tik startavusių bendrovių akcijos. Kad ir kaip optimistiškai rinkos dalyviai dabar būtų nusiteikę, tačiau kai kurie analitikai šį entuziazmą linkę kiek prigesinti teigdami, kad aukštos akcijų kainos ir didelė jų paklausa – laikina. Tomas Andrejauskas, "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovas, neneigia, kad dabar Lietuvos kaimynės birža viena patraukliausių visame regione, bet ragina nepamiršti, jog tokį populiarumą lemiantys veiksniai gali būti laikini. "Lenkijoje tokiai situacijai šiuo metu palankūs įstatymai, investicijų fondams leidžiantys investuoti tik šalies viduje, bet galimybė, kad įstatymai ateityje gali būti pakeisti, tikrai neatmestina", – mano pašnekovas. Banko "DnB Nord" Kapitalo rinkos skyriaus vadovas Mindaugas Tutlys apie tokią grėsmę neužsimena ir sako, kad prie sėkmingos veiklos prisideda ne tik jai palanki teisinė sistema, bet ir pačios biržos vadovai, kurie turi strategiją aplenkti kitas regiono biržas ir itin aktyviai veikia užsienio šalyse, kviesdami įmones kotiruotis. "Šios biržos planai tapti Rytų Europos biržų lydere, atrodo, visai realūs žinant jų strategiją ir atkaklumą. Žinoma, prie jos sėkmės prisideda ir tai, kad valstybė pakankamai didelė ir turi gerokai daugiau gyventojų nei Baltijos šalys. Būtent dėl to daugelis verslininkų renkasi šią biržą, nes joje kotiruotis labai apsimoka vien dėl apimčių, kurios lemia ir didelį pasirinkimą", – teigia jis. Užsienio emitentų atstovai, kaip vieną didžiausių privalumų įvardina jos dydį – Varšuvos birža, tai antra po Vienos akcijų rinka regione. Be to, joje aktyvūs ne tik užsienio šalių, bet ir vietiniai investuotojai, mažesnės debiuto biržoje sąnaudos, palyginti su kitomis Vakarų Europos biržomis, rinka labai likvidi, o naujų užsienio emitentų biržoje kasmet tik daugėja. O kol gretimos šalys skaičiuoja pliusus ir minusus, Varšuvos biržoje vienas po kito skelbiamas vis naujas pirminis viešas akcijų pasiūlymas (IPO). Pasiūlymų bumas Žinoma, Lenkija negyvena vien tik pakilimo nuotaikomis, jos neaplenkė dar pavasarį per pasaulio akcijų rinkas nuvilnijusi korekcija, bet viskas greitai grįžo į senas vėžes. Specialistų teigimu, šiuo metu tai sparčiausiai besivystanti birža, o eilėje skelbti savo pirminį pasiūlymą stovi nemažai didelių užsienio šalių įmonių. Pirmąjį šių metų pusmetį Varšuvos biržoje jų buvo paskelbta beveik 30. Iki metų pabaigos iš viso turėtų būti dar apie 40. Praėjusiais metais biržoje buvo paskelbti 38 pasiūlymų. Taigi augimas akivaizdus. Kaip pavyzdį galima pateikti kitų Vakarų Europos šalių biržų IPO skaičių: Vidurio ir Rytų Europos biržose vidutiniškai per metus jų būna 2–6, daugiausia pasiūlymų būna Londone – apie 80 per metus. Apskaičiuota, kad šiais metais, į Varšuvos biržą atėjus 16 emitentų, bendra jų visų per pasiūlymus išplatintų akcijų emisijų suma siekė 965,5 mln. zlotų. Prognozuojama, kad metų pabaigoje ši suma svyruos nuo 3 iki 7 mlrd. zlotų. Varšuvos biržoje rekordiniais kol kas laikomi 1997 m., kai į rinką atėjo 62 naujos bendrovės. Beveik nėra abejonių, kad šiais metais debiutų bus dar daugiau. Teigiama, kad pagal pirminių pasiūlymų skaičiu Varšuvos biržai tai bus rekordiniai metai, o ateityje tikimasi dar didesnio susidomėjimo. Pasak finansų maklerio įmonės (FMĮ) "Finasta" finansų analitikės Skaistuolės Misiūnaitės, Varšuvos biržos apetitas išties labai didelis ir greičiausiai jis niekada nebus patenkintas – investiciniai fondai nepasotinami. Šį poreikį labiausiai didina, kaip jau minėta, Lenkijos pensijų fondai . "Lenkijos atvirieji pensijų fondai nuolat gyvena laukimo nuotaikomis. Šių metų viduryje buvo jaučiamas itin didelis susidomėjimas Čekijos bendrovėmis. Į biržą atėjus čekų energetikos koncernui "ČEZ", dėmesys šios šalies įmonėms labai išaugo. Ne išimtis ilguoju laikotarpiu greičiausiai bus čekų energetikos įmonės "Unipetrol" akcijos", – sako S. Misiūnaitė. Ji taip pat priduria, kad, be jau minėtos čekų bendrovės, rinkoje teigiamai vertinamos ir kitos šios šalies įmonės: "AAA Auto", "C.S. Cargo" (logistika), "Česka Pojistovna" (draudimas), "CME" (televizijos operatorius), "ECM", "Orco" (nekilnojamasis turtas), "OKD" (anglies gamyba). Pasak rinkos ekspertų, jeigu kilimo tendencijos išsilaikys iki metų pabaigos, visi IPO bus sėkmingi, kadangi juntama, kad rinkoje šiuo metu yra pakankamai daug pinigų. Jau dabar galima teigti, kad šie metai Varšuvos biržoje bus pažymėti kaip nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovių metai, mat šio sektoriaus įmonių ruošiami pasiūlymai bus patys didžiausi. Pavyzdžiui, austrų bendrovės "Warimpeks" IPO įvyko šių metų pradžioje, išplatintų akcijų bendra suma siekė 428 mln. zlotų. Dar porą didelių šio sektoriaus pasiūlymų ruošia lenkų bendrovės "Pol Aqua" ir "J.W. Construction", kurių prospektai jau nagrinėjami. Vasarą į derybų su potencialiais naujais emitentais sąrašą buvo įrašytos Slovėnijos bendrovės "Sava", "Gorenje" ir "Krka". Jos jau yra kotiruojamos Liublianos biržoje. Taip pat norą kotiruotis Lenkijoje pareiškė Austrijos "Meinl European Land", Australijos "Opal Property Developments" (abi dirba NT sektoriuje) ir Ispanijos "ACE" (automobilių detalių gamintoja). Lenkijos tempai dideli. Tačiau tai galėtų stebinti tik tuos, kurie nėra girdėję apie jau minėtą aktyvų Varšuvos biržos vadovų darbą užsienyje, kur jie ieško įmonių, galinčių debiutuoti rinkoje. Į jų akiratį pateko ir kelios lietuvių bendrovės. Pensijų fondai gali būti klasifikuojami pagal jų investavimo objektus, taikomus mokesčius, pelno panaudojimą, steigimo būdą ir pan. Pagal tai, kur investuojama galima išskirti tris pagrindines fondų rūšis: pinigų rinkos priemonių, obligacijų (skolos VP) ir akcijų (nuosavybės VP) fondai. Be to, fondai gali būti ir mišrūs, pavyzdžiui, 30 % pinigų investuojama į akcijas, o 70 % – į obligacijas. Kiekviena fondų rūšis skiriasi pajamomis ir rizika. Dažniausiai galimybė gauti didesnes pajamas reiškia ir didesnę riziką uždirbti mažiau, nei tikėtasi, arba net atsiimti mažiau pinigų, nei į fondą buvo įdėta. 1 lentelė. KIS dalyvių skaičius, valdomo turto vertė pagal investavimo strategijas. KIS grupės pagal Dalyvių Valdomo turto vertė, Vidutinė vieno KIS investavimo strategijas KIS skaičius 21 skaičius mln. Lt turto vertė, mln. Lt Akcijų 32.123 217,69 10,4 Fondų fondai 5 6.872 181,35 36,3 Mišrūs 5 992 12,56 2,5 Obligacijų 4 1.776 56,77 14,2 Pinigų rinkos 2 31 26,02 13,0 Privataus kapitalo 1 2 10,69 10,7 Iš viso 38 41.796 505,1 13,3 Valdymo įmonių valdomų KIS bendra investicijų portfelių vertė 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo 505,1 mln. Lt, o KIS dalyvių skaičius – 41,8 tūkst. Į akcijų KIS buvo investavę daugiau nei trys ketvirtadaliai visų KIS dalyvių (32,1 tūkst.), o akcijų KIS turtas sudarė 43 proc. viso KIS turto. Antra pagal dydį išliko fondų fondų grupė: juose dalyvavo 6,9 tūkst. dalyvių, bendra turto vertė buvo 181,35 mln. Lt. 1pav. Lietuvos pensijų fondų turtas, mln. Lt. Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . Pagal vienam KIS tenkantį turtą didžiausi buvo fondų fondai, kurių vidutinis turtas sudarė 26,3 mln. Lt; obligacijų KIS – 14,2 mln. Lt. Populiariausi tarp smulkiųjų investuotojų buvo akcijų, mišrūs ir fondų fondai; vienam akcijų fondo dalyviui vidutiniškai teko beveik po 6,8 tūkst. Lt šios fondų grupės turto, mišrios investavimo strategijos fondų – 12,7 tūkst. Lt, o fondų fondų dalyviui – apie 26,4 tūkst. Lt. 2009 metu duomenimis Latvijoje veikė 16 kolektyvinio investavimo bendrovių, kurios valde 32 investicinį fondą iš kurių 23 fondai buvo atviri ir viešai platinami. Latvijos pensijų fondų aktyvų dinamika parodyta 1 pav. 1 pav. Latvijos pensijų fondų aktyvų dinamika, LTV Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . Latvijos investicijų portfelio nežymiąja dalį sudaro pinigų rinkos priemonės: bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan. Šios pinigų rinkos priemonės reiškia trumpalaikį skolinimą patikimoms institucijoms, t.y. Vyriausybei, savivaldybei, bankams ir kt. Pinigų rinkos fondams būdinga mažos, bet stabilios pajamos. Dėl mažo šių fondų pajamingumo investuotojams reikėtų atsižvelgti į infliacijos riziką. Kai kainos šalyje auga sparčiai, pinigai (taip pat ir tie, kurie laikomi fonde) nuvertėja, todėl jei fondo pajamingumas mažas, gautos pajamos gali nekompensuoti pinigų nuvertėjimo. KIS dalyvių skaičius 2006m. -2008 m. nuolat didėjo, tačiau nuo 2008 m. vidurio ši tendencija pasikeitė ir jau penktą ketvirtį iš eilės Lietuvoje įregistruotų KIS dalyvių skaičius mažėjo. Per 2009 m. trečiąjį ketvirtį dalyvių skaičius sumažėjo 331, tai sudarė 0,8 proc. nuo viso dalyvių skaičiaus. Nuo 2008 m. birželio 30 d. dalyvių sumažėjo jau beveik 1,6 tūkst. (3,65 proc.). Pagal KIS dalyvių skaičių rinkoje dominuoja 2 valdymo įmonės. UAB „Invalda turto valdymas“ valdomų pensijų fondų dalyviai sudarė 59,7 proc., o UAB „SEB investicijų valdymas" – 28,8 proc. visų Lietuvoje įregistruotų KIS dalyvių skaičiaus. Per III ketvirtį 4 valdymo įmonėms pavyko padidinti dalyvių skaičių, o 6 valdymo įmonių turimų fondų dalyvių skaičius sumažėjo. Didžiausi pagal dalyvių skaičių buvo: „Invalda Naujosios Europos fondas“ (9,5 tūkst.), „Invalda Centrinės ir Rytų Europos fondas“ (6,7 tūkst.) ir „SEB NVS akcijų fondas“ (6,3 tūkst.). Kiti 2 diagramoje nepavaizduoti KIS turėjo nuo 1 iki 450 dalyvių. Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . 2009 m. rugsėjo 30 d. 10 valdymo įmonių valdė 505,1 mln. Lt KIS turto. KIS turto vertė antrą ketvirtį iš eilės augo ir per III ketv. padidėjo 61 mln. Lt; (+13,7 proc.). Kaip matyti iš 1 diagramos, KIS turtas pasiekė 2006-06-30 buvusį lygį, o nuo didžiausios užfiksuotos vertės (1,27 mlrd. Lt) yra sumažėjęs 60 proc. Teigiamą turto pokytį nulėmė teigiama fondų investicinė grąža (žr. 3 lentelę; KIS pensijų vieneto vertės pokytis buvo + 15,4 proc.), tačiau bendrą turtą šiek tiek sumažino didesnis fondų vienetų išpirkimas nei pardavimas: per ketvirtį išplatinta KIS už 43,9 mln. Lt, o išpirkta – už 44,5 mln. Lt (skirtumas -0,622 mln. Lt; atkreiptinas dėmesys į tai, kad per ketvirtį buvo išpirkta uždaromo „Swedbank pinigų rinkos fondo“ vienetų už 11,4 mln. Lt, tad be šio fondo įtakos, KIS vienetų platinimo saldo būtų buvęs teigiamas; plačiau apie platinimą, išpirkimą). Tokiu atveju realių pajamų negaunama. Pinigų rinkos fondų pajamos yra daug mažesnės negu vidutinės akcijų ir obligacijų fondų pajamos. Tai reiškia, jog šie fondai gali būti geri siekiant apsaugoti investuotojo lėšas, tačiau jie nėra geri norint gauti pelną iš investicijų augimo arba ilgalaikių palūkanų. 2 pav. Latvijos pensijų fondų portfelio struktūra, proc. Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . Tiesioginės investicijos į akcijas bendrame KIS portfelyje sudarė 36,5 proc. (184,2 mln. Lt). Akcijų dalis per III metų ketvirtį padidėjo 4,8 proc. Į įmonių obligacijas tiesiogiai buvo investuota 7,4 proc. (37,6 mln. Lt). Rusijos įmonių išleisti vertybiniai popieriai sudarė beveik pusę (48,5 proc.) visų investicijų į akcijas ir net 70,3 proc. investicijų į įmonių obligacijas. Į vyriausybių vertybinius popierius investuota turto dalis buvo 6,5 proc., iš jų 86 proc.(arba 28,4 mln. iš 32,9 mln. Lt) teko Lietuvos vyriausybės obligacijoms. Į kitus KIS investuoto turto dalies vertė sudarė 37,2 proc. (187,9 mln. Lt). Du trečdalius (67,3 proc.) šių investicijų sudarė Liuksemburge registruotų KIS vienetai. Išanalizavus KIS investicijas į kitus KIS, paaiškėjo, kad daugiau nei du trečdaliai KIS (68,6 proc.), į kuriuos investuojama, yra akcijų KIS. Taigi tiesiogiai arba netiesiogiai (per kitus KIS) į akcijas investuota 62 proc. Lietuvoje registruotų KIS turto. Įmonių skolos vertybinių popierių ir į skolos vertybinius popierius investuojančių KIS dalis sudarė beveik 17 proc. Bendrame KIS portfelyje pinigų ir indėlių dalis per III metų ketvirtį sumažėjo nuo 15,6 proc. iki 11,5 proc. Akcijų fondai pasižymi dideliu pajamingumu ir didele rizika. Investavus trumpam laikui, galima nemažai uždirbti, tačiau gali atsitikti ir taip, kad susigrąžinsite kur kas mažiau nei investavote. Akcijų fondo vertė gali kilti ir kristi labai greitai, akcijų, kurios sudaro fondo turtą, kainos gali svyruoti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl bendrų ekonomikos tendencijų ar tam tikrų produktų paklausos pokyčių. Dažniausiai fondo turto nuvertėjimą nepalankiu metu kompensuoja fondo turto vertės augimas, kai ekonominės sąlygos palankios. Dėl tokių akcijų fondų turto vertės svyravimų į akcijų fondus patariama investuoti ilgam laikui. Akcijų fondų gali būti įvairių: • Augimo fondai investuoja į perspektyvių įmonių akcijas ir tikisi, kad šių akcijų kaina pakils. • Pajamų fondai investuoja į akcijas, kurios reguliariai duoda dividendus. • Indekso fondai investuoja į akcijas, kurios sudaro pasirinktą indeksą. Indeksas – tai rodiklis, kuris parodo, ar tam tikrų įmonių akcijų kainos kyla, ar krenta. Pavyzdžiui, jei indeksą sudaro 50 didžiausių šalies įmonių, tai toks indekso fondas investuos į 50 didžiausių šalies įmonių akcijas šalyje. • Šakiniai fondai specializuojasi investuodami į akcijas tam tikroje ūkio šakoje ar segmente, pavyzdžiui, į technologijos bendrovių arba vartojimo prekių gamintojų akcijas. 3 pav. Latvijos pensijų fondų investicijų diversifikavimas pagal regionus, proc. Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . Į Lietuvos emitentų akcijas 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo investavę 17 KIS. Daugiausiai – „Sindicatum Private Equity Fund“ (7,5 mln. Lt), IKKB „NSEL 30 indekso fondas“ (7,3 mln. Lt) ir „Invalda Centrinės ir Rytų Europos fondas“ (5,6 mln. Lt). Daugiausiai KIS investicijų sulaukusiu vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius prekiaujamu Lietuvos emitentu išliko AB „Sanitas“ (5,8 mln. Lt), toliau rikiavosi AB „TEO LT“ (3,4 mln. Lt) ir AB „Apranga“ akcijos (1,8 mln. Lt). Mažas, vidutinis ir didelis - tai dar vienas būdas sugrupuoti akcijų fondus pagal rinkos kapitalizaciją, arba bendrovių dydį, kurių akcijas turi fondas. Fondai, kurie dirba su skirtingų dydžių bendrovėmis turi tendenciją vaizduoti pokyčius pagal akcijų subklases. Pavyzdžiui, mažos kapitalizacijos fondo grąža gali labai skirtis bet kokiu periodu nuo vidutinės arba didelės kapitalizacijos augimo fondų. Šių fondų portfelį sudaro įvairios obligacijos, kurių terminai ir išleidėjai gali skirtis. Obligacijų fondai teikia pastovias pajamas, kurios dažniausiai būna didesnės už pinigų rinkos priemonių fondų pajamas. Skirtingai nuo obligacijų, obligacijų fondai nemoka fiksuotų palūkanų ir neturi išpirkimo dienos. Taip yra todėl, kad tokie fondai prekiauja įvairių terminių obligacijomis, kurios moka skirtingas palūkanas, dažniau parduoda negu laiko jas iki išpirkimo. 2009 m. III ketvirtis, kaip ir antrasis, buvo sėkmingas investuojantiems į rizikingesnes finansines priemones – akcijas, besivystančių valstybių obligacijas. Ypač didelis indeksų augimas užfiksuotas Rusijoje ir Baltijos valstybėse, į kurias buvo investuota didelė dalis Lietuvos KIS turto. Išvardinti veiksniai teigiamai paveikė ir bendrus Lietuvos KIS rezultatus (žr. 3 lentelę). 3 lentelė. Svertiniai KIS vieneto vertės pokyčiai (proc.) per 2009 m. III ketv. ir per 2009 m. iki III ketv. pabaigos KIS grupė 2009 m. III ketv. Per 2008-12-31 - 2009-09-30 Obligacijų ir pinigų rinkos 4,43 26,44 Mišraus investavimo 16,30 23,11 Fondų fondai 12,64 27,77 Akcijų KIS 22,46 58,59 Bendras visų KIS 15,40 40,23 Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . Bendras svertinis visų KIS vieneto vertės pokytis (atsižvelgus į KIS 2009-06-30 buvusį turto dydį) per 2009 m. III ketv. buvo +15,4 proc., o vieneto vertės pokytis nuo metų pradžios buvo +40,23 proc. Daugiausiai per III metų ketvirtį augo akcijų KIS vienetų vertės (+22,5 proc.), o mažiausiai – į obligacijas ir pinigų rinkos priemones investuojančių KIS, kurių vertės padidėjo 4,43 proc. Yra įvairių obligacijų fondų, su skirtingais investavimo tikslais ir strategijomis. Jūs galite pasirinkti kokybišką bendrovių obligacijų fondą, ilgo ar trumpo laikotarpio vyriausybių obligacijų fondus, fondus, kurie kombinuoja emisijas su skirtingais išpirkimo metais, arba rizikingus išmetamų obligacijų fondus, kurie dažnai pardavinėjami daug pigiau negu aukšto pelningumo fondai. Lietuvai labiausiai tinka klasifikavimas pagal investavimo objektus. Tokia pensijų fondų klasifikacija pateikiama 3 paveiksle. Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . 2 pav. Pensijų fondų rūšys pagal investavimo objektus Pinigų rinkos fondai (money market fund) - didžiąją dalį investicijų portfelio sudaro pinigų rinkos priemonės, t. y. bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan.). Nuosavybės vertybinių popierių fondai (equity fund) – didžiąją dalį investicijų portfelio sudaro akcijos. Kaip matome iš antrame paveiksle pateiktos informacijos šie fondai gali būti skirstomi pagal investavimo sritį į: • Regioninius (pvz., eurozonos); • Šalies (pvz., Lietuvos Respublikos); • Sektoriaus (pvz., telekomunikacijų); • Bendruosius. Skolos vertybinių popierių fondai (bond fund) – didžiąją dalį investicijų portfelio sudaro skolos vertybiniai popieriai. Balansuoti fondai (balanced fund) arba mišrūs (mixed fund) – investicijų portfelį sudaro nuosavybės, skolos ir pinigų rinkos priemonės. 3.Pensijų fondų veiklos Lietuvoje ir Latvijoje rezultatų įvertinimas 3.1. Santykinės variacijos ampli­tudės rodiklio ir variacijos koeficiento palyginimas Šiame skyriuje įvertinama, kaip kolektyvinio investavimo bendrovėms Lietuvoje ir Latvijoje seka­si įgyvendinti ilgalaikius pensijų fondų sis­temos įdiegimo tikslus. Veiklos sėkmingumui išmatuoti naudojamas pensijų fondų pajamingumo rodiklis, kuris yra apskaičiuojamas kaip procentinis apskaitos vieneto vertės pokytis per metus. Jeigu palyginsime lenkiškų akcijų vidutines kainas pagal populiariausią akcijos vertės rodiklį P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) Varšuvoje ir kitose biržose, tai atrodys maždaug taip: Londono ir Budapešto biržose vidutiniškai 14, Turkijoje truputį daugiau nei 17, o Varšuvoje jau peržengė 19. Kai kurių kategorijų lenkiškų bendrovių akcijų P/E yra daug aukštesnis nei panašaus pobūdžio bendrovių Londono biržoje, ypač tai pasakytina apie bankų akcijas. Be pastarųjų, labai brangios prekybos ir statybos sektorių bendrovių akcijos. Tačiau, turint omenyje, kad prognozuojamas Lenkijos ekonomikos augimas per metus bus 5–6 proc. ir toks išsilaikys iki 2009 m., kilimas beveik garantuotas. Jau anksčiau skelbtos prognozės kol kas nesikeičia: Varšuvos biržos indeksas 2007 m. dar turėtų pakilti maždaug 10–20 proc. Indeksą taip pat turėtų palaikyti didelės kapitalo įplaukos į lenkiškus investicinius fondus. Remiantis atliktais tyrimais, per visus 2006 m. dvi pagrindinės Lenkijos institucinių investuotojų grupės, t. y. investiciniai fondai ir atvirieji pensijų fondai , buvo pajėgūs įsigyti keturis kartus daugiau akcijų, nei buvo platinama. Priminsime, kad per visus 2006 m. Varšuvos biržoje bendra pasiūlytų akcijų emisijų suma buvo 5,5 mlrd. zlotų, o vietiniai fondai pateikė paraiškas įsigyti akcijų už 22,8 mlrd. zlotų. Rodikliai ir prognozės Varšuvos biržos paskelbti duomenys apie šios rinkos investuotojus išties įspūdingi. Per 2006 m. smulkūs investuotojai (fiziniai asmenys) Lenkijos biržoje uždirbo 5 mlrd. zlotų, vidutiniškai vienam asmeniui tenka 20 tūkst. zlotų. Tai neturėtų stebinti, kadangi per tą patį laikotarpį bendras biržos indeksas WIG išaugo 42 proc. Smulkių investuotojų dalis bendroje metinėje biržos apyvartoje sudarė 35 proc., arba 112,32 mlrd. zlotų. Lenkų investicinių fondų dalis metinėje apyvartoje siekia 34 proc. (109,11 mlrd. zlotų), o užsienio investuotojų, perkančių ir parduodančių per Londono maklerius, dalis buvo 32 proc. (99,49 mlrd. zlotų). Prieš metus šios sumos atitinkamai siekė 45,5 mlrd. (smulkiųjų investuotojų), 57,88 mlrd. (investicinių fondų) ir 71,92 mlrd. (užsienio investuotojų) zlotų. Pagal šalis Lenkijos rinkoje aktyviausi buvo Didžiosios Britanijos (78 proc.), Austrijos (7 proc.) ir JAV (7 proc.) investuotojai. Prognozuojama, kad kilimo tendencijos Varšuvos biržoje turėtų išsilaikyti dar 3–4 metus. Skirtingi rezultatai yra aiškinami skirtingo­mis investavimo strategijomis ir pensijų portfelio tarptautinio diversifikavimo skirtu­mais Lietuvoje ir Latvijoje. Geriausių rezulta­tų pasiekusių ir daugiausia klientų turinčių pensijų fondų ryšys grindžiamas teisinio pensijų fondų veiklos reglamentavimo ypatumais Lietuvoje ir Latvijoje. Pensijų fondų sistemų rizikingumas Lie­tuvoje ir Latvijoje aiškinamas naudojant stan­dartinį nuokrypį, santykinės variacijos ampli­tudės rodiklį ir variacijos koeficientą. Pajamingumas šiame darbe yra apskaičiuo­jamas neatsižvelgiant į pensijų fondų bendrovių tai­komus administravimo mokesčius. pensijų fondų pajamingumo vidurkis; n - pensijų fondų skaičius. Tai absoliutus dydis, rodantis vidutinį atski­rų pensijų fondų pajamingumo skirtumą. Pensijų fondų sistemos pajamingumo san­tykinė variacijos amplitudė skaičiuojama kaip pensijų fondų pajamingumo variacijos ampli­tudės ir pensijų fondų pajamingumo vidurkio santykis. Santykinė variacijos amplitudė parodo, kiek kartų didžiausiu pajamingumu pasižymin­čio investicijų fondo pajamingumo ir mažiausiu pajamingumu pasižyminčio investicijų fondo pa­jamingumo skirtumas viršija vidutinį pensijų fondų pajamingumą. Šis rodiklis leidžia paly­ginti pajamingumo variacijos intensyvumą Lie­tuvoje ir Latvijoje. Kaip santykinės variacijos amplitudės alter­natyvą galima naudoti variacijos koeficientą. Jis apskaičiuojamas kaip pensijų fondų paja­mingumo standartinio nuokrypio ir pensijų fondų pajamingumo vidurkio santykis: a v = — , x čia: a- pensijų fondų sistemos pajamingumo standartinis nuokrypis; x - pensijų fondų pa­jamingumo vidurkis.1 Variacijos koeficientas parodo, kiek kartų vidutiniai atskirų pensijų fondų pajamingumo skirtumai viršija vidutinį rinkos pajamingumą. Tai variacijos intensyvumo matas. Didesnis už vienetą variacijos koeficientas parodo, kad pensijų fondų sistemoje pensijų fondų bendrovių pasiektų rezultatų skirtumai yra pateikti lentelėje. 1 lentelė. Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų pajamingumo vidurkiai 2006-2009 m. (%) Rodiklis 2006 2007 2008 2009 Vidurkis Lietuvos Vyriausybės obligacijų pensijų fondai 1,03 2,45 –0,01 1,16 Lietuvos mažos akcijų dalies pensijų fondai 1,10 8,51 5,63 5,08 Lietuvos vidutinės akcijų dalies pensijų fondai 2,28 11,64 5,78 6,57 Lietuvos akcijų pensijų fondai 1,37 22,16 16,76 13,43 Lietuvos pensijų fondai 1,51 8,18 4,72 4,80 Latvijos konservatyvūs pensijų fondai 6,38 3,69 4,00 1,16 3,81 Latvijos subalansuoti pensijų fondai 1,99 5,09 7,42 2,89 4,35 Latvijos aktyvūs pensijų fondai s 3,74 5,08 8,87 3,49 5,30 Latvijos pensijų fondai 4,51 4,50 6,68 2,50 4,55 Šaltinis: Lietuvos ir Latvijos investicijų kolektyvinio investavimo bendrovių, Lietuvos ir Latvijos Respublikos vertybinių popierių komisijos duomenis Palyginus Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų pajamingumą, galima daryti išvadą, kad Lietuvos pensijų fondai 2008 m. ir 2009 m. veikė efektyviau nei Latvijos pensijų fondai . Pagrindinės didesnio Lietuvos pensijų fondų efektyvumo priežastys gali būti šios: • Latvijos pensijų fondai turi daug mažiau tarp-tautiniu mastu diversifikuotus investicinius portfelius nei Lietuvos pensijų fondai ; • Latvijos investicijų fondams yra apribotos galimybės investuoti lėšas į akcijas (Lat­vijos aktyvaus investavimo pensijų fondai investuoti į akcijas gali iki 30% su­kaupto kapitalo). 3.2.Pensijų fondų dalyvių struktūros anali­zė Pensijų fondų dalyvių struktūros anali­zė svarbi tuo, kad parodo geriausius rezultatus pasiekusių pensijų fondų ir juose dalyvau­jančių asmenų skaičiaus ryšį. 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 50,4% Lietuvos pensijų fondų sistemos dalyvių yra pasirinkę antrus pagal pajamingumą vidutinės akcijų dalies investicijų fondus, 32,5% pensijų fondų dalyvių - trečius pagal pajamingumą mažos akcijų dalies investicijų fondus, 15,1% pensijų fondų dalyvių - mažiausio pajamingu­mo vyriausybės obligacijų pensijų fondus ir tik 2% pensijų fondų dalyvių - didžiausio paja­mingumo - akcijų investicijų fondus. Populiariau­si pensijų fondai yra „SEB SEB investicijų valdy­mas“, turintis 20,2% pensijų fondų dalyvių, „Hansa investicijų valdymas“, turintis 18,8% pensijų fondų dalyvių. 2007-2009 metais Lietuvoje 6,6 procentinio punkto padidėjo vidutinės akcijų dalies pensijų fondus pasirinkusių pensijų fondų daly­vių dalis ir 0,6 procentinio punkto - akcijų pensijų fondus pasirinkusių pensijų fondų da­lyvių dalis. Mažos akcijų dalies ir vyriausybės obligacijų pensijų fondus pasirinkusių pensijų fondų dalyvių dalis sumažėjo atitinkamai 3 procentinio ir 4,2 procentinio punkto. Išanalizavus Lietuvos duomenis galima da­ryti išvadą, kad nauji pensijų fondų sistemos dalyviai dažniau renkasi geresnius veiklos re­zultatus pasiekusius vidutinės akcijos dalies. Viena iš priežasčių, kodėl 2008 m. ir 2009 m. Lietuvos pensijų fondai pasiekė geresnių veik­los rezultatų nei Latvijos pensijų fondai , yra ta, kad Latvijos pensijų fondai turi daug ma­žiau tarptautiniu mastu diversifikuotų investicijų portfelių nei Lietuvos pensijų fondai . Tarptautinis investicijų portfelio diversifikavimas remiasi prielaida, kad vietinės vertybinių popierių rinkos ir pasaulinės vertybinių popie­rių rinkos koreliacija yra nedidelė. Investavi­mas į daugelio valstybių vertybinius popierius yra mažiau rizikingas nei į vienos šalies verty­binius popierius. Investuojant į įvairių šalių ver­tybinius popierius siekiama sumažinti investicijų riziką, kai dėl specifinių, tik tai šaliai būdingų veiksnių poveikio gali sumažėti kaupia­mas kapitalas. Didelė dalis lėšų, investuotų į pensijų fondai , kurie gali prisidėti prie šalies ūkio ir finansų sektoriaus plėtros. Latvijos pensijų fondai , didžiąją dalį lėšų in­vestuojantys Latvijoje, daug labiau prisideda prie nacionalinio ūkio ir finansų rinkos plėt­ros nei Lietuvos pensijų fondai , kurie didžiau­sius investicijų srautus nukreipia į užsienio ša­lių ūkius. Vienas iš veiksnių, nulemiančių didelę investicijų Latvijoje apimtį, galėtų būti tas, kad Lat­vijos gyventojams labiau priimtini pensijų fondai , investuojantys Latvijoje, ir visuomenė pa­lankiau sutinka investicijas į Latvijos įmones nei į užsienio. 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 70,7% Latvijos pensijų fondų sistemos dalyvių yra pasirinkę aktyvius fondus. Sprendžiant iš pensijų fondų dalyvių pasirinkimo, Latvijos gy­ventojams labiausiai priimtini tie pensijų fondai , kurie didžiausią lėšų dalį investuoja užsie­nyje. Prielaida, kad Latvijos visuomenė palan­kiau sutinka investicijas į Latvijos įmones nei į užsienio, nepasitvirtino. Realiausia tokios didelės investavimo į Latvijos ūkio subjektus apimties priežastis gali būti ta, kad Latvijos pensijų fondų vadybininkai geriau susi­pažinę su vietos įmonių veikla ir gali tinkamiau parinkti investicijoms Latvijos ūkio subjektus, ku­rie ateityje turės teigiamus veiklos rezultatus. Lat­vijos pensijų fondų vadybininkai taip pat gali dis­ponuoti tik jiems prieinama informacija apie investicijų grąžą Latvijos įmonėse ir tinkamai pa­rinkti investavimo objektus. 3.3. Pensijų fondų raida Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje Pagal susiklosčiusią įvairių šalių teisės ir komercijos praktiką, fondai gali būti steigiami kaip skirtingos teisinio organizavimo įmonės. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje populiari patikėjimo teisė, todėl fondai ten dažniausiai steigiami kaip patikėjimo fondai. Kitur fondai gali būti akcinės bendrovės ar kitokio tipo įmonės. Nuo to skirtingose šalyse dažnai priklauso ir fondų pavadinimas. Kadangi ekonominę transformaciją vykdančiose šalyse nėra patikėjimo teisės tradicijų, Investicinės bendrovės šiose šalyse buvo kuriami tik kaip akcinės bendrovės. Jeigu fondas veikia pagal patikėjimo teisę, jo investuotojai turi vienintelę galimybę daryti poveikį blogam fondo valdytojui, t. y. jie gali parduoti savo pajus ir taip sumažinti fondo turtą. Vadinasi, fondo valdytojas gaus mažiau pajamų, nes fondo turtas bus mažesnis. Didžiausia naujoji Europos Sąjungos narė, Lietuvos kaimynė Lenkija stebina fenomenaliu akcijų kainų augimu. Kas lėmė tokį prieaugį? Visų pirma, milžiniškos įplaukos į investicijų fondus, kurios šiemet padvigubėjo iki 14,4 mlrd. zlotu – tai sudaro net 26 proc. visu listinguojamų bendrovių laisvu akcijų kapitalizacijos (metu pradžioje buvo 22 proc.). Kitas svarbus veiksnys – Lenkijos pensijų fondai praktiškai yra „užrakinti“ šalies viduje, todėl jų investicijos nukreipiamos į vietinius vertybinius popierius, kas didina jų kainas. Žinoma, didesnės užsienio įmonės pačios ateina į Lenkijos birža ir taip suteikia papildomu investavimo alternatyvų Lenkijos fondams. Kaip supratote iš ankstesniu apžvalgu, mes nelabai mėgstame rinkų, kuriose dominuoja pirkėjai, nes jų aktyvumas kainas pakelia iki kartais sunkiai suvokiamu aukštumu. Pavyzdžiui, šiuo metu WIG40 ir WIG80 indekso nariu P/E atitinkamai siekia 32 ir 38. Daugelio analitiku manymu, ekonomikos augimas Lenkijoje nėra toks spartus, kad galėtu pateisinti tokį kainų lygį. Pastaruoju metu itin madinga investuoti į sparčiai augančius mažmeninės prekybos bei finansų sektorius. Logika paprasta: kylanti ekonomika didina žmoniu pajamas, kas skatina vidaus vartojimą. Tačiau pažvelkime, kokios šiu sektorių įmonių akcijų kainos biržoje? Mažmeninės prekybos drabužiais bendrovių EV/EBITDA santykiai kai kuriais atvejais siekia net 50. Tuo tarpu bankai Lenkijoje kotiruojami už 5-6 kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv). Mes neabejojame šių sektorių augimo perspektyvomis, tačiau daugeliu atvejų tokias akcijų kainas gali pateisinti tik prielaidos, jog verslas daugelį metu plėsis be jokiu trukdžiu. Tačiau konkurencija, augantys kaštai bei bendrovių dydžiai sėkmę leis pasiekti ne visiems vadovams, todėl investicijos į sektorius, kuriuose įmonės ko gero yra pervertintos – itin rizikinga. Kitas pavyzdys būtų statybos bei kelių tiesimo bendrovės. Visi sutinka, kad statybininkams darbo Lenkijoje tikrai nepritrūks (greičiau gali pritrūkti pačių statybininkų), o keliai Lenkijoje – tragiškos būklės. Nepaisant to, daugelis Lenkijos statybos bendrovių nedžiugina rezultatais. Geriausias to pavyzdys – didžiausia statybų įmonė "Budimex", kurios pelno atsigavimo laukiama jau ne vienerius metus. Tačiau praeina pirmasis metu pusmetis, ir viltys uždirbti bent kiek reikšmingesni pelną atidedamos kitiems metams. Didelės akcijų kainos lemia, kad daugelis verslininkų birža naudojasi tam, kad didelėmis kainomis parduotų dalį verslų. Todėl nenuostabu, kad Lenkijoje – IPO bumas. 2006 metais Varšuvos biržoje vyko 64 IPO/SPO, o šiemet laukiama 160. Siekdami pasinaudoti tuo, jog po sėkmingai surengto IPO akcijų kainos paprastai kyla, juose aktyviai dalyvauja paprasti investuotojai. Juolab, kad daugelis tarpininku šiam "nerizikingam" projektui mielai skolina pinigus (dažnai net iki 500 kartu nuo turimo kapitalo). Tai, kad didelė dalis investuotoju IPO dalyvauja žinodami tik bendrovės pavadinimą, didina riziką jog akcijos pasiūlymo metu bus pervertintos, todėl racionaliems ilgalaikiams investuotojams siūlome vengti dalyvavimo IPO. Nepaisant to, jog Lenkijoje vis dar daug pinigu, laikas, kai procesai apsivers, vis vien turės ateiti (beje, jau pasitaiko ir IPO, po kuriu kainos nukrenta, pavyzdžiui su nekilnojamuoju turtu susijusiu "JW Construction" ir "LC Corp"). Todėl mes siūlome itin atsargiai rinktis investicijas Lenkijoje ir vengti fundamentaliai pervertintų įmonių. Investuotojas pasirinks kitą fondą. Tačiau tai dažniausiai nenaudinga investuotojui: jeigu fondo veiklos rezultatai tam tikru laiko momentu blogi, jis, parduodamas savo pajų, patirs nuostolių. Fondai, veikiantys kaip akcinės bendrovės, gali turėti akcinėms bendrovėms būdingus valdymo organus (akcininkų susirinkimą ir stebėtojų tarybą). Šie valdymo organai gali pakeisti fondo valdymo įmonę ir fondo veiklos strategiją. Be to, akcininkai gali parduoti savo akcijas. Šiomis poveikio priemonėmis disponuoja fondų, organizuotų kaip akcinės bendrovės, akcininkai. Pereinamojo laikotarpio šalyje, kur kapitalo rinka neišplėtota (menkas likvidumas ir nestabilios vertybinių popierių kainos), patikėjimo fondų pajininkai patirtų daugiau nuostolių likviduodami savo pajus. Todėl ši fondų teisinės organizacijos forma yra mažiau tinkama rinkos ekonomiką kuriančioms šalims. Lietuvoje fondai taip pat gali būti steigiami tik kaip akcinės bendrovės. Čia jiems taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymų nuostatos, jeigu kurių nors jų veiklos klausimų nereglamentuoja Pensijų fondų įstatymas. Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas numato specifinę fondų valdymo struktūrą. Investicinį fondą, kaip konkrečias funkcijas vykdančią visumą, sudaro trys įmonės1: 1. Fondo bendrovė. 2. Fondo valdymo įmonė. 3. Depozitoriumas. Fondo bendrovė sudaro ir atstovauja konkrečiam fondui, kuris turi nustatytą (fondo įstatuose) investavimo tikslą ir strategiją. Ši bendrovė koordinuoja fondo veiklą. Fondo turto valdymas ir vadovavimas jo einamajai veiklai perleidžiamas fondo valdymo įmonei, kuri turi būti atskiras juridinis asmuo, užsiimantis tik konkrečiai nustatyta veikla. Fondo valdymo įmonė valdo fondo turtą pagal turto valdymo sutartį su fondo bendrove (fondo turto ir valdymo atskyrimas). Tai garantuoja, kad fondo turtas būtų valdomas griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Visos fondo piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai pagal banko sąskaitos sutartį arba pasaugos pagrindais turi būti saugomi depozitoriume. Depozitoriumu gali būti bankas, jo antrinė įmonė arba finansų maklerio įmonė. Depozitoriumas ir fondo valdymo įmonė už savo atliekamas funkcijas gauna sutartyse numatytą atlyginimą. Tik retais atvejais šis atlyginimas gali būti susijęs su fondo veiklos rezultatais. Taip griežtai atskirti fondo turtą ir valdymą reikia siekiant garantuoti investicijų apsaugą ir bešališką valdymą. Pensijų fondų veiklą Lietuvoje reguliuoja ir kontroliuoja Vertybinių popierių komisija. Ši institucija išduoda leidimus fondų bei valdymo įmonių veiklai ir turi teisę reglamentuoti įstatymų neapibrėžtus fondų veiklos aspektus. Tokia praktika yra būdinga daugeliui šalių, kuriose veikia fondai. Investicijų portfelio sudarymo, užmokesčio valdymo įmonei ir kitos fondų veiklos sąnaudos yra padengiamos iš fondų turto. Skirtingi fondai gali numatyti nevienodus sąnaudų padengimo mechanizmus. Tai priklauso nuo fondo investavimo specifikos, investuotojų tikslų ir konkurencijos konkrečioje rinkoje, kur veikia fondas. Viena iš pagrindinių fondo sąnaudų kategorijų - akcijų platinimo išlaidos, turi būti iš karto padengiamos kiekvieno ateinančio į fondą investuotojo. Šioms išlaidoms padengti gali būti numatomas vienkartinis platinimo mokestis. Mokesčio dydis - 2-6 procentai investuojamos sumos1. Kita būdinga fondo sąnaudų kategorija - nuolatinės fondo administravimo sąnaudos. Šios išlaidos proporcingai paskirstomos visiems fondo investuotojams. Praktika rodo, kad pasaulyje panašią investavimo strategiją pasirinkusių fondų veiklos sąnaudos skiriasi nedaug. Kadangi valdymo įmonė ir depozitoriumas dažniausiai gauna fiksuotą atlyginimą už savo paslaugas, todėl, didėjant investuotojų skaičiui fonde, mažėja kiekvieno investuotojo išlaidos. Su tuo susijusi minimalaus fondų dydžio problema - tik tam tikro dydžio fondai gali padengti savo sąnaudas, nepadarydami didesnės įtakos investicijų portfelio vertei. Fondų dydis dažniausiai yra neribojamas, tačiau daugelyje šalių egzistuoja minimalaus fondo dydžio reikalavimas. Lietuvoje minimalus pensijų fondo turto dydis yra l mln. litų. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai dėl gerų fondo veiklos rezultatų investuotojai nuperka labai daug fondo akcijų, ir dėl didelio fondo turto dydžio vėliau neįmanoma pasiekti tokių pat gerų investavimo rezultatų. Tuomet fondai nustoja platinti akcijas. Atsižvelgiant į tai, galima manyti, kad kiekvienoje rinkoje egzistuoja tam tikras minimalus ir maksimalus fondų dydis, kuris leidžia pasiekti geriausių veiklos rezultatų: per maži fondai nesugebės padengti savo veiklos sąnaudų, o per dideli fondai bus sunkiai valdomi. Analizuojant Pensijų fondų veiklą, svarbu išskirti šiuos jos organizavimo aspektus: 1. Investicinis fondas įkurtas ir investuoja vienoje šalyje. 2. Investicinis fondas įkurtas vienoje šalyje, o investuoja kitoje (ar kitose). Pirmu atveju fondai sudaro investicijų portfelius iš savo šalies vertybinių popierių ir yra šios šalies vertybinių popierių rinkos dalyviai. Jie teikia finansines paslaugas savo šalies investuotojams. Tokiu atveju Investicinės bendrovės daro įtaką šalyje vykstantiems ekonominiams procesams. Antru atveju Investicinės bendrovės gali investuoti ne tik toje šalyje, kurioje yra įkurti. Jų investicijų portfelis gali būti sudaromas iš įvairių šalių vertybinių popierių. Tuo atveju investuotojų lėšos panaudojamos investicijoms kitose šalyse. Galimas tokios veiklos padarinys - finansinio kapitalo išvežimas iš šalies. Tuomet fondai yra tarptautinės finansų institucijos, darančios įtaką kelių šalių ekonominiams procesams. Tokiu atveju, kai fondai investuoja įvairiose šalyse Jie gali geriau patenkinti investuotojų poreikius - geriau diversifikuoti investicijų portfelius, pasiekti pastovesnių investavimo rezultatų. Kai fondai gali investuoti kitoje šalyje, negu yra registruoti, jie pasirenka tą veiklos aplinką, kuri jiems geriausiai tinka. Šiuo atveju svarbiausi jų veiklos organizavimo aspektai yra susiję su vidaus valdymo problemomis - investuotojų teisių apsauga, veiklos sąnaudų mažinimu ir pan. Tačiau leidimas fondams investuoti į bet kuriuos vertybinius popierius ne visuomet atitinka šalies, kurioje tokie fondai sukaupia lėšas investicijoms, ekonominius interesus. Dėl to kai kurios šalys reikalauja, kad jose sukurti fondai būtinai joje ir investuotų. Jeigu Investicinės bendrovės dėl kokių nors priežasčių priversti investuoti toje šalyje, kur yra registruoti, didesnę svarbą įgauna jų veiklos išorės organizavimo aspektai. Fondai turi prisitaikyti prie egzistuojančios investavimo aplinkos. Šiuo atveju gali atsitikti taip, kad nuo išorės aplinkos priklausys fondų galimybės teikti vartotojams tokias paslaugas, kokios yra čia paklausios. Todėl, analizuojant fondų, registruotų ir investuojančių toje pačioje šalyje, veiklą, aktualesnės tampa su išorės fondų veiklos organizavimu susijusios problemos. Ypač aktualios šios problemos tose šalyse, kur dar neišplėtota institucinė finansų sistemos struktūra ir fondų veikla yra nedidelių apimčių. Šiame darbe analizuojama Pensijų fondų veikla konkrečioje aplinkoje - Lietuvoje. Todėl darbe atliekami tyrimai yra orientuoti į išorės sąlygų įtakos fondų veiklos organizavimui ir jų galimybėms teikti vietos rinkai tinkamas paslaugas nustatymą. Lietuvoje pensijų reforma pradėta 2003 m. 2008 m. pabaigoje pensijų fondų turtas sudarė apie 2,2 mlrd. Lt arba 2 proc. nuo Lietuvos BVP. 2009 m. Lietuvoje iki 2 proc. sumažintas įmokų į II pakopos pensijų fondus tarifas yra pats mažiausias pasaulyje. 2009 m. birželio 30 dienos duomenimis: 1. Pensijų kaupimo sutartis buvo sudarę 989,4 tūkst. dalyvių, t.y. apie 74 proc. visų, turinčių tokią teisę; 2. Vidutinė vieno asmens sukaupta suma pensijų fonde - 2823,03 Lt. Lietuvos pensijų reforma, palyginti su užsienio šalimis, yra dar labai jauna. Daugumoje šalių pensijų sistemos buvo reformuotos žymiai anksčiau, todėl žmonės privačiai kaupia savo pensijai jau 30 - 40 metų ir daugiau (JAV, Čilėje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt.). Kaimyninėse šalyse pensijų reformos taip pat buvo pradėtos šiek tiek anksčiau - Lenkijoje - 1999 m., Latvijoje – 2001 m., Estijoje - 2002 m., todėl ir sukauptos sumos pensijų sąskaitose yra kur kas didesnės nei Lietuvoje. Nors kiekvienoje šalyje pensijų sistemos yra kiek skirtingos, tačiau visų jų atsiradimą lėmė ta pati priežastis – keičiantis demografinei situacijai valstybinės pensijų sistemos tapo nebepajėgios finansuoti pensijas ir atsirado būtinybė žmonėms rūpintis savo ateitimi patiems. Įdomu tai, kad kai kuriose šalyse net nėra „Sodros“ atitikmens. Visos pensijos asmeniškai kaupiamos pensijų fonduose, o valstybei nereikia rūpintis pensininkų išlaikymu. Daugumoje šalių dalyvavimas II pakopoje yra privalomas, arba taikomas modelis, kai privalomai dalyvauti turi žmonės iki 30-40 metų, o vyresnio amžiaus žmonės gali pradėti kaupti pasirinktinai (Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Kroatijoje). Valstybės taip pat įstatymais numato amžiaus, iki kurio rekomenduojama pradėti dalyvauti pensijų kaupime, ribas, t.y nerekomenduojama pradėti kaupti vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems iki pensijos liko keli metai. Pažangiose pensijų sistemose taikomi vadinamieji „Gyvenimo ciklo“ fondai, kai žmogaus pensijų fondo sudėtis keičiasi ir tampa vis koservatyvesnė, kuo labiau žmogaus amžius artėja prie pensinio. Daugumoje šalių, siekdami užsitikrinti pakankamas pajamas, žmonės kaupia papildomai III pakopoje (arba ją atitinkančioje sistemoje), taip pat taikomi modeliai, kai pensiją kaupia darbdavys - vadinamieji profesiniai fondai. Pensijų fondų išsivystymas matuojamas dalyvių skaičiumi bei valdomo turto dydžiu. Paprastai, vertinant pensijų fondų reikšmę, lyginama kokią dalį pensijų fondų turtas sudaro nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). 2008 m. pensijų fondų turtas Lietuvoje sudarė apie 2 proc. nuo BVP. Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūrai priklausančiose šalyse fondų turtas vidutiniškai sudaro 90 proc. BVP. Tarp pirmaujančių pagal šį rodiklį šalių - Islandija, kurios pensijų fondų turtas 2008 m. siekė 113, 4 proc. BVP, Nyderlandai – 113,6 proc., Australija - 91,8 proc. Pensijų fondų turto dydį lemia pensijų fondų gyvavimo laikotarpis, ir įmokų tarifas, kuris pervedamas į pensijų fondus. Taigi, pagal pensijų fondų turtą Lietuva kol kas yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių šalių. Lietuvoje nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintas II pakopos įmokų tarifas yra mažiausias pasaulyje tarp pensijų reform pradėjusių šalių. Remiantis Pasaulio Banko ir Tarptautinės Pensijų fondų valdytojų federacijos duomenimis (2008 m.), didžiausias tarifas yra Urugvajuje (12 proc.), kitos šalys taip pat yra nustačiusios didesnius tarifus – Slovakija (9 proc.), Vengrija (8 proc.), Makedonija (7,4 proc.) ir kt.2 Pensijų fondų raidoje Lietuvoje būtų galima išskirti šiuos etapus: • 1991 m. prasidėjus pirmajam privatizavimo etapui, priėmus 1991 m. spalio 30 d. Vyriausybės nutarimą Nr.446 „Dėl investicijų sąskaitų naudojimo steigiant investicines akcines bendroves" pradėtos steigti investicinės akcinės bendrovės (IAB). Realiai jos pradėjo kurtis 1992 metais. • Pagal 1995 m. liepos 5 d. Pensijų fondų įstatymą, visos IAB iki 1997 m. liepos 1d privalėjo pakeisti savo įstatus ir persiregistruoti į investicinę bendrovę. Iš 220 IAB, kurių akcijos buvo įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, buvo perregistruotos 22 IAB, kurios gavo kontroliuojančiųjų pensijų fondų veiklos leidimus. • 2007 m. liepos 04 d. priėmus Kolektyvinio investavimo subjektų (KISĮ) ir Kontroliuojančiųjų pensijų fondų (KIBĮ) įstatymus, Pensijų fondų įstatymas nustojo galioti. • KISĮ reglamentuoja investicijų fondų, investicijų kintamojo kapitalo bendrovių (IKKB) ir valdymo įmonių veiklą. Šiuo metu yra įregistruotos 9 valdymo įmonės, 1 IKKB ir 9 pensijų fondai , 1 IKKB yra likviduojama. Informacija apie šiuos kolektyvinio investavimo subjektus (adresai, taisyklės, prospektai ir kt.) yra pateikta Vertybinių popierių komisijos tinklalapyje (žr. Rinkos dalyviai – Kolektyvinio investavimo subjektai (Valdymo įmonės)). • Visos pagal KIBĮ įstatymą veikusios kontroliuojančiosios investicinės bendrovės 2007–2008 metais perregistruotos į akcines bendroves. 3.4. Pensijų fondų veiklos pelningumas Vertybinių popierių pirkimui fondas surenka pinigus iš pavienių investuotojų, parduodamas jiems fondo akcijas. Vėliau šie surinkti pinigai yra investuojami į finansinius instrumentus visame pasaulyje. Priklausomai nuo pensijų fondo pasirinktos strategijos sukauptos fondo lėšos gali būti investuojamos į: 1. Įmonių akcijas; 2. Įmonių, vyriausybių, savivaldybių obligacijas; 3. Pinigų rinkos priemones (trumpalaikius skolos vertybinius popierius); 4. Kitus investicinius fondus (atitinkančius fondo investavimo strategiją); 5. Bankų indėlius. Pensijų fondo turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus. Visas pelnas, gautas iš prekybos vertybiniais popieriais, atskaičiavus mokesčius, yra išmokamas fondo akcininkams, atitinkamai pagal jų turimą akcijų kiekį. Pensijų fondų veikimas pateikiama 1 pav.: 1 pav. Pensijų fondo veiklos schema Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . Investavimas į fondus yra patogus, nes galite investuoti didelę sumą iškart, nusipirkti fondo akcijų pakartotinai - kai to norite, arba reguliariai investuoti fiksuotą sumą per pasirinktą laikotarpį. Nors fondų yra daug ir jie skiriasi vienas nuo kito, žemiau išvardintos savybės yra bendros visiems fondams (6): • Investavimo tikslai - apibūdina ko siekia fondas; • Profesionalus fondo valdytojas arba valdytojai, kurie vadovauja fondo veiklai; • Galimybė už fondo uždirbtus pinigus įsigyti daugiau fondo akcijų. Pensijų fondų įstatai turi griežtai apibrėžti fondų investicijų sritį ir strategiją. Juose pateikta informacija leidžia fondų paslaugų vartotojui išsirinkti priimtinas investavimo paslaugas. M. Boemle siūlomas Pensijų fondų klasifikavimas pateiktas l lentelėje. Iš l lentelės matome, kad investuotojas gali pasirinkti įvairias strategijas taikančius fondus, kurie pasiekia nevienodų investavimo rezultatų. Taip patenkinamos įvairios investuotojų reikmės. Nuo fondo pasirinktos investavimo strategijos priklauso jo investicijų portfelio sandara. 2 lentelė Vokietijos Pensijų fondų veiklos vidutiniai metų rezultatai 1970-1996 m. (procentais) Įvairių fondų investicijų portfelio struktūra Obligacijos 100,00 80,00 60,00 40,00 20,00 0,00 Akcijos 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Investicijų portfelio savybės Pajamos 7,95 8,54 9,13 9,72 10,31 10,89 Rizika 5,52 6,97 9,95 13,50 17,27 21,15 Šaltinis: [4]. Fondai, naudojantys tą pačią investavimo strategiją ir valdomi tų pačių valdymo įmonių, skirtingais metais gali pasiekti nevienodų veiklos rezultatų. Finansų rinkų dinamika lemia vertybinių popierių kainų kitimą jose. Kadangi skirtingais metais fondų gaunamos pajamos skiriasi, investuotojai turi pasirinkti atskaitos tašką, su kuriuo būtų galima palyginti fondų veiklos rezultatus. Pavyzdžiui, Vokietijos markėmis denominuotos fondo investicijos gali uždirbti 20 procentų pelną per metus, kai tuo pačiu metu markės kursas dolerio atžvilgiu sumažės 20 procentų. Ar investuotojas bus patenkintas tokiu pelnu? Kaip atskaitos tašką patogu naudoti rinkų (biržų) indeksus, infliacijos normą ar banko indėlio palūkanų normą. Ilgametė statistinių duomenų analizė rodo, kad išsivysčiusiose šalyse akcijų fondų vidutinis pelningumas neprilygsta akcijų indeksų (S&P 500, DowJones, FTSE ir kt.) didėjimui. Tačiau fondų pelningumas išsivysčiusiose šalyse daugeliu atvejų yra didesnis, negu bankų siūlomos palūkanos už indėlius ar šių šalių infliacijos norma. Svarbus fondų veiklos aspektas, į kurį investuotojų dėmesį atkreipia fondų veiklą reguliuojančios institucijos, yra tai, kad jų investicijos neapdraustos. Daugelyje šalių fondai privalo tai pabrėžti informacijoje, teikiamoje investuotojams. Dėl vertybinių popierių kainų svyravimo rinkoje fondas gali patirti nuostolių, kurie investuotojams nebus atlyginti. Tačiau kiekvienas investuotojas individualiai vertina savo galimybes prisiimti finansinę riziką. 4.Lenkiojos, Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų įtakos finansų rinkai įvertinimas Palyginus pensijų fondų pajamingumo stan­dartinius nuokrypius galima daryti šias išvadas: • Lietuvoje atskirų pensijų fondų apskai­tos vienetų verčių prieaugio skirtumai yra didesni nei Latvijos investicijų fondų; • 2007 m. atskirų Lietuvos pensijų fondų pajamingumo skirtumai buvo 1,23 kar­to didesni nei Latvijos investicijų fondų, 2008 m. šis skirtumas padidėjo iki dvie­jų kartų, o 2009 m. iki 3,7 karto; • tarptautinis pensijų portfelio diversifikavimas leidžia atskiriems Lietuvos investicijų fondams pasiekti daug geresnių veiklos rezultatų; • galimybė 100% lėšų investuoti į akcijas padidina Lietuvos pensijų fondų sis­temos rizikingumą; • Lietuvos pensijų fondai skiriasi vienas nuo kito daug daugiau nei Latvijos pensijų fondai ; • Lietuvos pensijų fondų dalyviai susi­duria su daug aštresne pasirinkimo tarp labai didelės ir labai mažos rizikos investicijų fondų, pasižyminčių labai skirtinga grąža, problema; • standartinį nuokrypį laikant rizikos ma­tu, galima teigti, kad Lietuvos investicijų. 2 lentelė. Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų pajamingumo standartinis nuokrypis 2006-2009 m. Rodiklis 2006 2007 2008 2009 Lietuvos obligacijų pensijų fondai 0,01 1,22 0,71 Lietuvos mažos akcijų dalies pensijų fondai 0,11 2,61 2,38 Lietuvos vidutinės akcijų dalies pensijų fondai 3,38 6,80 3,73 Lietuvos akcijų pensijų fondai 0,37 8,52 11,68 Lietuvos pensijų fondai iš viso 2,00 7,47 6,30 Latvijos konservatyvūs pensijų fondai 3,86 1,32 1,42 1,12 Latvijos subalansuoti pensijų fondai 3,02 0,86 3,26 0,52 Latvijos aktyvūs pensijų fondai 2,36 1,78 3,90 1,70 Latvijos pensijų fondai iš viso 3,28 1,63 3,71 1,72 3 lentelė. Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų pajamingumo santykinė variacijos amplitudė ir variacijos koefi­cientas 2006-2009 m. Rodiklis 2006 2007 2008 2009 Lietuvos pensijų fondų santykinė variacijos amplitudė 6,41 3,53 6,66 Lietuvos pensijų fondų variacijos koeficientas 1,33 0,91 1,33 Latvijos pensijų fondų santykinė variacijos amplitudė 3,12 1,37 2,38 3,09 Latvijos pensijų fondų variacijos koeficientas 0,73 0,36 0,55 0,69 Šaltinis: Finansų patarėjo James Enman internetinė vetainė. . Alternatyvūs rodikliai pensijų fondų sis­temos rizikingumui matuoti yra pensijų fondų fondų pajamingumo santykinės variaci­jos amplitudės rodiklis ir pensijų fondų fon­dų pajamingumo variacijos koeficientas. Santykinės variacijos amplitudės rodiklį ir variacijos koeficientą laikant pensijų fondų sis­temos rizikingumo matu galima teigti, kad Lie­tuvos pensijų fondų sistema 2009 m. buvo rizi­kingesnė pensijų fondų sistemos dalyviui nei Latvijos pensijų fondų sistema. Apibendrinant galima teigti, kad pagal vi­sus rizikingumo rodiklius Lietuvos pensijų fondų sistema 2007-2009 metais buvo rizikinges­nė pensijų fondų sistemos dalyviui nei Lat­vijos pensijų fondų sistema. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos pensijų fondų veiklos efektyvumas 2008 m. ir 2009 m. bu­vo didesnis už Latvijos, o atskirų Lietuvos pensijų fondų pajamingumo skirtumai buvo daug didesni nei Latvijos investicijų fondų, galima da­ryti išvadą, kad Lietuvoje pensijų fondų ben­drovės 2008 m. ir 2009 m. turėjo didesnį turto prieaugį prisiimdamos daug didesnę riziką nei Latvijos pensijų fondų bendrovės. 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvoje įsigytų užsienio KIS grynųjų aktyvų vertė sudarė 735,1 mln. Lt. Palyginus su 2009 m. birželio 30 d. šie aktyvai padidėjo 16,7 proc. arba 105,2 mln. Lt (buvo 630 mln. Lt). Palyginimui: Lietuvos KIS turtas padidėjo šiek tiek mažiau: + 13,74 proc. Per 2009 m. III ketv. užsienio KIS vienetų buvo išplatinta už 50,2 mln. Lt, o išpirkta už 43,1 mln. Lt. Tad užsienio KIS turtas dėl naujai pritrauktų lėšų padidėjo 7,2 mln. Lt, o bendrą užsienio KIS turto prieaugį daugiau lėmė teigiama šių fondų investicijų grąža. „SEB bankas“ išplatintų užsienio fondų aktyvų vertė rugsėjo pabaigoje sudarė 383,2 mln. Lt, o AB „Swedbank“ – 272,8 mln. Lt. Šioms 2 bendrovėms, turinčioms didelį platinimo tinklą, teko beveik 90 proc. visų Lietuvoje išplatintų užsienio KIS vienetų vertės. 2009 m. rugsėjo 30 d. užsienio KIS dalyvių skaičius siekė 50,4 tūkst. Tai yra beveik 30 proc. daugiau nei prieš ketvirtį (38,9 tūkst.). Daugiausiai prie šio padidėjimo prisidėjo labai išaugęs SEB fondų dalyvių skaičius. 43 proc. užsienio KIS dalyvių buvo įsigiję AB „Swedbank“ platinamų Swedbank, Robur, Franklin Templeton ir T. Rowe Price fondų vienetų, o SEB fondų dalis padidėjo iki 40,1 proc. visų užsienio KIS dalyvių. Nordea fondų dalyvių skaičius sudarė beveik dešimtadalį šios rinkos. Finansuojamos iš einamųjų įplaukų, o ne iš specialiai sudaromo rezervo. Po II pasaulinio karo daugelyje šalių įmokos ir investicijų pajamos į pensijų fondus tapo neapmokestinamos. Tai pradėta laikyti atidėta darbo užmokesčio dalimi, geru pakaitalu atlyginimams (nes kitos santaupos tokių privilegijų neturėjo ir neturi). Todėl profesiniai pensijų fondai labai išplito. Tuo pačiu imta daug daugiau juos reguliuoti. Viena iš priežasčių - darbdaviai turėjo daug daugiau informacijos nei apdraustieji, todėl galėjo manipuliuoti - atleisti prieš pat įgyjant teisę į pensiją, rizikingai investuoti. Atsirado dviguba rizika prarasti darbą ir pensiją. Daugėjant reguliavimų ir stiprėjant darbo jėgos mobilumui, darbdaviams apibrėžtų išmokų planai darėsi vis mažiau patrauklūs ir sunkiau administruojami. Dėl didelio reguliavimo pensijų planai įmonėse beveik suvienodėjo ir tapo nebe taip lanksčiai pritaikomi individualiems įmonės poreikiams. Todėl vis daugiau darbdavių perėjo prie apibrėžtų įmokų schemų, (tada investicijų riziką patiria dirbantieji), arba pensijų administravimą perduoda išoriniams valdytojams. Pensijų fondai steigiami siekiant sudaryti aprūpinimo senatvei sistemas. Privataus verslo atstovai, veikiantys darbdavių ar valstybinių bei vietinių įstaigų darbdavių vardu ar net sąjungos narių vardu, o taip pat ir savo vardu, kuriantys aprūpinimo senatvei planus, vadinami rėmėjais literatūroje “sponsorius”). Pasaulinėje praktikoje yra laikomasi dviejų tipų pensijų planų [47]: 1. nustatytų įnašų planai - defined contribution plans. Plano rėmėjas yra atsakingas tik už pinigines įmokas savo kliento vardu. Paprastai įmokos dydis yra nustatomas kaip tam tikras procentas nuo atlyginimo arba procentas nuo pelno. Pagal šį planą remėjas negarantuoja, jog senatvėje bus išmokamos tam tikro dydžio pensijos. Išmokos suma labiausiai priklauso nuo to, kokie bus pensijų fondo veiklos rezultatai bei įmokų sumos. 2. nustatytų išmokų planai - defined benefit plans. Tuomet plano rėmėjas sutinka išmokėti tam tikro dydžio pensijas nustatytiems asmenims. Atsižvelgiant į darbo stažą bei darbuotojo darbo užmokestį ir taikant formules, yra apskaičiuojamos įmokos į šio tipo fondus. Pensiniai įsipareigojimai tampa lyg skolos įsipareigojimai rėmėjui tuo atveju, jei įmokų suma bus mažesnė nei žadėta pensija. 3. Įmokėtos įmokos taip pat gali būti naudojamos įmokoms už gyvybės draudimą. Anglosaksiškasis pensijų fondas. Pagal anlosaksiškąją patirtį pensijų fondai yra juridiniai asmenys, vadinamieji “trastai” (angl. Trust – pasitikėti). Tam tikros pinigų “kaupyklos”, valdomos patikėjimo principu. “Trastą” valdo patikėtiniai. Čia dauguma pensijų fondų veikia apibrėžtų išmokų principu, t.y. susitariama dėl konkrečios pensijų išmokos dydžio, o jų kūrėjai yra įmonės, tiksliau – darbdaviai, kurie ir skiria pensijų fondų valdytojus patikėtinius. Šie samdo profesionalius investicijų vadybininkus. Pats pensijų fondas siekia pelno ne sau, o savo nariams. Todėl šio tipo pensijų fondai yra prilyginami ne pelno siekiančioms organizacijoms. Anglosaksiškosios sistemos fondai veikia kaip juridinis vienetas pagal šiuos principus [46]: fondai privatūs arba mišrūs; lėšos atskirtos nuo įmonės lėšų; siekia finansinių ir socialinių tikslų; veikia prie įmonių; taiko apibrėžtų išmokų sistemą. JAV pensijų fondas. Ši sistema labai artima anglosaksiškajai ir dalis autorių jos neišskiria, o pateikia kaip anglosaksiškojo pensijų fondo varianto sudedamąją dalį. Tačiau kaip sistema, veikianti tik jai būdingoje teritorijoje ir turinti tik jai būdingų bruožų, gali būti nagrinėjama kaip atskiras modelis. Be to, JAV pensijų fondo variantas gali būti laikomas “jauniausiu”, nes atsirado kaip atsvara nuo seno šalyje veikusiam anglosaksiškajam variantui. JAV sparčiai populiarėja individualūs (ne prie konkrečios įmonės) pensijų fondai. Juose gali būti atidaromos sąskaitos visiems, kuriuos tenkina jų siūlomos sąlygos. Dažnai leidžiama pasirinkti kelias investavimo strategijas, o kaupiamosios įmokos sąlyginai yra mobilios (didesnis ar mažesnis įmokų mobilumas apibrėžiamas pensijos kaupimo sutartyje). Pensijų sistemos narys gali pasirinkti, kurio fondo paslaugomis jam naudotis. Dauguma pensijų fondų veikia kaip investicinės bendrovės (tačiau naudojasi pensijų fondams taikomomis lengvatomis), o fondo turo valdymas perduodamas valdymo įmonei. Šio tipo pensijų fondai veikia pagal šiuos principus [46]: fondai privatūs arba mišrūs; pensijų lėšos atskirtos nuo įmonės lėšų; siekia finansinių ir socialinių tikslų; veikia savarankiškai; taiko apibrėžtų išmokų sistemą. Kai kurių Europos šalių pensijų fondai. Daugiausia vokiškai kalbančios šalys (Vokietija, Austrija, Liuksemburgas) yra sukūrusios specifinius pensijų fondus – veikiančius pagal balansinių įnašų sistemą. Čia pensijų įsipareigojimai įrašomi į įmonės balansą (nėra atskirti nuo kitos ūkinės veiklos), bet realiai pinigai nėra atskirai kaupiami. Pensijos finansuojamos iš paprastų įmonės įplaukų. Tokiems balansiniams mokėjimams yra taikomas mokestinės lengvatos, tačiau jie lieka įmonėje, ir įmonė juos naudoja kaip savo lėšas. Pagal šį modelį realus pensijų fondo valdymas yra darbdavio rankose. Jam valdyti skiriamas atsakingas asmuo, ir pensijų fondas valdomas kaip dar vienas įmonės padalinys. Tokios įmonės paprastai yra nemažos, jose vyrauja biurokratinė valdymo struktūra. Čia pensijų fondai kaip atskiras vienetas neegzistuoja, o įmonės, kuriose jie steigiami, turi akcinės bendrovės statusą. Pagal šį variantą pensijų fondai – juridiniai vienetai, kurių veiklai būdingi šie principai [46]: fondai privatūs; lėšos neatskirtos nuo įmonės lėšų; siekia finansinių tikslų; veikia prie įmonių; taiko apibrėžtų išmokų sistemą. Nedarbo buvimas ir kolektyvinės darbo sutartys 1947 metais Prancūzijoje paskatino sukurti papildomų pensijų sistemą. Po karo dėl didelės infliacijos Prancūzijos sistemos kūrėjai negalėjo panaudoti kaupimo principo ir pasirinko einamųjų mokėjimų principą. Ši sistema Prancūzijoje tapo privaloma. Privalomosios antrosios pakopos sistemos buvo sukurtos Švedijoje -1960 metais, Suomijoje - 1962 metais, Jungtinėje Karalystėje - 1978 metais ir Šveicarijoje - 1985 metais [7, p. 17]. Tačiau antrosios pakopos sistemos gali buti ne tik privalomosios, bet ir savanoriškos. Jos gali veikti ne tik valstybės mastu, bet ir apimdamos atskirą profesinę grupę. Beveik visada ir visur trūko lėšų finansuoti socialinės apsaugos sistemas. Dažniausiai paramos programos finansuojamos iš įmokų, išskaičiuotų iš dirbančiųjų atlyginimų. Daugelyje valstybių tam skiriamos subsidijos iš nacionalinio biudžeto. Vengrijoje steigti privalomojo draudimo pensijų fondus gali tik juridiniai asmenys, priešingai nei savanoriškuosius pensijų fondus, kuriuos gali steigti tik fiziniai asmenys. Privalomųjų pensijų fondų steigėjais gali būti darbdaviai, jų asociacijos, prekybos rūmai, profsąjungos, pensijų taryba, vietos savivaldybės. Savivaldybės ir pensijų taryba gali steigti atvirus pensijų fondus, kiti asmenys – ir uždarus. Tokie atviri teritoriniai fondai įkurti iki 1997 metų gruodžio 31 dienos. Jei asmuo, kuriam privaloma draustis privačiai pensijai, pats nepasirenka pensijų fondo, jis priskiriamas vietos teritoriniam pensijų fondui. Savanoriški pensijų fondai taip pat gali būti privalomų pensijų fondų steigėjais. Tuomet priežiūros tarybai jie pateikia prašymą licencijai gauti. Visais atvejais steigiant privalomąjį pensijų fondą būtini įrodymai, kad narių skaičius pasieks 2000. Gavę licenciją savanoriški pensijų fondai tampa kartu ir privalomaisiais pensijų fondais - viena dalis veikia kaip savanoriškasis fondas, kita — kaip privalomasis. Šių fondų valdymas gali būti vienas, tik lėšų apskaita turi būti atskirta. Toks jungimas leidžiamas ekonominiais sumetimais. Pensijų fondo steigėjai gali apmokėti steigimo ir fondo vienerių metų veiklos išlaidas. Jie gali paskirti pensijų fondo tarybos narius [7, p. 19]. Rašant šį darbą buvo domėtasi Lotynų Amerikos, Europos ir postsovietinių valstybių pensijų sistemos reformomis. Daugelyje šių valstybių vyksta, kitose ruošiamasi įgyvendinti pensijų reformas. Radikaliausia pensijų sistemos reforma buvo įvykdyta Čilėje 1981 metais, kai valstybinė pensijų sistema visiškai pakeista į privačią. Visiems dirbantiesiems buvo išdalytos ,,pripažinimo" valstybės obligacijos už įmokas, mokėtas senajai pensijų sistemai. Šios obligacijos dengiamos asmeniui išėjus į pensiją. Jas galima panaudoti kartu su pensįjų sąskaitos lėšomis [27]. Čilės sistemoje visi per savo gyvenimą sumoka mažiausiai 10 procentų nuo savo pajamų. Jei vyrai, sulaukę 65, o moterys — 60 metų, nepajėgia nusipirkti minimalias pajamas duosiančio anuiteto (išmokos), tokiu atveju vyriausybė padengia trūkstamą nuo jų sukaupto kapitalo iki minimalias pajamas duodančio lygio sumą [27]. Čilėje išsaugota gyvybiškai svarbi darbo ir atlygio sąsaja. Kuo daugiau asmuo įneša į savo taupomąją pensijos sąskaitą, tuo daugiau gali iš jos išimti. Tai visiška priešingybė Čilės valstybinei pensijų sistemai. Darbuotojai į ją sumokėdavo iki 25 procentų nuo savo atlyginimo, tačiau, nepaisant to, 1980 metais ši sistema bankrutavo. Kaip ir Jungtinių Amerikos Valstijų socialinės apsaugos sistema valstybinė, Čilės sistema dažnai išmokėdavo mažas sumas, jų dydis nepriklausė nuo asmens pastangų ir įmokų. Dėl to egzistavo labai didelis žmonių nepasitenkinimas tuometine sistema. Situacija tapo tolygi situacijai Jungtinių Amerikos Valstijų socialinės apsaugos sistemoje. Čilės vyriausybė apribojo žmonių galimybę rinktis — kaip ir visose einamosiomis įmokomis paremtose valstybinėse pensijų sistemose. Nebuvo galima pasirinkti pensinio amžiaus, nes tokiu atveju kažkam kitam būtų tekę finansuoti kito asmens ankstyvą išėjimą į pensiją. Pereinamuoju laikotarpiu iš valstybinės į privačią pensijų sistemą Čilėje buvo vadovaujamasi trimis taisyklėmis, kurios daugiau ar mažiau buvo privalomos [12]: visų pirma, ir toliau mokamos pensijos vyresnio amžiaus žmonėms, kurie tapo priklausomi nuo valstybinės sistemos. Antra, sudaryta galimybė kiekvienam darbuotojui likti valstybinėje sistemoje savo paties rizika. Darbuotojas lygiai taip pat galėjo išeiti iš šios sistemos ir atsidaryti individualią taupomąją pensijos saskaitą. Trečia, reikalauta, kad naujai į darbo rinką atėję darbuotojai prisijungtų prie privačios pensijų sistemos, nes būtų labai neatsakinga ir toliau apsunkinti ateities kartas skola be finansavimo šaltinio. Augant visuomenės pritarimui naujai sistemai aršiai priešinosi tam tikrų interesų siekiančios grupės. Profesinių sąjungų vadovai pareiškė, kad pensijos neturėtų priklausyti nuo asmeninio pasirinkimo. Jie prieštaravo tam, kad pensijų įmokas valdys privatūs investicijų valdytojai. Sąjungų vadovai reikalavo, kad jiems būtų suteiktos galios kontroliuoti pensijų įmokų panaudojimą. Pensijų fondų investicijos Čilėje yra neapmokestinamos [27]. Veiklos pradžioje Specialios valdymo kompanijos patyrė nuostolių, daugiausia dėl didelių pradinių išlaidų. Per reformos metus 3 valdymo kompanijos žlugo, bet nežlugo nei vienas pensijų fondas. Jų valdytos lėšos buvo perskirstytos kitiems pensijų fondams ir kitoms valdymo kompanijoms. Čilės keliu eina ir kitos Lotynų Amerikos šalys. Kai kuriose jų bent jau reformos pradžioje paliekama ir valstybinė pensija. Argentinoje (1994 metų liepa) ir Urugvajuje (1996 metų balandis) yra mišri sistema, o Kolumbijoje (1994 metų balandis) ir Peru (1993 metų birželis) - valstybinė ir privati sistema egzistuoja kartu ir galima iš vienos pereiti į kitą, Brazilijoje jau nuo 1977 metų įkurti savanoriški pensijų fondai, veikiantys individualių sąskaitų pagrindu. Tokie savanoriški fondai kaip priedas prie valstybinės pensijos veikia ir Kosta Rikaje (1985 metais) bei Ekvadore ir Gvatemaloje [12]. Argentinoje pensijų fondus valdo tokios pat Specialios valdymo kompanijos kaip ir Čilėje. Kaip Argentina, savo pensijų sistemą nuo 1996 metų reformavo ir Urugvajus. Pensijų fondus valdo specialios valdymo kompanijos taip, kaip ir Čilėje. Reikalaujamas minimalus įstatinis kapitalas - 4 milijonai dolerių. Tačiau šios kompanijos negali valdyti turto, daugiau nei 40 kartų didesnio už savo įstatinį kapitalą. Valdymo kompanija ima komisinius mokesčius nuo apdraustojo darbo užmokesčio (nuo mokamos įmokos) arba sąskaitos dydžio. Kolumbijoje yra 8 pensijų fondai, kurie varžosi dėl apdraustųjų. Iki reformos tik labai maža dalis Kolumbijos gyventojų buvo apdrausti ir mokėjo įmokas. Nuolatinė galimybė pereiti iš vienos sistemos į kitą nėra gera, nes visa pensijų sistema tampa labai sunkiai administruojama. Be to, nei viena iš posistemių (valstybinė ir privati) taip ir negalės tinkamai išsivystyti [23]. Peru Centrinis rezervo bankas garantuoja 90 procentų pensijų fondų įsigytų vertybinių popierių, bet reikalauja, kad komisija pritartų investicijoms. Ir Čilėje investicijas turi aprobuoti komisija (Investicijų klasifikacijos komiteto). Įmokas pensijai moka: 1 - procentą dirbantysis ir 8 procentus - darbdavys. Darbuotojai gali dar papildomai mokėti iki 20 procentų darbo užmokesčio. Įmokos, viršijančios šią ribą, nebegauna jokių garantijų [27]. Singapūro taupymo fondai - nuo 1986 metų iš centrinio fondo sąskaitų leidžiamos investicijos į akcijas, aprobuotas Centrinio fondo valdybos, jei apdraustojo sąskaitoje yra suma, viršijanti minimalią sumą. Valstybinė valdyba šio fondo lėšas investuoja daugiausia užsienyje, tačiau nėra skelbiama, kokios gaunamos investicijų pajamos. Palūkanos į sąskaitas mokamos pagal 4 didžiausių bankų palūkanų vidurkį. Minimali investicijų pajamų norma yra 2,5 procento [12]. Dauguma dirbančių latvių, estų ir lenkų pensijų fondų galvosūkį sprendė prieš keletą metų. Tuo tarpu naujai ateinančių į darbo rinką pasirinkimą lengvina aiškėjanti fondų investicijų grąža. Pasak specialistų, panašių rodiklių gali tikėtis ir Lietuvos pensijų fondų klientai [7, p.18]. Kaimyninėse šalyse II pakopos pensijų sistema veikia bent metus, o Lenkijoje – jau ketvirtus metus. Visose kaimyninėse šalyse reforma iš dalies buvo privaloma – jaunesnių darbo rinkos dalyvių socialinio draudimo mokesčių dalis privaloma tvarka nukreipiama į privačius pensijų fondus. Vidutinio amžiaus dirbantieji galėjo pasirinkti, ar pasikliauti tik valstybine socialinio draudimo sistema, ar dalį pensijos kaupti privačiai. Nauja galimybe kaimyninių šalių gyventojai naudojosi aktyviau nei tikėtasi. Lenkijoje per pirmuosius dvejus reformos metus sutartis su fondais pasirašė 63 proc. vidutinio amžiaus žmonių. Estijoje jau pirmaisiais reformos metais kaupti pensijas privačiai panoro daugiau nei pusė dirbančiųjų. Latvijoje dalyvaujančiųjų reformoje skaičius artėja prie 0,5 mln. Anot specialistų, tokį naujosios sistemos populiarumą lėmė itin aktyviai naujoje rinkoje veikę pensijų fondai [7, p.18]. Pasidairius po kaimyninių šalių rinkas, matyti nemažai lietuviams pažįstamų pavadinimų – šių šalių rinkos lyderiai savo paslaugas siūlo ir Lietuvoje. Lenkijoje daugiausia veikia grynojo turto draudimo bendrovės Commercial Union Poland pensijų fondai. Latvijoje ir Estijoje daugiausia įmokų surenka bankų antrinėms įmonėms priklausantys fondai [23]. Paprastai kaimyninių šalių pensijų fondų valdymo bendrovės siūlo pasirinkti iš 2-3 fondų, kurių bent vienas yra konsevatyvaus investavimo. Tai reiškia, kad sukauptos lėšos investuojamos į itin patikimus vertybinius popierius (paprastai aukšto reitingo vyriausybių obligacijas). Rizikingesni fondai dalį sukauptų lėšų investuoja į akcijas. Lenkijoje iki 1999 m. valstybinė pakopa buvo vienintelis pensijų šaltinis. Valstybinė pakopa buvo pertvarkyta, kad būtų sumažintos valstybės išlaidos bei sudarytos geresnės sąlygos kurtis ir plėtotis privačiai pakopa, finansuojamai darbuotojų iki 30 metų amžiaus, o asmenys iki 50 metų šią sistemą gali pasirinkti. Įmokos sudaro 7,3 proc. atlyginimo [12]. II pakopoje pensijas moka tik specialios draudimo kompanijos, turinčios ne mažesnį nei 25 milijonų Amerikos dolerių kapitalą. Joms taikomi investavimo apribojimai. Šios kompanijos privalo sudaryti pensijų draudimo polisus su visais norinčiais. Pensijoms garantuoti kuriamas draudimo garantijų fondas, veikiantis panašiai kaip Amerikoje [7, p.19]. Lenkijoje įkurta nauja priežiūros institucija II ir III pakopos pensijoms. Priežiūros institucija yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš dalies pensijų fondų mokesčių [7, p.19]. 1995 metais Latvijos Seimas priėmė naują pensijų sistemos koncepciją. Suplanuotos trys pensijų sistemos pakopos: pirmoji - privalomoji valstybinė, antroji - kaupiamoji valstybinė ir trečioji - savanoriška privati pensijų sistema. Latvijoje numatyta pensinį kapitalą leisti investuoti į vekselius, obligacijas bei kitus Latvijos banko vertybinius popierius bei paskolas ir obligacijas, už kurias Latvijos bankas garantuoja [22]. Prieš trejus metus Latvijoje prasidėjusioje pensijų reformoje privalomai dalyvauja jaunesni nei 30 m. dirbantieji, 30 – 49 m. darbuotojams leidžiama laisvai rinktis, tuo tarpu vyresni nei 50 m. privačiai kaupti negali. Šiuo metu Latvijoje skiriama 2 procentiniai punktai (toliau - p.p.) iš 20 proc. socialinio draudimo mokesčio. Šią dalį žadama pamažu didinti iki 10 p.p. Iš viso šioje šalyje įregistruotos septynios fondų valdymo bendrovės, jos siūlo 15 pensijų planų. Latviškuose fonduose valdymo mokestis siekia apie 1-2 proc. vidutinės per metus sukaupto turto vertės. Nuo 2002 m. Estijoje naujai į darbo rinką atėję darbuotojai privalo dalyvauti pensijų reformoje, tuo tarpu anksčiau dirbantiesiems leidžiama pasirinkti, ar dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime. Į fondą nukreipiami 4 p.p. nuo 33 proc. socialinio draudimo mokesčio, o dar 2 proc. atlyginimo turi skirti pats darbuotojas. Pasinaudojusiųjų galimybe kaupti pensijas privačiai skaičius gerokai viršijo valstybės prognozes. Sutartis su fondais dėl pensijų kaupimo yra pasirašę apie 275 000, t.y. beveik pusė Estijos dirbančiųjų [23]. Estai mieliau renkasi rizikingesnius, tačiau didesnę grąžą žadančius pensijų fondus. Per metus už fondo valdymą mokamas 0,75 – 2 proc. sukaupto turto vertės mokestis. Be to, nuo kiekvienos įmokos skaičiuojamas 1-3 proc. stojimo mokestis [23]. Analizuojant pasaulinę pensijų fondų investicinę veiklą pastebėta tendencija, kad pasaulio šalyse pensijų sistemų tikslai panašūs, tačiau kiekviena šalis turi savo specifiką ir ypatumus. Išanalizavus pasaulinę pensijų fondų veiklos praktiką, matyti, kad dalis fondų gautas lėšas tvarko patys. Kita dalis fondų pinigų tvarkymą perduoda vienai ar kelioms piniginio turto valdymo įmonėms. Daugelyje šalių pensijų fondų veikla siejama ne tik su pačiu fondu, bet ir su valdymo įmone. Pensijų fondų investicine veikla užsiimančios valdymo įmonės kuria strategiją, siekdamos tam tikro pelningumo lygio. Svarbiausia investicinėje veikloje yra pensijų portfelio diversifikavimas ir paskirstymas. Užsienio šalių patirtis rodo, kad Lietuva remdamasi, pasaulio šalių patirtimi, eina teisingu keliu, įvesdama II ir III pensijų pakopas. gyventojų senėjimo poveikį pensijų sistemai; ■ laipsniškai mažinti pensijų draudimui skirtą tarifą ir taip mažinti darbo jėgos kainą; ■ sustiprinti kapitalo rinką ir taip skatinti Lietuvos ūkio augimą. Pensijų sistemos reformos esmė yra perėjimas nuo dabartinės pensijų sistemos, kai surinktos lėšos perskirstomos, prie sistemos, grindžiančios kaupimu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. kiekvienas žmogus, kuris privalomai draudžiamas socialiniu valstybiniu draudimu, gali dalį pensijos kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje jo pasirinktame pensijų fonde. Pensijų sistemos reforma yra savanoriška, t.y. kiekvienas gali nuspręsti, ar jam pervesti dalį lėšų į pasirinktą pensijų fondą, ar ne. Svarbu yra tai, kad apsisprendus dalyvauti kaupime, atgal grįžti į senąją, t.y. socialinio draudimo sistemą nebegalima. Pradėjus veikti naujajam pensijų kaupimui, Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys dalys (1 lentelė). Valstybinio socialinio draudimo įmoką sudaro: 31 proc. darbo užmokesčio įmoka, kurią moka darbdavys; 3 proc. darbo užmokesčio įmoka, kurią moka pats darbuotojas. Dalis VSDF mokamų socialinio draudimo įmokų kaupiama privačiuose pensijų fonduose: 2004 metais - 2,5 proc. Darbo užmokesčio; 2005 metais – 3,5 proc. Darbo užmokesčio; 2006 metais – 4,5 proc. Darbo užmokesčio; 2007 metais – 5,5 proc. Darbo užmokesčio. Papildomai savanoriškai kaupiama pensija pagal sudarytas sutartis su pensijų fondais ar gyvybės draudimo bendrovėmis. Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Vertybinių popierių komisijos duomenimis (2005). Nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo kas mėnesį priskaičiuojama 34 proc. įmoka socialiniam draudimui. Mokantys tokio dydžio įmokas yra apdraudžiami visai socialinio draudimo pensijai (bazinei ir papildomai daliai) ir jie gali tapti naujos pensijų kūrimo sistemos dalyviais. Individualių įmonių savininkai, kurie moka įmokas ne tik bazinei pensijai, bet ir papildomai daliai, taip pat gali dalį pastarųjų įmokų pervesti kaupimui. Mokantys įmokas tik bazinei pensijai kaupimo sistemoje gali dalyvauti tik savanoriškai mokėdami papildomą įmoką. Kaupiamos pensijos dydis priklauso nuo: ■kaupimo laikotarpio trukmės (kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau verta kaupti); ■atlyginimo dydžio (kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnės įmokos); ■investavimo pajamingumo; ■atskaitymų kaupimo bendrovės naudai dydžio (kuo didesni mokesčiai už kaupiamų lėšų administravimą, tuo mažesnė suma bus sukaupta). Pensijų reformos privalumai: ■Pensija - iš dviejų šaltinių. Asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupime, sulaukę pensinio amžiaus, gaus pensijas iš dviejų šaltinių – iš VSDF ir iš pasirinkto pensijų fondo. Mokėdami tokias pačias įmokas, žmonės gaus didesnes išmokas nei dabar; ■Išlieka visos kitos socialinės garantijos. Dalyvaujant pensijų kaupime, išlieka visos kitos socialinės garantijos – nedarbingumo, motinystės ar ligos atvejais mokamos išmokos; ■ Jokių papildomų įmokų. Dalyvaudami pensijų kaupime, asmenys nemokės jokių papildomų įmokų – bendra iš atlyginimo atskaitomų lėšų dalis nepadidės. Darbdaviai kaip ir iki šiol pervedinės tas pačias įmokas VSDF, o ji perves reikiamas lėšas į asmenines sąskaitas pensijų kaupimo bendrovėse; ■ Visos sukauptos lėšos paveldimos. Visos įmokos į pensijų fondą yra paveldimos – nelaimės atveju sukauptas lėšas paveldės artimieji. ■Gyvybingumas. Gyventojų įmokos kaupiamos bei investuojamos, o ne išmokamos (peskirtomos) tik surenkamos: kiekvienas žmogus pensiją kaupia sau. Pensijų reformos trūkumai: ■ nusprendus dalyvauti pensijų reformoje, šio sprendimo pakeisti nebegalima. Todėl apsispręsti reikia tvirtai ir vieną kartą; ■ pasirinkus pensinį fondą, pirmus 3 metus jo keisti negalima; ■ visi pensiniai fondai gali keisti savo mokesčius. Įstatymuose numatyta, kad mokestis nuo įmokos negali viršyti 10 proc., o mokestis nuo sukaupto kapitalo negali būti didesnis kaip 1 proc. Naujame pensijų kaupime dalyvauja dviejų tipų bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonės bei gyvybės draudimo bendrovės. 2003 metais tokią veiklą pradėjo 9 įmonės, šiuo metu veikia pensijų kaupimo bendrovių. Pensijų kaupimo bendrovėms, jų investavimo kryptims keliami griežti įstatymų reikalavimai, jas prižiūrės dvi kontrolės institucijos: Vertybinių popierių (toliau – VP) komisija ir Valstybinė draudimo priežiūros (toliau - VDP) tarnyba prie Finansų ministerijos. VP komisija atlieka valdymo įmonių priežiūrą, draudimo įmonių priežiūrą atlieka VDP tarnyba. Šios tarnybos išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės joms siunčia veiklos ataskaitas. Pagrindiniai pensijų fondų saugumą sąlygojantysveiksniai: ■ pensijų fondo turto atskyrimas nuo kitų pensijų fondų, valdymo įmonės (gyvybės draudimo bendrovės) ir depozitoriumo turto – asmeninė pensijų sąskaita priklauso konkrečiam žmogui, jis tik patiki profesionaliam valdytojui teisę parinkti į kokius konkrečius vertybinius popierius investuoti turtą fondo investicijų strategijos rėmuose. “Fondo valdytojas negali naudoti sąskaitos lėšų savo veiklos išlaidoms padengti (išskyrus administracinius mokesčius). Fondo valdytojo bankroto atveju sąskaita ir lėšos yra perkeliamos kitam, tinkamai veikiančiam, valdytojui” [18]. ■ reikalavimai valdymo įmonių ir gyvybės draudimo bendrovių kapitalui, saugumui ir veiklai; ■ įstatymų ir Pensijų fondo taisyklėse nustatyti apribojimai pensijų fondų turto investavimui - t.y. leidžiama investuoti tik į pakankamai saugių valstybių pakankamai saugius vertybinius popierius, reikalaujama aukšto kredito reitingo, tinkamos investicijų trukmės ir pan.; ■ valstybinės priežiūros bei savireguliacijos institucijų pareigos, atsakomybė ir teisė imtis priemonių netinkamos veiklos atveju. Įvertinus asmeninį investuotojo tipą, socialinį - ekonominį statusą, investavimo patirtį, disponuojamo turto dydį bei finansinius planus ateičiai, investavimo laiko trukmę, rekomenduojama iš siūlomų fondų gausos atsirinkti, kurie fondai atitinka pageidaujamą rizikos ir pajamingumo santykį, investavimo rinkas ir objektus bei investavimo trukmę. Kiekviena iš pensijų kaupimo bendrovių suteikia galimybę pasirinkti dvi arba tris skirtingas investavimo strategijas, kurios lems kaupiamų lėšų pelningumą, saugumą. Konservatyvūs fondai, investuojantys tik į vyriausybių išleistus ir kitus aukščiausio kreditinio patikimumo skolos vertybinius popierius, labiausiai tinka rizikos bijantiems ir socialiai lengvai pažeidžiamiems investuotojams, taip pat tiems, kurių pensija bus pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje. Fondai, kuriuose investicijos į akcijas siekia iki 20-30 proc. turto, labiausiai tinka investuotojams, kurie nori didesnio pajamingumo, tačiau jautrumas rizikai pakankamai didelis. Fondai, kuriuose investicijos į akcijas siekia iki 30-60 proc. turto, labiausiai tinka investuotojams, kurie pakankamai išsamiai domisi ir išmano kapitalo rinkas bei suvokia prisiimamos rizikos laipsnį, taip pat kuriems pensijų kaupimas nebus pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje. Fondus, kuriuose investicijos į akcijas siekia iki 100 proc. turto, tikėtina, kad rinksis investuotojai, kurie nori didžiausio pajamingumo potencialo ir yra mažai jautrūs rizikai dėl stiprios finansinės padėties, ilgo investavimo horizonto ar kitų asmeninių priežasčių. Norint sulaukus pensijos išlaikyti panašų pragyvenimo lygį kaip ir dirbant, pensija kas mėnesį turėtų sudaryti apie 70 proc. gauto atlyginimo. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1261 Lt [44], o vidutinė pensija – tik 392 Lt [44], o tai tesudaro apie 30 proc. vidutinio atlyginimo dydžio. Didesnę pensiją galima sukaupti dalyvaujant II pakopos pensijų fonduose, o pilnavertę pensiją galima gauti tik savanoriškai kaupiant papildomai, t.y. dalyvaujant III pensijų pakopoje. Asmeniui, mokančiam 15 proc. pajamų mokestį ir galinčiam atgauti 15 proc. Sumokėtų įmokų, jei dalyvautų III pakopos pensijų fonde, taip pat svarbus kaupimo laikas. Jeigu kaupiama ilgiau kaip 10 metų arba iki tol, kol iki VSDF pensijos liks mažiau nei 5 metai, tuomet verta kaupti III pakopos pensijų fonde. Jei kaupiama trumpiau nei 10 metų, tuomet verta rinktas kitas taupymo priemones, nes nebus taikomi mokestiniai tarifai. Yra numatyta galimybė pasirinkti, kokiu būdu patogiau gauti sukauptas lėšas: ■ vienkartine išmoka; ■ periodinėmis išmokomis iš pensijų fondo (reguliariai išmokamos sutarto dydžio sumos, o likusios lėšos toliau investuojamos); ■ įgyjant anuitetą gyvybės draudimo bendrovėje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, galima būtų išskirti šiuos pagrindinius momentus: 1. Visada verta rinktis III pakopos pensijų fondą, jei asmuo, mokantis 20 proc. Pajamų mokestį, gali maksimaliai pasinaudoti mokestine lengvata ir ketina kaupti iki pensinio amžiaus arba ilgiau nei 10 metų. 2. Asmeniui, neketinančiam ar negalinčiam pasinaudoti mokestine lengvata verta rinktis kitas taupymo priemones; 3. Jei asmuo, mokantis 15 proc. pajamų mokestį, gali maksimaliai pasinaudoti mokestine lengvata ir ketina kaupti iki pensinio amžiaus arba daugiau nei 10 metų, tokiu atveju verta rinktis III pakopos pensijų fondą. Išvados Palyginus Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų sistemas galima daryti šias išvadas: • pensijų fondų įsteigimo procedūra Lie­tuvoje ir Latvijoje yra panaši. Esminis skirtumas tas, kad Lietuvos teisės aktai numato galimybę pensijų fondų veik­la verstis daug didesniam juridinių as­menų skaičiui nei Latvijos teisės aktai; Lietuvoje yra didelė investavimo rizika vyresnio amžiaus į investicijų kaupimą įsi-trukusiems asmenims. Latvijoje šios ri­zikos nėra, nes kaupiant pensijas ne­leidžiama dalyvauti asmenims, gimu­siems iki 1951 m. liepos 1 d.; • Lietuvoje pereinamasis laikotarpis ne­turės pabaigos, nes visada egzistuos ti­kimybė, kad ne visi apdraustieji sociali­niu draudimu asmenys dalyvaus kau­piant pensijas. Latvijoje pereinamasis laikotarpis turės pabaigą. Apie 2035 m. visi apdraustieji socialiniu draudimu as­menys dalyvaus pensijų fondų siste­moje; • visiškai įdiegus pensijų fondų siste­mas, Lietuvoje 21% (nuo 2007 m.), o Latvijoje net 50% (nuo 2010 m.) lėšų, skirtų investicijų draudimui, bus perveda­ma į privačius investicijų fondus. Ši nuo­stata įpareigoja Latvijos gyventojus daug daugiau dėmesio nei Lietuvos gy­ventojus skirti pasirenkant investicijų fon­dą, nes nuo 2010 m. pensijų fonduose kaupiamos lėšos sudarys apie pusę investicijų draudimui skirtų lėšų; • Latvijoje nuo 2010 m. net pusę lėšų, skirtų investicijų draudimui pervedant į privačius investicijų fondus, atsiras daug di­desnė nei Lietuvoje rizika, jog pereina­muoju laikotarpiu socialinio draudimo biudžetas dėl lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus bus nepajėgus finansuo­ti einamųjų išmokų. Palyginus Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų veiklą galima daryti šias išvadas: • Lietuvos pensijų fondai 2008 m. ir 2009 m. veikė efektyviau nei Latvijos investicijų fondai. Tarptautinis pensijų portfe­lio diversifikavimas leidžia atskiriems Lietuvos investicijų fondams pasiekti daug didesnių už rinkos vidurkį veiklos rezul­tatų. Mažiau tarptautiniu mastu diversifikuoti Latvijos pensijų fondų investicijų portfeliai ir mažesnės galimybės investuoti į akcijas nulemia mažesnį Latvijos pensijų fondų veiklos pajamingumą ir didesnį veiklos rezultatų koncentravimąsi apie rinkos vidurkį; • Latvijoje, nesant labai rizikingų investicijų fondų, gyventojai, pasirinkdami investicijų fondą, vadovaujasi ne investicijų fondo investavimo kryptimis, bet jų pasiektais veiklos rezultatais. Latvijoje populiariau­si yra geriausius rezultatus turintys pensijų fondai . Lietuvoje, kur pensijų fondų sistema yra daug rizikingesnė, pensijų fondų sistemos dalyviai pasirinkdami investicijų fondą atsižvelgia į investicijų fondo investavimo kryptis ir yra atsargūs; • pagrindinė priežastis, kodėl Latvijoje daugiau nei Lietuvoje pensijų fondų sistemos dalyvių yra pasirinkę geriausių rezultatų pasiekusius investicijų fondus, yra ta, kad Lietuvoje pensijų fondų da­lyvis teisę pereiti į kitos pensijų fondų bendrovės valdomą investicijų fondą įgyja tik praėjus trejiems metams nuo pirmosios pensijų fondų sutarties įsi­galiojimo. Latvijoje pensijų fondų dalyvis turėjo teisę vieną kartą per me­tus pakeisti investicijų fondo valdytoją nuo pat pensijų fondų veiklos pradžios. Taip Latvijoje daugiausia klientų turi geriausių rezultatų pasie­kusios pensijų fondų bendrovės; pagrindinė didelės Latvijos pensijų fondų investavimo apimties į Latvijos ūkio subjektus priežastis gali būti ta, kad Lat­vijos pensijų fondų vadybininkai yra ge­riau susipažinę su vietos įmonių veikla ir gali geriau parinkti investicijoms Lat­vijos ūkio subjektus, kurie ateityje tu­rės teigiamus veiklos rezultatus; • Latvijos pensijų fondai , didžiąją dalį lėšų investuojantys Latvijoje, daug labiau prisideda prie nacionalinio ūkio ir finan­sų rinkos plėtros nei Lietuvos pensijų fondai , kurie didžiausius investicijų srautus nukreipia į užsienio šalių ūkius; • galimybė 100% lėšų investuoti į akcijas padidina Lietuvos pensijų fondų sis­temos rizikingumą. Lietuvos pensijų fondai labiau skiriasi vienas nuo kito nei Latvijos pensijų fondai , ir pensijų fondų dalyviai susiduria su labai didelės ir labai mažos rizikos investicijų fondų, pa­sižyminčių labai skirtinga grąža, pasirin­kimo problema. Pagal visus rizikingumo rodiklius Lietuvos pensijų fondų sis­tema 2007–2009 metais buvo rizikinges­nė pensijų fondų sistemos dalyviui nei Latvijos pensijų fondų sistema; • Lietuvoje pensijų fondų bendrovės 2009 m. turėjo didesnį turto prieaugį prisiimdamos daug didesnę ri­ziką nei Latvijos pensijų fondų ben­drovės; • atsižvelgiant į tai, kad dauguma sukaup­tų investicijų bus išmokamos tolimoje at­eityje, didesnį jų lygį Lietuvoje bus gali­ma užtikrinti nustatant optimalų admi­nistravimo mokesčių lygį, sukuriant pensijų fondų veiklos rizikos valdymo sistemą, sukuriant veiksmingumą kon­trolės sistemą ir skatinant pensijų fondus konkuruoti dėl naujų klientų pri­traukimo ne reklaminiais šūkiais, o pri­statant jau pasiektus veiklos rezultatus. Literatūra 1. Joel, B. (1998). Risk management in banking. England: John Wiley & Sons Ltd. 2. Rutkauskas, A.V. (1999). Pelno inžinerija. Kaunas: Technologija. 3. LR investicijų įstatymas.1999 m. liepos 7 d. Nr VIII-1312, V., 2 str. 4. LR kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas 2003 m. liepos 4 diena, Nr. IX – 1709., V., 1 str. 5. Tamošiūnienė, R. (2000). Verslas: teorija ir praktika. Vilnius: Vaga. 6. Hartmann, P. (1996). A brief history of Value at Risk // The Financial Regulator. 7. Bagdonas, V. (1996). Verslo rizika. Vilnius: UAB Saulės vėjas. 8. Kubilius, J. (1996). Tikimybių teorija ir matematinė statistika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 9. NSEL 30 inekso fondo internetinė svetainė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!