H. Radausko eilėraščio „Pasaka“ analizė

H.Radausko eilėraščio „Pasaka“ analizė.
Henrikas Radauskas buvo (ir yra) vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, kurio kūryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantikų lyrikos. Svarbiausias skirtumas yra lyrinio subjekto vaidmuo eilėraštyje - jis nesiekia išsakyti savo jausmų, o pasakoja istorijas, pats jose nedalyvaudamas, arba tiesiog su ironija stebi pasakojamą istoriją.
Šį H. Radausko kūrybos bruožą galime pastebėti ir eilėraštyje „Pasaka“. Jame nėra aprašomi jausmai, filosofiniai apmąstymai, nesiskundžiama ir nedžiūgaujama. Eilėraštyje tiesiog raiškiai pavaizduojama pasaka, jos kelionė tarp žmonių ir įtaka, kurią ji daro.
Pirmoje ir antroje strofose poetas tarsi pavaizduoja pasakos kelionę nuo vieno žmogaus iki kito. Radauskas neapsiriboja paprasčiausiu pasakos sekimo būdu - jis taip pat aprašo pasakos „kelionę“ telefono laidais, traukiniu (pavyzdžiui, kai pasaka būna užrašyta knygoje, o knyga transportuojama iš vienos vietos į kitą). Pirmame posme taip pat sukuriamas neramių laikų dvelksmas - pasaka taip pat pasakojama pro „užrakintas geležies duris“, t.y. galima pamanyti, kad tai vyksta kalėjime, tremtyje ar koncentracijos stovykloje. Antro posmo pabaigoje informuojama, ką suteikia pasaka - ji sulyginama su atogrąžų plaštake, kuri ir niūriausiomis sąlygomis į gyvenimą gali atnešti. šviesą, gėrį, viltį ir svajonę.
Trečiame ir ketvirtame posmuose atpasakojami mažyčiai epizodai iš žinomiausių lietuvių liaudies pasakų. Įžangos į šiuos epizodus nėra, taigi skaitytojas tarsi nukeliamas į nerealų ir beprotišką pasakų pasaulį, kur pats gali stebėti įvairių pasakų veikėjus. Taip autorius nori pabrėžti, kokia galinga yra žmogaus vaizduotė ir fantazija bei kaip pasaka gali skaitytoją ar klausytoją tarsi „ištraukti“ iš jo realybės ir nukelti į kitą realybę - šviesesnę, spalvingesnę ir beprotiškesnę.
Paskutinėje (penktojoje) strofoje sugretinama realybė ir anksčiau jau sukurtas pasakų pasaulis. Realybė (arba „Pasaulis“) vaizduojama žiauri, įžūli, tarsi okupavusi žemę ir visa, kas yra ant jos. „Pasaulis juokiasi“, nes yra tarsi absoliutus visko valdovas. Paskutinėse dviejose eilutėse primenama apie pasakos pasaulį ir apie tai, kaip pasakos pagalba galima ištrūkti iš tikrojo pasaulio. Sakydamas „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“, lyrinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!