H. Radauskas "Mirties angelas"

Juoduos sparnuos pražilę plunksnos žiba.
Į dieną kaip į veidrodį pažiūri.
Diena dėmėm rudoj žolėj pabyra.
Šimtmetės durys. Pro geltoną rūką
Ligonio akys mato: laumės juosta
Kvatojančiom papūgom byra žemėn.
Gyviesiems laikrodis skaičiuoja laiką,
Ir voras tinklą tarp žvaigždžių kabina,
O angelas, į židinį įėjęs,
Pavirsta dūmais, pelenais, žarijom.
Henrikas Radauskas – lietuvių poetas, modernistas. Jo kūryba yra nauja ir savita. Poeto eilėraščių negalime priskirti konkrečiai srovei, jo poezija yra tarsi įvairių srovių mišinys. H. Radausko kūrybai būdingas nusivylimas tikrove, nusikėlimas į pasakų pasaulį, nuodugnus gilinimasis į žmogaus emocijas, ieškojimas grožio buityje bei jį supančioje aplinkoje,. Gamta poetui yra grožio šaltinis, o grožis - didžiausia vertybė, ir tai atsispindi jo kūryboje. H. Radausko eilėraščiuose svarbiausia yra kalba, kuri kelia estetinį pasigerėjimą. Paskutiniame poeto rinkinyje „Žaibai ir vėjai“ juntamas mirties nujautimas, vilties, kada nors išvysti geresnį rytojų, praradimas. Henrikas Radauskas – lyrinių eilėraščių meistras, susikūręs savitą stilių.
Analizuojamojo eilėraščio pavadinimas yra „Mirties angelas“. Mirties angelas yra iš dviejų skirtingų pradų sudarytas vienas objektas, mišinys tarp Dievo pasiuntinio - angelo, kurio misija yra saugoti žmogų visą gyvenimą, nuo gimimo iki mirties, ir mirties, kuri yra visa ko pabaiga. Tokia samplaika atskleidžia poeto pasaulėžiūra. Jis tiki, jog tik mirtis gali išvaduoti iš visiškos nevilties gniaužtų. Taigi mirtis yra tapatinama su angelu, kuriama blogio ir gerio, šviesos ir tamsos sąjunga.
Eilėraštyje vyrauja du pagrindiniai motyvai. Tai vilties praradimas bei artėjančios mirties nujautimas. Apie artėjančią mirtį H. Radauskas užsimena jau eilėraščio pradžioje : „Jisai ateina..”. Tas „Jisai“ yra mirties angelas, jis eina „per granito kiemą“. Granitas yra tvirta, kieta uoliena, ir tai kuria tvirto pagrindo vaizdą. Ėjimas tvirtu pagrindu – tai užtikrintumas. Mirties visagališkumą bei neišvengiamą jos apsilankymą atspindi paskutiniosios strofos pirmoji eilutė : „Gyviesiems laikrodis skaičiuoja laiką.“
Rinkinio pabaigoje yra autoriaus apmąstymai, apibendrinantys eilėraščius. Apie mirties nujautimą H. Radauskas rašo : “Mirties tarnaitė - šviesa, [-] mato žilą balandį - užsimerkusį, laukiantį mirties…”. Tai, jog šviesa ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!