Henrikas Radauskas – vienas žymiausių lietuvių modernistų, kurio eilėraščiai išsiskiria grožio kultu, spalvų ir garsų įvairove, užslėptomis nuorodomis į literatūros, dailės kūrinius. Poetas eilėraščiuose naidojo tapybos principus, jo poezijoje dažna gamtos transformacija. Šie bruožai būdingi ir nagrinėjamam eilėraščiui „Čiurlionis“.
Eilėraštyje labai koncentruotai parodoma Čiurlionio kūryba: kūrinyje gausu šio menininko tapybos įvaizdžių („Pražydo pasakoj karališki pelėsiai./ Į pienę miegančią vos gimęs žydras vaikas/ Rankas užsnūdusias pro žalsvą miglą tiesia“), vaizdas kuriamas jo tapybos principu – minimos pastelinės, švelnios, neintensyvios spalvos („liūdi žaluma pavargusioj mėlynėj“, „vos gimęs žydras vaikas/ Rankas užsnūdusias pro žalsvą miglą tiesia“). Dėl šios priežasties lyrinis subjektas, „eilėraščio raktas“, ašis, aplink kurią „sukasi“ veiksmas yra pats Čiurlionis.
Kaip ir Čiurlionio paveiksluose, taip ir šiame eilėraštyje gamta yra neišsemiamas grožio šaltinis, o pats grožis – didžiausia vertybė, kurios sunaikinti negali net laikas, tad šiame eilėraštyje gamta yra grožis, o grožis yra gamta - jiedu sudaro vienovę. Eilėraštyje gamta yra transformuojama – ji tarytum gyva, išgyvena, jaučia pati ir nepalieka to žmogui: „Kur liūdi žaluma pavargusioj mėlynėj“. Gamtos grožis kuriamas garsų („lingės/ Beveik nesisupa“, „linguoja žvaigždės“) ir spalvų šviesa, kurioje ištirpsta viskas, kas laikina ir lieka tai, kas amžina. Eilėraštyje vyrauja ne tik minėtosios pastelinės spalvos (žalsva, melsva, žydra), tačiau ir švytėjimą, spindėjimą keliantys simboliai („Ir žiba fosforu vijokliai vandeniniai“, „Žvaigždynų soduose, kur sidabrinės lingės“, „Ir mėnesio šviesoj numirusioj prinoksta“, „Tylus švytėjimas pražydusios nirvanos“), tad kuriama paslaptinga nuotaika, tačiau ji ne graudi, o viliojanti.
Eilėraščio nuotaika nėra vienalytė, ji kintanti. Pirmojoje strofoje vyrauja liūdesys („Tarytum ežero dugne nugrimzdęs klonis,/ Kur liūdi žaluma pavargusioj mėlynėj,/ Nutilo sienose žaliuojantis Čiurlionis“), tačiau posmo pabaigoje jis nyksta, pradedama „kilti“: „Ir žiba fosforu vijokliai vandeniniai“. Antrojoje strofoje jaučiama grožio didybė („Čia amžiai baigėsi, čionai sustojo laikas“), pakilimas („Rankas užsnūdusias pro žalsvą miglą tiesia“). Trečiame posme juntamas sustingimas iš susižavėjimo hipnotizuojančiam grožiui: „kur sidabrinės lingės/ Beveik nesisupa, kur pumpurai nesprogsta“....
Šį darbą sudaro 639 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!