H. Nagys "Medžiai vėjuose"

Viskas prasideda nuo vaikystės. Žalias lietus, reiškia tarsi dar jauną, nesubrendusią asmenybę. Laibi beržai tapatinami su mažais, lengvai gyvenimo vėjo nubloškiamais vaikais. Lietus krintantis ant beržų, primena vaikų verksmą neberandantiems kelio namo, visai kaip ir beržai pasiklydę svetimoje alėjoje. Šviesios vaikų galvos tai tarsi – vaikystė, kurią temdo jų verksmas. Tačiau vaikystė nėra amžina, mergaitės virsta moterimis. Liekni pušų kamienai, tai tarytum liekni moterų kūnai. Vyrauja vakaro spalva-raudona. Moterys dirba, artėja naktis. Rodoma, kad po darbų visi pavargsta, net ir bangos. Vakaro raudonį, pakeičia nakties tamsa. Virš dangaus iškeltos pušų šakos, tarsi pasirėmusios laiko dangų. Šakos-grakščios moters rankos, dangus, žvaigždynai-ramybė. Moterys-ramybės saugotojos. Bet jos gali būti ne tik tokios garbingos, bet ir labai žemiškos .Su liūdesiu ir rimtumu, visai kaip eglės. Ta gyvenimo nešama našta, tai tarsi šiurkštus rūbas, kurį neša kiekviena moteris, kaip ir eglė visada neša savo šiurkštų, spygliuota rūbą. Tos eglės visada tokios ilgesingos, o jų šniokštimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!