Henrikas Nagys (1920-1997)

Kauno universitete studijavo lituanistiką, germanistiką ir filosofiją, vėliau germanistiką ir meno istoriją Freiburgo ir Insbruko universitetuose. 1949 m. apgynė daktarinę disertaciją apie G.Traklio kūrybos evoliuciją, dėstė literatūrą Monrealio universitete ir gimnazijose, redagavo savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva" (1968-1969), savo pirmąją lyrikos knygą „Eilėraščiai" (1946) išleido Insbruke. „Žemės" antologijos dalyvis ir „Literatūros lankų" kritikas, reikalavęs antikonformistinės menininko laikysenos standartizuotoje civilizacijoje ir pasiryžimo „kalbėti už tuos, kurie tildomi ir kurie amžiams nutildyti" gimtajame krašte.
Jau 1938-1939 m. įtrauktas į nuolatinių „Naujosios romuvos" bendradarbių sąrašą, H.Nagys - vienas iš lietuvių poetinio žodžio reformatorių - kategoriškai atmetė „čiobrelinės poezijos" naivų jausmingumą ir dainingąją ritmiką. Skandinavų literatūros herojai jį traukė romantiniu dvasios polėkiu ir drąsiu vienatvės išdidumu. Sielvartingo nerimo ir vidinio maištavimo gaida, nepripažįstanti taikos nei su pasauliu, nei su savimi, tapo H.Nagio lyrikos šerdimi.
Iš vaikystės įspūdžių, iš pasakų apie karalaites ir literatūrinių legendų apie Didįjį Molną „Lapkričio naktys" (1947) eilėraščiuose H.Nagys konstatavo idealumo erdvę, ieškodamas čia žmogiškos ir meninės pilnatvės. Šiuo atžvilgiu jis tęsė lietuviškąją pasaulio poetizacijos tradiciją, išsižadėjęs tik metaforinio puošnumo ir gležno tono, bet ne pačios esmės, kurią bandė paneigti avangardizmas. Poetinį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!