Gražutės regioninis parkas

2007 m.
Gražutės regioninis parkas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų (apie 90 proc.) ir Ignalinos rajonuose. Parko direkcija yra Zarasuose. Įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti ir tvarkyti ypač vertingus ežeringo ir miškingo Šventosios aukštupio kraštovaizdžio kompleksus, gamtinę ekosistemą, etnokultūrines vertybes. Bendras jo plotas – apie 29 700 ha.
Gražutės regioninis parkas - tikra atgaiva gamtos išsiilgusiam turistui. Čia Šventosios – ilgiausios Aukštaitijos upės - ištakos, tad galima pradėti ir visą savaitę trunkančią kelionę iki Neries. Miškų apsuptyje pasislėpęs Šventosios aukštupio ežerynas (70 ežerų) ir 26 ežerus užtvindžiusios, salomis, pusiasaliais, įlankomis išraižytos Antalieptės marios. Gražutės giria ir kiti miškų masyvai užima apie 55% teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir pelkutės. Svarbiausiomis gamtos vertybėmis laikytini parko ežerai: unikalus benuotakinis, kas keli dešimtmečiai vandens lygį keičiantis Švento ežeras, šeštas pagal dydį šalyje Luodžio ežeras su 2 savotiškomis nerijomis pietrytiniame krašte, antras pagal plotą šalies dirbtinis vandens telkinys –Antalieptės marios, ypatingu nuolydžiu pasižymintis Šavašos upelis.
Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingą gamtiniu požiūriu Šventosios aukštupio ežeryną su Dūkšto, Luodžio, Švento ežerais, Antalieptės jūros vandens saugykla, vertingas Gražutės miško biocenozes; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – Salako urbanistinį kompleksą bei parko piliakalnius ir pilkapius. Regioninis parkas labai miškingas. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, senovėje buvęs stambus miško masyvas.
Gamta
Gražutės regioninis parkas priskiriamas miškingų ežeringų regioninių parkų grupei. Čia suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir pan.). Parke saugomas miškingas ir ežeringas Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdis. 16 km tęsiasi sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios (užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje) su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Šiame tvenkinyje gausu salų, kuriose vis dar stovi senų sodybų pamatai, auga kultūriniai augalai: jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!