Terminas Gotika kilęs iš germanų genties – gotų – pavadinimo. Tai – architektūros ir meno stilius, susiformavęs XII a. Šiaurės Prancūzijoje. Iš čia jis ėmė plisti po visą Prancūziją, Vokietiją, Vidurio Europą, Angliją, Italiją, Ispaniją ir t.t. Gotikos stilius vyravo XIII-XV a. Europoje, o greta renesanso ir baroko egzistavo iki XVII a.
Gotikos laikotarpis siejasi su daugybe visuomeninio gyvenimo permainų: silpo kultūrinė vienuolynų misija, o meno centrai ėmė formuotis už vienuolynų ribų; stiprėjo karaliaus dvaro ir diduomenės vaidmuo, gausu mokslo centrų, mokyklos prie vienuolynų išauga į universitetus; vėl susidomima graikų filosofija ir mokslu, arabų pasaulio kultūra: naudojami arabiški skaitmenys, ,,atrandama” algebra. Gotikos mene stiprėjo humanistinės tendencijos.
Gotika – tai miesto menas. Gotikos laikotarpiu buvo statomi miestai siauromis, vingiuotomis ar tiesiomis gatvėmis ir centrinėmis keturkampėmis ar trikampėmis aikštėmis, kurios į vieną ansamblį jungdavo katedrą, rotušę, cerkvę. Katedra buvo virtusi ne tik stambiausia miesto bažnyčia,bet ir visuomeniniu centru: jos prieigose vykdavo teatralizuoti vaidinimai, disputai, buvo skelbiami nutarimai. Tapusi pagrindiniu miesto architektūriniu akcentu, gotikinė katedra kartu atspindi jo ekonominę galią bei klestėjimą, simbolizuoja atgimstančią dvasinės ir pasaulietinės valdžios sąjungą. Gotikoje grožis asocijuojasi su trimis savybėmis: tobulumu, proporcijomis ir aiškumu. Šiuo laikotarpiu pastatų, baldų, drabužių siluetai buvo vertikaliai ištęsti, o formos grakščios ir lengvos. Interjere atsirado daugiau šviesos ir puošnių prabangos daiktų: minkštų kilimų, brangių indų ir t.t.
Architektūra.
Gotikos bazilikinė sistema išsivystė iš romaninio stiliaus.
Gotikinė katedra buvo traktuojama kaip dieviškosios Jeruzalės vaizdas. Tai sąlygojo ryškiai vertikalų siluetą. Buvo manoma, kad bažnyčios ištaigumas, architektūros, interjero, vitražų, tapybos, skulptūrų ir liturgijos grožis pakylėja tikinčiuosius į tikro ryšio su Dievu aukštumas ir atitraukia žmogų nuo žemiškų rūpesčių.
• pastato skliauto skėtimo jėgas atlaiko kontraforsų ir arkbutanų sistema (kontraforsas - vertikali išsikišusi mūrinės sienos atrama sienai sutvirtinti arba skliautų perdangų skėtimo jėgoms atremti; arkbutanas - išorinė atraminė pusalkė, perkelianti skliauto skėtimo jėgas į apatinius ramsčius – kontraforsus);
• ištisinę akliną sieną keičia galerijos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!