Girios grožio poetizavimas skirtingų epochų rašytojų kūriniuose (Radvanas, Baranauskas)

„Girios grožio poetizavimas skirtingų epochų rašytojų kūriniuose“ (Radvanas, Baranauskas) Lietuvos girių grožis yra aktuali tema net ir skirtingų laikotarpių literatūroje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso epochos poetas Jonas Radvanas herojiniame epe „Radviliada“ girios vaizdavimu kūrė didingą Lietuvos paveikslą. XIX amžiaus romantizmo epochos atstovas Antanas Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“ girias išaukštino ir jų naikinimą laikė kaip pagonybės židinių niekinimą. XVI amžiaus evangelikas Jonas Radvanas epe „Radviliada“ girias vaizdavo kaip didingą Lietuvos vietą. J. Radvanas kūriniuose skiria nemažai dėmesio nors ir menkoms, tačiau prasmingoms detalėms, kurios kūrinio eigoje tampa didingomis: „girių aukštų karūna; jos viršūnėmis šičia žvaigždynus remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia.“ Rašytojas leido kiekvieno skaitytojo fantazijai atsiverti ir įsivaizduoti nuostabų Lietuvos gamtos grožį. Minėdamas garbingus pergalių laikus ir kaip Radvila nuėjo prie krantų, kurie pasipuošę „pasišiaušusiom giriom aukštosiom“, poetas vis primena kokia graži yra mūsų tėvynės gamta. Poemoje aprašomos įspūdingos girios yra kaip visos kunigaikštystės metafora, tai galingumo ir tautos šlovės ženklas. Girios taip pat atspindi visą Lietuvos valstybę, nes šiame literatūriniame epe jos laikomos saugiu prieglobsčiu. Tai įrodo ši citata: “Sausio 26 dieną Šuiskio daliniai pasiekė Ivansko kaimą prie Ūlos ir čia ėmė ruoštis nakvynei. Šią vietą mūšiui greičiausiai ir buvo numatęs Radvila. Lauką iš visų pusių supo giria, tad lietuviai prie maskviškių galėjo prisiartinti nepastebėti.” Trumpai tariant, reformatas Jonas Radvanas girias vaizdavo kaip didingą Lietuvos vietą, kuri yra galingumo ir tautos šlovės metafora. XIX amžiaus dvasininkas Antanas Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“ girios grožį vaizdavo kaip laisvos tėvynės ilgesio metaforą. Ši poema – tai vienas žymiausių lietuvių klasikinės poezijos kūrinių. Kalbininkas šiame kūrinyje įvardino siekius žadinti tautos savimonę, išaukštino Lietuvos vaizdus, kvapus ir net tylos vaizdus. A. Baranauskas parodė, kad ir lietuvių kalba nėra prastesnė už kitas. Poemoje girios yra prarastos, tad rašytojas tarsi rašo apie jas su sielvarto šauksmu: „Atsidūsus krūtinė lyg giria linguoja. Lyg tarytum ramumas teip dūšion įslinko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!