Įvadas Šiame darbe aprašomas rinkos ekonomikos veikimo mechanizmas, vadinamas paklausos ir pasiūlos modeliu ir jos išimtį Fiffeno paradoksą. Tuo tikslu yra nagrinėjami pagrindiniai rinkos ekonomikos elementai - paklausa ir pasiūla, veiksniai, lemiantys jų pokyčius, ir konkurencija. Šis modelis naudojamas aiškinant, kaip ekonomikos sąlygų pasikeitimas rinkoje veikia kainas ir realizuojamų prekių bei paslaugų kiekį. Pasiūlos ir paklausos analizė padeda suprasti mokesčių, subsidijų, kainų kontrolės ir kitų valstybės reguliavimo priemonių poveikį kainai. Darbo objektas – Giffeno paradoksas. Darbo tikslas – išanalizuoti paklausos elastingumo kainai išlyga Giffeno paradoksą. Darbo metodai: teorinės literatūros analizė, grafinis ir statistinis metodas. 1.Paklausos ir pasiūlos veiksniai Rinkos subjektų - pirkėjo ir pardavėjo (arba vartotojo ir gamintojo) -interesai rinkoje reiškiasi pasiūlos ir paklausos forma. Paklausa tai prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią preke. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai. Paklausos analizei taikoma "ceteris paribus" prielaida: kai visi veiksniai, išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Paklausos dėsnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.1 Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori pirkti daugiau pigesnių šios prekės vienetų. Pirkėjo reakcija į skirtingas kainas pavaizduota paklausos lentelėje. 1. lentelė. Paklausos lentelė2 Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn. A 10 3 B 8 4 C 6 5 D 4 6 E 2 7 Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį. Kai kaina 6 Lt už vienetą, paklausos kiekis bus 5 prekės vienetai. 2.Paklausos kreivė ir prekės elastingumas Paklausos kiekis tai prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Paklausos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenis perkėlus į Dekarto koordinačių sistemą. Kainos atidedamos vertikaliojoje, o jas atitinkantys prekių kiekiai - horizontaliojoje ašyje. p, Lt/vnt 10 8 6 4 2 O 234567 8 q, vnt./mėn. 1 pav. Paklausos kreivė3 Paklausos kreivė tai grafinis prekės kainos ir paklausos kiekio ryšio vaizdas. Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybe. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesne reikšmę q - didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai. Paklausos kreivė, būdama funkcijos q=f(P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekės kiekius. 4 Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad paklausos pokyčius (change in demand) rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje. Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidėjusią paklausą, esant kainai p1 , rodys q11 >q1, o esant kainai P2 –q12>q2. Paklausa d1 yra didesnė negu paklausa d. p q O Q1 q2 q11 q12 2. pav. Paklausos pokyčiai5 Taigi geometriškai paklausos padidėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę (gali būti ir nuožulnumo pokytis), o paklausos sumažėjimas -poslinkiu į kairę. Panagrinėkime keletą galimų paklausos pasikeitimo atvejų. Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių. Kaip parodyta 2 paveiksle, paklausos kreivė d vaizduoja pradinį pirkėjo pajamų lygį. Pajamoms išaugus, pirkėjas gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos rūšies prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą, pirkėjo pajamoms išaugus, rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę.6 Pasirodo, ne visada. Logiškai įmanoma rasti geros elgsenos pirmenybes, kurioms esant pirmos prekės kainos sumažėjimas nulemtų pirmos prekės paklausos sumažėjimą. Tokia prekė vadinama Giffeno preke (Giffenas -žymus XIX a. ekonomistas, kuris pirmas pastebėjo šį reiškinį). 3. Giffeno paradoksas Tarkime, vartojate dvi prekes - avižinę košę bei pieną - ir per savaitę jos suvartojate 7 dubenėlius bei 7 puodelius pieno. Sakykime, avižinės košės kaina nukrinta. Jei per savaitę jos suvartojate 7 dubenėlius, tai dar liks pinigų, už kuriuos galėsite įsigyti daugiau pieno. Jūs sutaupote pinigų, sumažėjus avižinės košės kainai, todėl galite vartoti dar daugiau pieno ir mažiau avižinės košės. Jos kainos sumažėjimas duoda galimybę papildomus pinigus išleisti kitoms prekėms - bet vienas dalykas, kurį norėtumėte padaryti - tai sumažinti avižinės košės vartojimą! Todėl kainos pasikeitimas tam tikra prasme panašus Netgi jei piniginės pajamos nepakinta, prekės kainos pokytis pakeis perkamąją galią ir kartu paklausą. Vadinasi, Giffeno prekė nėra logiškai nepagrįsta, nors tikrovėje jų pasitaiko mažai. Daugelis prekių yra paprastosios -jų paklausa mažėja, kainai kylant. Šiek tiek vėliau išsiaiškinsime, kodėl taip dažniausiai atsitinka. Beje, tai, kad avižinė košė - ir blogesnės kokybės, ir Giffeno prekės pavyzdys, ne atsitiktinumas. Šios prekių rūšys yra artimai susijusios. Kodėl taip pasitaiko, išnagrinėsime vėlesniame skyriuje. Vartotojo teorija kol kas gali palikti įspūdį, kad gali įvykti bet kas: didėjant pajamoms, prekės paklausa gali kilti arba kristi, kylant kainai, prekės paklausa taip pat gali didėti arba mažėti. Ar ekonomikos teorija su bet kokio pobūdžio elgesiu suderinama? Ar įmanomas koks nors elgesys, kurio vartotojo elgesio ekonominis modelis neleistų? Pasirodo, maksimizavimo modelis elgseną suvaržo. Tačiau turėsime palaukti iki kito skyriaus, kad galėtume pamatyti, kaip. Prekės kainai pakilus, paklausa paprastai sumažėja. Todėl prekės kaina ir kiekis juda priešingomis kryptimis. Tai reiškia, kad paklausos kreivė turės neigiamą nuolydį. Išreikšdami kitimo greičiu, gausime, o tai reiškia, jog paklausos kreivių nuolydis yra neigiamas. Tačiau matėme, kad paklausa sumažėja nukritus Giffeno prekės kainai. Todėl įmanoma, nors ir nelabai tikėtina, ir paklausos kreivė, kurios nuolydis teigiamas. 3 pav. Paklausa sumažėja nukritus Giffeno prekės kainai Kainos poveikio ir paklausos kreivės. A dalyje pavaizduota kainos poveikio kreivė, rodanti optimalius pasirinkimus, esant skirtingoms pirmos prekės kainoms. B dalyje pavaizduota susijusi paklausos kreivė, rodanti optimalų pirmos prekės pasirinkimą kaip jos kainos funkciją. kreivė yra paklausos funkcijos xl(pup2,m) grafinė išraiška, kai p2 ir m reikšmės yra nustatyti pastovūs dydžiai. Prekės kainai pakilus, paklausa paprastai sumažėja. Todėl prekės kaina ir kiekis juda priešingomis kryptimis. Tai reiškia, kad paklausos kreivė turės neigiamą nuolydį. Išreikšdami kitimo greičiu, gausime Prekių kainos, kaip ir vartotojo biudžetas, kinta. Jų pokyčiai turi betarpišką įtaką vartotojo realiosioms pajamoms. Kuo aukštesnės kainos, tuo mažesnį prekių rinkinį nupirks vartotojas. Jei prekių rinkinio kainos kinta proporcingai, tai kainoms mažėjant paklausa didėja, o kainoms didėjant visų rinkinio prekių paklausa mažėja. Dabar nagrinėsime atvejį, kai prekių rinkinio kainos kinta nevienodai ir modeliuosime kraštutinę situaciją: vienos prekės kaina kinta, o kitos yra pastovi. Tarkime, A prekės kaina didėja, o B - pastovi. A prekės kaina padidėja nuo PA\ iki PA2 (Pai
Šį darbą sudaro 3246 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!