Geros knygos yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės - rašinys

Geros knygos yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės", taip buvo paminėta filologo, Virginijaus Gasiliūno. Tiems, kas nemėgsta skaityti knygų, skaidydami nemoka nusikelti į veikėjų išgyvenimus, gali ir nesuprasti šio išsireiškimo. Tačiau knygos yra parašytos su slaptomis žinutėmis, kurias mes turime išnarplioti, it kokius kodus. Kad ir vaikiškos knygelės, kaip: ,,Raudonkepuraitė", kuri moko atpažinti tiesą nuo melo, o ,,Eglė, žalčių karalienė", jog didžiausia žmonių vertybė turėtų būti šeima. Net ir įvairios tragedijos ar siaubo romanai, gali išmokyti naujų dalykų.

Visų pirma, kaip ir minėjau, knygos mus, skaitytojus, moko kažko naujo. Pavyzdžiui, kaip kapanotis iš užklupusių nelaimių, suprasti savas vertybes. Žmonės taip pat. Gi kiekvienas turime tą vieną žmogų, kuris kiekviename žingsnyje mus moko, mums pataria, padeda suprasti klaidas bei, žinoma, kaip tas klaidas ištaisyti. Deja, bet knygų veikėjai neturi tokios galimybės atsidurti šalia mūsų ir padėti susidoroti su nesėkmėmis drauge. Mūsų draugai, šeima visados bus drauge. Na, taip, gali jie ir nesuprasti iškilusios problemos, bet jie galės bent iškęsti tai drauge su jumis. Pridėsiu ir tai, jog knygos jau nuo senų senovės yra puikus šaltinis perduoti informaciją ir aš nekalbu vien apie grožinę literatūrą ar pasakėčias. Kad ir mokiniai, dėstytojai, daktarai - visi mokosi iš knygų, toliau visas žinias perduoda iš lūpų į lūpas.

Nevalia pamiršti, jog daugelis knygų yra paremtos (200) tikrais žmonių ar pačių rašytojų išgyvenimais. Tokias istorijas mes galime pritaikyti ir sau. Galiu pateikti pavyzdį iš savo asmeninės patirties. Šiuo metu skaitau knygą, ,,šokis su drambliais". Tai istorija apie vyrą, kuris serga Hantingtono liga, tai lyg šizofrenija, Parkinsonas ir Alzheimeris viename. Ir šis vyras moko, kaip reikia susidraugauti su savo baimėmis ir prisileisti jas, o nenustumti į šalį, jis vaizduoja, kaip ši klastinga liga jo nesužlugdė, o kaip tik leido suprasti, koks gyvenimas, išties, yra gražus. Net leido suprasti, kad mirtis yra graži. Labai patiko citata: ,,Mes gimstame iš dulkių, o vėliau vėl virstame jomis", na gal nepacitavau visiškai taip, bet ji leidžia susivokti, kad, kaip atsiradome, taip ir išnyksime. Taigi šiuo atveju mane mokė ir pati knyga, ir pats žmogus, kad nereikia bijoti, nereikia baimėms leisti sunaikinti visko, ką turime. Turiu ir nuostabią močiutę, kuri visados man bando išaiškinti, kad baimės tik ,,ėda'' žmogų, jei su ja negali susigyventi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!