Georg Simmel

Simmel, Georg (1858 – 1918). Vokiečių filosofas ir sociologas. Pagrindiniai veikalai: Istorijos filosofijos problemos (1892); Pinigų filosofija (1900); Sociologija (1908).
Simmelis yra visuomenės mikroskopistas. Jis be galo žavėjosi smulkiais bei intymiais dalykais. Tai, kas dažnai buvo vadinama jo formaliąja sociologija, yra daugiau nei paprastos pastangos suklasifikuoti elgesio normas. Jis tyrė tokias visuomenės grupes, kaip diados arba triados, bei tokius socialinius ryšius, kaip draugystė, paklusnumas ir lojalumas. Šiuos jo tyrimus reikia suprasti kaip paiešką visuomenės molekulių elementų: mažiausių galimų vienetų, sudarančių tiriamas institucijas ir susivienijimus.
Georg Simmel buvo atsidavęs socialinės tvarkos pasamoninių ryšių: diadų, triadų bei kitų amžinų sudedamųjjų visuomenės sąrangos elementų, tyrimui [2]. Jie, kaip ir individo pasąmonė, turi didžiulę įtaką didesnių asociacijų visuomenėje struktūroms ir pokyčiams.
Simmelis turėjo aiškią bei nuoseklią individualybės sampratą. Tai, ką jis vadino “talpia ir toli siekiančia kolizija tarp visuomenes ir individo”, vėikė tiek Simmelio etinius veiksmus jausmus, tiek ir jos sosialoginius tirymus [1]. Sąvokinei tikrovėje Simmelis suteikia idividualumą, kurio labai truksta kitiems sociologoms.
Simmelio vaizdinys kyla iš analogiškos diurkheimiškajai visuomenes koncepcijos, kurią nusako ši citata [1]: “Visuomenė gyvena savo gyvenimą, kuriame derinasi apstraktumas ir konkretumas, ir kiekvienas individas įneša į ją dali savo charakterio ir jėgos; visuomenė auga del individu įnašų, tuo tarpu individai savo ruožtu formuojasi kaip idividualybės arba bando save tokiomis formuoti”.
Simmelis nebuvo abejingas didesnėms visuomenės jėgoms ar jas formuojančioms tendencioms. Jis nenustojo būti anatomas ir ekologas. Jo darbai rėmėsi dviejų revoliucijų sukeltu didžiuoju poslinkiu visuomenės prigimtyje.
Simmelis buvo gerai susipažnęs su istorinėmis jėgomis, dauguma jo iliustracijų ir aliuzijų yra paimtos iš kitų istorinių amžiu. Pavyzdžiui, Simmelio esėje apie grupinius ryšius jaučiami tie patys istoriniai kontrastai tarp viduramžių ir šiuolaikinės visuomenės kaip ir kitų sociologų darbuose. Iš tikrųjų kontratas yra pagrindas jo individualumo perspektyvos, kuri remiasi žmogaus istoriniu išsilavinimu iš viduramžių bendruomenės. “Viduramžiais ryšys su grupe įtraukdavo visą žmogų. Jis turėjo ne tik objektyvų trumpalaikį tikslą. Veikiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!