1.1. Geografija – mokslų sistema, tirianti gamtinius ir visuomeninius reiškinius. Skiriama gamtinė ir visuomeninė.
1.2. Su kt. mokslais sudaro mokslų apie Žemę grupę. Geodezija – mokslas, tiriantis Žemės formą, dydį, gravitacijos laukuą, vietovės matavimus ir susijęs su Žemės paviršiaus planų ir žemėlapių sudarymu. Geofizika – mokslas, tiriantis Žemės fizines savybes ir procesus, vykstančius Žemės plutoje, hidrosferoje ir atmosferoje. Geochemija – mokslas, tiriantis Žemės ir geosferų cheminę sudėtį, cheminių elementų pasiskirstymą. Geobotanika – mokslas, tiriantis augalijos pasiskirstymą, paplitimą Žemėje, jos savybes tam tikroje vietoje.
2.1. Pitagoras prisidėjo prie Žemės rutuliškumo susvokimo. Platonas teigė, kad Žemė apvali ir kabo erdvėje. Aristotelis šį teiginį pagrindė, remdamasis laivų išnykimu už horizonto ir apskrita Žemės šešėlio forma, matoma per Mėnulio užtemimą. Veikalai: „Apie dangų“, „Meteorologija“, „Apie pagrindinius gamtos dėsnius“. Eratostenas pirmasis pavartojo geografijos sąvoką, išmatavo Žemės spindulį(~6300 km), sukūrė laiko apskaitos sistemą. Jo veikalai – „Geografijos užrašai“, „Apie vėjus“, „Apie Žemės matmenis“. Ptolemėjas(Ptolemajas) pirmasis II a. sudarė žemėlapį. Jo veikalas – „Didžioji astronomijos sandara”.
2.2. Nuosmukio viduramžiais priežastys: daug dėmesio skiriama biurokratijai, turtams, karjerai; pažintines kelionės keitė maldininkų kelionės.
2.3. K. Kolumbas 1492 m. atrado Ameriką. Vasko da Gama 1498 m. atrado jūrų kelią į Indiją. A. Vespučis tyrinėjo XVI a. ištyrė P. Amerikos šiaurinę pakrantę. F. Magelanas 1519 m. apiplaukė pasaulį. A. Tasmanas XVII a. atrado Australiją. D. Kukas XVIII a. atrado N. Zelandiją ir ištyrė rytinę Australijos pakrantę. D. Livingstonas XIX a. atrado Viktorijos krioklį, Tanganiką. F. Belingshauzenas ir M. Lazarevas 1821 m. atrado Antarktidą. R. Piris 1909 m. pasiekė Š. Ašigalį. R. Amundsenas 1911 m. pasiekė P. Ašigalį. R. Skotas 1912 m. pasiekė P. Ašigalį.
2.4. M. Kopernikas įrodė, kad Žemė sukasi aplink Saulę. I. Kantas teigė, kad Saulė susidarė iš dulkių telkinių. A. Huboltas sukūrė vidutinių temperatūrų žymėjimo izotermomis metodą, 5 m. keliavo po Š. ir P. Ameriką. A. Vėgeneris 1910 m. prabilo apie žemynų dreifavimą.
2.6....
Šį darbą sudaro 3712 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!