Žiloje senovėje įsikūrė siauroje derlingos žemės juostoje- Nilo upės slėnyje ir deltoje. Savo žemę jie pavadino Ta Kemet (“Juodoji Žemė“). Ši teritorija iš trijų pusių buvo apsupta Nubijos, Libijos ir Arabijos dykumų. Ji buvo prieinama tik iš šiaurės, t.y.. nuo Viduržemio jūros.
Šalį, kuri buvo suvienyta XXX a.pr.m.e., valdė faraonai. Sueso sąsmaukoje egiptiečiai atrado druskingų ežerų sistemą- Timsacho bei Didįjį ir Mažąjį Karčiuosius ežerus, pasiekė Sueco įlanką. XVIII a.per.m.e. Egiptas prie savo teritorijos prisijungė visą Sinajaus pusiasalį. Čia pradėjo eksploatuoti statyboms akmens luitus, varį ir malachitą.
Ne vėliau kaip 3000 m.per.m.e. Egipto kalnuose 28-25° š.pl. egiptiečiai kasį auksą ir kirto iš uolų statyboms reikalingus akmenis. Per Arabijos dykumą jie nutiesė karavanų kelius prie Raudonosios jūros.
Egiptiečiai nukeliavo iki pirmųjų Nilo slenksčių (apie 1000km, iki 24° š.pl. prie Asuano). Vėliau jie pasiekė trečiuosius slenksčius (apie 20° š.pl.) ir nukeliavo iki Sudano, t.y. jau į savanų zoną.
Apie 1700m.per.m.e. buvo sudarytas Nilo žemėlapis didesnei nei 2000km atkarpai. XV a. pradžioje Egipto žemės jau tęsėsi iki 19° š.pl.
Egiptiečiai išžvalgė ir jūrų kelią išilgai Afrikos krantų į Punto dalį (dabartiniai Somalis ir Jemenas). Perplaukę Bab al Mandebo sąs.jie pasiekė Adeno įl. Keliaudami patyrė, kad plaukti į Puntą geriausia birželio mėnesį, kada pučia palankūs šiaurės vakarų vėjai. Grįždavo jie rudenį, pučiant pirtryčių vėjams. Viduržemio jūroje plaukiojo nedaug, tačiau, rodos, buvo pasiekę Kretos salą.
Italų archeologas Paolas Matje 1975m. pasauliui paskelbė, kad XXV- XXIII a.per.m.e. Š. Sirijoje ir Libane gyvavo stipri valstybė, kurios sotinė buvo Ebla. Joje gyveno 250000gyv. Jie nemažai keliavo ir, ko gero, pirmieji pasiekė Kipro salą. Kurioje buvo daug verio. Vėliau apiplaukė Maąosios Azijos pusiasalį ir tokiu būdu atrado Europos žemyną.
Viena seniausių kultūrų gyvavo tarp Tigro ir Eufrato upių. Tarpupio pajūrinėje dalyje 4000 m.pr.m.e. šumerai pastatė keletą miestų- valstybių. Tai buvo didingi akmens statiniai. Šalia jų buvo įrengtos laistymo sistemos. Šumerai turėjo savo raštą ( apie XXVIII a.per.m.e.)...
Šį darbą sudaro 4670 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!