Geografijos konspektas

Geografinis tinklas – gaubliuose ir žemėlapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orentuotis.
Geografinį tinklą sudaro: Lygiagretės – lygiagrečiai su pusiauju nubrėžti apskritimai. Dienovidiniai – ašigalius jungiančios linijos.
Pusiaujas – ilgiausia lygiagretė, vienodai nutolusi nuo ašigalių, žymimas 0º, dalija Žemės rutulį į Šiaurės ir Pietų pusrutulius.
Šiaurės ir Pietų ašigaliai – toliausiai nuo pusiaujo nutolusios lygiagretės – taškai 90º.
Pradinis arba Grinvičo dienovidinis žymimas 0º, dalija Žemės rutulį į Vakarų ir Rytų pusrutulius.
Toliausiai nuo pradinio nutolęs dienovidinis yra 180º


Kartografinės projekcijos



Azimutas – kampas (º) tarp šiaurės krypties ir tam tikro objekto.

Geografinės koodinatės – dydžiai, apibūdinantys taško padetį Žemės paviršiuje.

Geografinė ilguma – Žemės paviršiaus taško nuotolis nuo pradinio dienovidinio, išreikštas laipsniai. (v.ilg. arba r.ilg)

Geografinė platuma – Žemės paviršiaus taško nuotolis nuo pusiaujo, išreikštas laipsniai. (š.pl arba p.pl)
Žemėlapis – sumažintas ir apibendrintas vietovės vaizdas
Horizonto kryptys yra:
Pagrindinės (Šiaurės, Pietų, Vakarų, Rytų)
Tarpinės (Šiaurės vakarų, Šiaurės rytų, Pietvakarių, Pietryčių)

Sutartiniai ženklai gali būti:
Lijininiai – jų ilgį galima išmatuoti ir apskaičiuoti pagal mastelį
(kelias, upė, geležinkelis)
Taškiniai – svarbūs mastelio neatitinkantys objektai (tiltas, pastatas, kalvos viršūnė)
Aiškinamieji – nurodo objekto turinį, paskirtį, pavadinimą (ežero pavadinimas, upės tėkmės greitis, kalvos aukštis) Plotiniai – kontūrais pažymimas vaizduojamos teritorijos plotas
(miškas, pieva, ežeras)
Nemasteliniai – pagal mastelį per maži, bet kartografuojant
svarbūs objektai (medžiai, bažnyčios, rieduliai)

Geografinės informacijos sistemos (GIS) – jungia skaitmeninį žemėlapį su sudetingomis kompiuterinėmis programomis ir jų duomenų baze.

Geoidas – savita rutuliškos formos Žemės figūra. Žemė vidutinio dydžio planeta, šiek tiek suplota per ašigalius ir išsipūtusi ties pusiauju dėl sukimosi aplink savo ašį sukeltos išcentrinės jėgos.

Žemės sukasi aplink savo ašį prieš laikrodžio rodyklę, iš vakarų į rytus. Sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą: į Saulę atsisukusioje Žemės pusėje būna diena, o priešingoje pusėje – naktis.

Para – laikas, per kurį Žemė apsipuka aplink savo ašį (23h
56min.)

Žemė aplink Saulę skrieja prieš laikrodžio rodyklę elipsės formos orbita.

Metai – laikas, per kurį Žemė apskreija aplink Saulę (356paras 6h)

Metų laikai – sezoninių gamtos pokyčių periodai.

Žemės ašis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!