1. Kraštovaizdis – visi vietovės komponentai, kuriuos sukūrė gamta (upės, kalnai, miškai) ir žmogus (gyvenvietės, keliai, dirbamieji laukai).
Gamtinio kraštovaizdžio komponentai (dalys): augalija, gyvūnija, dirvožemis, vanduo, klimatas, reljefas.
Kultūrinio kraštovaizdžio komponentai (dalys): visi gamtiniai kompenentai, bet pakitę dėl žmonių ūkinės veiklos. Pvz.: Nemuno sala, kurioje sutvarkyta aplinka, padaryti takeliai, suoleliai, šunų dresiravimo aikštelės, teniso korati, pastatyta Žalgirio arena.
2. Aukštuminis (vertikalus) zoniškumas – dėsninga geografinių zonų kaita kylant į kalnus.
augalijos zonų daugiau ir atvirkščiai); kalnų aukščio, kuris irgi lemia temperatūrų pokyčius (kuo aukštesni, tuo augalijos zonų daugiau ir atvirkščiai); kritulių kiekio (priešvėjiniuose šlaituose iškrinta daug kritulių, todėl ten vešlesnė augalija, o pavėjiniuose – mažai, todėl ten skurdesnė augalija); kalnų šlaito pusės (pietiniame, kur daugiau saulės augalijos zonos pasislenka aukščiau link kalno viršūnės, o šiauriniame – atvirkščiai).
3. Platuminis geografinis zoniškumas – dėsninga geografinių zonų kaita pagal geografines platumas.
Platuminis zoniškumas nuo aukštuminio zoniškumo skiriasi savo išsidėstymo sritimis. Platuminis zoniškumas išsidėstęs išilgai geografinę platumą, o aukštuminis zoniškumas aukštyje pagal jūros lygį – vis labiau aukščiui didėjant mažėjo geografinių zonų įvairovė.
4. Geografinė (gamtinė) zona – biomas – didelė žemyninė klimato juostos dalis, kuriai būdinga panaši augalija, gyvūnija, dirvožemis.
Geografinių zonų kaitą žemėje lemia klimatas (oro temperatūra ir krituliai svarbiausi): jūrinis, žemyninis, pereinamasis, musoninis; taip pat aukštis virš jūros lygio (kuo aukščiau, tuo šalčiau, kas 1 km vidutiniškai krenta 6 laipsniais); reljefas (daugiau kritulių iškrinta prieš kalnus, o už jų – mažai kritulių); dirvožemio derlingumas.
5. Geografinių zonų paplitimą klimato juostose: pvz., karštosios dykumos daugiausiai paplitę atogrąžų, vidutinių platumų ir paatogrąžių klimato juostose, tundra – subarktinėje,
Miškingos ir bemiškės geografinės zonos: bemiškės yra ledo dykumos, tundros,
stepės, savanos (akacijos, baobabai ir kiti medžiai nesudaro miškų juostos, išskyrus galerinius miškus savanose palei upių slėnius) ir karštosios dykumos; miškingos – spygliuočių miškai, plačialapiai ir mišreiji miškai, viduržemio retmiškiai ir krūmynai, drėgnieji atogrąžų miškai.
Geografinės zonos (biomai):
• Arktinės ir antarktinės dykumos - arktinėje dykumoje augalijos praktiškai...
Šį darbą sudaro 3306 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!