Geografijos konspektas kontroliniam

Viršutinis purus Žemės plutos sluoksnis, kuriame gali augti ir derėti augalai – dirvožemis. Jis labai svarbus ne tik augalams, bet ir žmonėms, nes jame auga kultūriniai augalai (pagrindinis maisto šaltinis). Uolienų paviršinis sluoksnis, iš kurių susidaro dirvožemis - dirvodarinės uolienos. Lietuvoje daugiausiai yra ledyninių nuogulų (smėlio, molio). Kai uolienų paviršinis sluoksnis yra veikiamas biologinių, cheminių, fizinių procesų, susidaro dirvožemis (nuolat kintanti gamtinė sistema). Šis procesas vadinamas dirvodara. Tai labai lėtas procesas, per metus dirvožemis pastorėja tik 0,1 mm. Dauguma Lietuvos dirvožemių pradėjo formuotis pasitraukus paskutiniam ledynui, jų storis apie 1m. Humusas – yrant organinėms medžiagoms susidarančios puvenos, svarbiausia dirvožemio dalis. Ilgainiui humuso sluoksnis, veikiamas jame esančių organines medž. skaidančių organizmų, storėja, auga vešlesnė augalija. Dirvožemis priklauso nuo reljefo, klimato, organizmų ir laiko. Jį sudaro humusas, organizmai, vanduo ir oras (apie 45 proc., bet jei vanduo užpildo poras, jo gali nelikti). Dirvožemio sluoksniai: • A horizontas (tamsiausias viršutinis sluoksnis, kuriame vyksta intensyvi biologinė veikla, kaupiasi humusas) • B horizontas (kaupiasi iš A horizonto išplautos mineralinės ir organinės medžiagos (geležies junginiai), dėl to įgyja rausvą/rusvą atspalvį) • C horizontas (dirvodarinė uoliena, smėlis, molis ir kt.) Lietuvoje žemdirbystei labiausiai tinka priemoliai, juose yra 50:50 smėlio ir molio, gerai išlaiko drėgmę, pakanka organinių medžiagų, yra poringi, todėl gerai vėdinami ir ne taip greitai įmirksta, galima lengvai įdirbti. Dirvožemio derlingumas – dirvožemio gebėjimas aprūpinti augalus mineralinėmis medžiagomis, drėgme, suteikti jų šaknims pakankamai oro ir sudaryti palankią terpę. Tai svarbus bruožas, skiriantis nuo uolienos. Derlingumas priklauso nuo dirvožemio savybių: dirvodarinės uolienos, grūdėtumo, humuso kiekio, pH (rūgštumo), drėgmės ir žmonių ūkinės veiklos. Lietuvoje beveik 24proc. dirvožemio yra smarkiai arba labai smarkiai paveikti erozijos. Daugiausia dirvos apardytos kalvoto reljefo ir stačių kalvų šlaituose. Itin pavojinga linijinė vandens erozija, kai nuplaunamas visas derlingasis sluoksnis ir išgraužiamos griovos. Grūdėtumas priklauso nuo mineralinių dalelių santykio mišinyje. Skiriami smėlio, priesmėlio, priemolio ir molio dirvožemiai. Grūdėtumas turi įtakos daugeliui dirvožemių cheminių ir fizinių savybių: • Smėlio dirvožemis yra poringas, gerai praleidžia vandenį. Jis nederlingas, nes vanduo išplauna humusą, sausesnę vasarą dažniausiai perdžiūsta, tai kenkia kultūriniams augalams. Tokiame dirvožemyje gerai išsikeroja augalų šaknys, jį lengva įdirbti. • Molio dirvožemis mažai poringas, prastai praleidžia vandenį, jame daugiau organinių medžiagų, yra derlingesnis, greičiau įmirksta, sunkiai įsišaknija augalai, nelengva įdirbti. Derlingiausi dirvožemiai – Vidurio Lietuva, nederlingiausi – Pietryčių lyguma: • Rudžemiai (vieni derlingiausių šalies dirvožemių, paplitę vidurio žemumoje, kur aukščiau augo plačialapių medžių miškai. Dauguma rudžemių – priemoliai, gausu humuso (iki 8proc), būdingas rusvas B horizontas, neutrali reakcija (pH – 7). • Smėlžemiai (skurdžiausi dirvožemiai, susidarę iš smėlingų dirvodarinių uolienų, paplitę Pietryčių lygumoje, pajūryje. Augalija skurdi, susidaro nedaug humuso (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!