Genetikos kryptys ir metodai

Genetika (gr. γεννώ = gimdyti) – biologijos mokslo šaka, tirianti genus, paveldimumo dėsnius, kintamumą. Terminą „genetika“ paveldimumo tyrimams apibūdinti pirmą kartą pasiūlė anglų mokslininkas William Bateson (1905 m. balandžio 18 d.) laiške, rašytame Adam'ui Sedgewick'ui.
Genų nulemtas paveldimumas yra labai svarbus, bet ne vienintelis veiksnys, darantis įtaką organizmų išvaizdai bei elgesiui. Tam tikrą įtaką daro aplinkos poveikis bei atsitiktiniai faktoriai. Kiek lemiamas yra paveldimumas galima matyti lyginant monozigotinius („identiškus“) dvynius, kurie turi vienodą DNR, bet skirtingas asmenybes bei pirštų antspaudus.
Pastaruoju metu populiarėja genomika, nagrinėjanti daugelio genų tarpusavio (genas-genas) sąveikų bei sąveikų su (genas-aplinka) sistemas.
XX a. pradžioje jau buvo visos prielaidos (suvokti dauginimosi procesai, turėta pakankamai žinių apie ląstelę ir jos dauginimąsi, buvo tobulesni hibridizacijos metodai0 eksperimentiškai spręsti, kaip paveldimi požymiai.Genetikos mokslo data teisėtai laikoma 1900 m., kai trys mokslininkai - de Fryzas Olandijoje, Korensas Vokietijioje ir Čermakas Austrijoje nepriklausomai vienas nuo kito nustatė požymių paveldėjimo dėsnius ir pasiūlė metodą paveldimumui tirti. Tačiau šių mokslininkų laukė didelis nusivylimas, kai buvo surasta prieš 35 metus(1865) paskelbtas Mendelio darbas, kuris visais atžvilgiais , ypač išvadomis pranoko jų darbus. Šiame darbe buvo suformuluoti pirmieji paveldimumo dėsniai bei tyrimo metodika, ir taip buvo aplenkta visa epocha.
Žmogaus genetikos mokslo istorija trumpa (šis mokslas gimė XX a. pradžioje). Ji susijusi ne tik su biologinėmis disciplinomis-antropologija, medicina, fiziologija, citologija ir kt.,bet ir su socialinėmis -psichologija, kriminalistika, etnografija. Pagrindinius paveldėjimo tipus jau seniai,dar iki Mendelio epochinio atradimo 1865m.,aprašė įvairūs autoriai,dažniausiai medikai.Pirmosios užuominos apie požymių ir ligų paveldėjimą aptinkamos Talmude:jame teigiama,kad labai pavojinga apipjaustyti naujagimius berniukus,kurių vyresnieji broliai ir dėdės iš motinos pusės serga hemofilija (kraujo nekrešėjimo liga).
XIX a. paveldimos ligos buvo tiriamos daug plačiau. Keli autoriai tuo pačiu metu aprašė hemofilijos paveldėjimą. Pasirodė pirmosios knygos. 1814 m. išleistas “Traktatas apie ligų paveldimąsias savybes”. Jo autorius-Londono gydytojas Adamsas (1756-1818). Jame buvo suformuluotos pagrindinės žmogaus genetikos idėjos, taigi jo autorių galima laikyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!