Genealoginė kalbų klasifikacija

Pasaulyje priskaičiuojama apie 3000 kalbų. Tačiau nurodyti jų tikslų skaičių yra sunku, netgi neįmanoma, nes ne visos pasaulio kalbos yra pakankamai ištirtos, ir dažnai neaišku, ar kokios nors nedidelės etninės grupės kalba yra savarankiška, ar tiktai kurios kitos kalbos tarmė. Taip pat, iki šiol dar nėra nustatytų tvirtų lingvistinių kalbos ir tarmės atskyrimo kriterijų. Todėl vienų ta pati kalba gali būti laikoma savarankiška, o kitų – tam tikra tarme. Lenkų kalbininko T. Milevskio „Bendrosios kalbotyros apybraižoje“ suminėtos 37 kalbų šeimos ir keletas grupių bei atskirų kalbų.
Pasaulio kalbos yra labai įvairios jas vartojančių žmonių skaičiumi. Vienomis jų šneka šimtai milijonų žmonių, o kitomis – vos keliolika gyventojų. O susiklosčius nepalankioms sąlygoms, kai kurios kalbos išnyksta. Nemažai mirusių kalbų yra žinoma iš likusių tų kalbų rašto paminklų.
Kalbotyrai yra svarbu nustatyti pagrindinius visų kalbų struktūros skirtumus ir bendrumus, pagal tai jas sugrupuoti, suklasifikuoti. Kalbos moksle dažniausiai naudojamos yra genealoginė, arba genetinė, ir tipologinė klasifikacijos.
Šio darbo metodika – aprašomoji. Darbo tikslai : aprašyti genealoginę kalbų klasifikaciją, jos pradžią ir pradininkus, taip pat aprašyti didžiausias kalbų šeimas.
Rašydama darbą rėmiausi knygomis J. Palionio Kalbos kultūros pradmenys , Z. Zinkevičiaus Kalbotyros pradmenys bei A. Reformatskio Kalbotyros įvadas. Taip pat naudojausi internetinėmis enciklopedijomis , bei , taip pat internetiniais puslapiais , , bei .
Pirmasis mėginimas nustatyti giminingų kalbų grupes priklausė Juozapui-Justui Skaligeriui. 1610m. išėjo Skaligerio veikalas „Diatriba de Europeorum linguis“ („Pasikalbėjimas apie Europos kalbas“), kur autoriui žinomų Europos kalbų ribose nustatoma 11 „kalbų-motinų“: keturios „didžiosios“ – graikų, lotynų (su romanų), teutonų (germanų) ir slavų kalbos, ir septynios „mažosios“ – epirotų (albanų), airių, kimbrų (britų) su bretonų, totorių, finų su loparų, vengrų ir baskų kalbos.
I. Aramėjų (t.y. semitų)
II. Jafetų:
1. Skitų (finų, tiurkų, mongolų ir slavų).
2. Keltų (kitos Europos kalbos).
Siekdami padėti susipažinti su įvairiomis kalbomis, XVIII amžiuje ir XIX amžiaus riboje atsiranda daugiakalbiai verčiamieji – gretinamieji žodynai. Pirmas toks leidinys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!