Gėlynų priežiūra

„Kas žino, kaip atrodytų žmonija, nepažįstanti gėlių. Kas būtų, jei jos visam laikui liktų paslėptos nuo žmonių akių...Nejaugi mūsų charakteris, mūsų dorovė, mūsų grožio suvokimas, mūsų laimės supratimas išliktų tokie pat?“ – klausia belgų rašytojas Morisas Meterlinkas. Iš tiesų, gėlės džiugino žmones ir puošė aplinką nuo seno.
Dar romėnų laikais kartu su svogūnais, salotomis, vaistiniais ir prieskoniniais augalais į Europą iš tolimų kraštų buvo atvežta daugelis dekoratyvinių augalų. Nuo Viduržemio jūros atkeliavo geltonžiedė smalka, leukoja ir medetka, iš rytų – jacintai, tulpė ir margutės. Atradus Ameriką irjūrų kelią į Indiją aplink Afriką, į Europą buvo atvežtos tropinių augalų sėklos.Daugelis mūsų sodybose žydinčių gėlių yra tokios savos ir artimos, kad net sunku įsivaizduoti, jog tai – ateviai iš tolimųjų pasaulio kraštų. Pati mėgstamiausa darželyje buvo rūta, bei legendomis apipintos- lelijos. Be rūtų ir lelijų, lietuvaičių darželiuose žydėjo mėtos, dobiliukai, šimtažiedžiai, balti ir rausvi karkleliai, nasturtos, svogūnėliai, kurpelės, jurginai, bijūnai, astros, rožės. Gėlynas buvo būtina sodybos dalis. Bėgo metai. Darželiai praturtėjo naujomis gėlių rūšimis, pasikeitė jų forma, išvaizda.Tik meilė gėlei, grožiui liko ta pati...
Aš taip pat labai myliu gėles. Daug ir įvairiausių jų puošia mano aplinką. Tačiau prisiminusi vaikystėje matytas gėles ir kiekvieną kartą sodindama naujas, pagalvoju:,, o kokius darželius ir gėlynus augino mano seneliai, proseneliai?“.
Todėl šio darbo pagrindinis tikslas- papasakoti, kaip keitėsi gėlynai Lietuvoje nuo XVIIIa. iki šių dienų.
Žmogus nuo seno savo gyvenamą vietą puošė gėlėmis .Gėlių darželis žydėjo kiekvieno lietuvio sodyboje. Kaip atrodė senieji darželiai, pirmasis aprašė lietuvių agronomas J.Strazdas knygoje ,,Darželio gėlės“ 1930metais. Kuršėniškiai tvirtino: ,,Kaip žmogui rūbas, taip darželis namams“. Pasak Platelių apylinkių gyventojų, be šio atributo sodyba- ,,kaip putra be druskos“. Žiobiškėnams- ,,namai be darželio ir be medžio- kaip kepurė be kazirkos (snapelio)“.O Dieveniškėse sakoma, kad jei prieš pirkią niekas nežydi, tai joje tarsi niekas ir negyvena.
Į darželį pasižiūrėję, žmonės susidarydavo nuomonę ir apie ūkio šeimininkus.Nereikėdavo nė kaimynų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!