Gatavi drabužiai: klasifikavimas, asortimentas

ĮVADAS Drabužiai tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimu. Be jų, mes net neįsivaizduotume visai, koks gi būtų apskritai tas gyvenimas. Jau ir akmens amžiuje žmonės stengdavosi kažką užsivilkti, na jei neužsivilkti, tai bent užsirišti ar apsisiausti. Nuo pat pastarųjų laikų drabužiai mums buvo reikalingi tam, kad saugotų nuo atmosferos poveikio, tačiau dabar jų paskirtis kur kas platesnė, jie naudojami įvairiose srityse, turi skirtingas paskirtis, taip pat jie net tampa mados atributu. Taigi, kokia rūbų paskirtis ir kaip jie klasifikuojami šiais laikais? Visa tai ir bus analizuojama šiame referate. Tikslas: išsiaiškinti pagal ką yra skirstomi rūbai; Objektas: drabužiai ir jų asortimentas; Uždaviniai: • Nustatyti kas yra prekių asortimentas; • Įvertinti gatavų drabužių asortimentą; • Išaiškinti kokia yra drabužių paskirtis; • Išnagtinėti pagal kokius kriterijus yra klasifikuojami drabužiai. 1. GATAVI DRABUŽIAI 1.1. Drabužių asortimentas Drabužiai yra viena iš apsauginių priemonių, kuri apsaugo žmogaus kūną nuo žalingo klimato poveikio. Iš drabužių mes galime spręsti apie žmogaus kultūrą, socialinę padėtį, pomėgius ir t.t. Jie priskiriami prie masinės paklausos prekių. Šiuo metu pirkti gatavus drabužius yra patogiau nei juos siūtis. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau specializuotų, prabangių drabužių parduotuvių ir pirkėjams siūlomas platus pasirinkimas tiek siūtų, tiek megztų drabužių asortimentas. Prekybinis asortimentas- tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus. Kitaip tariant, prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama prekių asortimentu (Vikipedija. Laisvoji enciklopedija, 2010). Taigi, kalbant būtent apie drabužius, į jų asortimentą įeina visi rūbai, kurie gali būti pagaminti iš pagrindinių ir pagalbinių medžiagų (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Medžiagos, iš kurių gaminami drabužiai Pagrindinės medžiagos Audiniai. Jie naudojami viršui, pamušalui, įdėklams ir priedams. Dirbtinė oda. Ji naudojama drabužių viršui. Dubliuota medžiaga. Jos naudojamos drabužių viršui ir pamušalui, kuris atstoja šiltinančią medžiagą. Dubliuotos medžiagos dažniausiai gaunamos gumos klijais suklijuojant dvi medžiagas. Neaustinė medžiaga. Naudojama drabužių viršui, suknelėms, baltiniams, kaip šiltinančios medžiagos. Pagalbinės medžiagos Įdėklinės medžiagos. Jos suteikia atskiroms rūbų dalims ir detalėms stangrumą ir standumą (klijuotės, flizelinas, ašutinė, juostelės ir t.t.). Šilumą apsaugančios medžiagos. Jos naudojamos šiltinimui (vata, vatinas, porolonas, kailių pusfabrikačiai ir dirbtinis kailis). Detalėms sujungti naudojami medvilniniai ar šilkiniai siūlai (natūralaus šilko, lavsano, kaprono) ir įvairių markių specialūs drabužių klijai. Apdailos medžiagos- kaspinai, juostelės, kutai, virvelės, nėriniai ir kt. 1.2. Drabužių klasifikacija Taigi, kaip matėte 1.1. skyriuje , rūbai gali būti klasifikuojami visų pirma pagal medžiagą, iš kurios jie yra pagaminti. Jie gali būti pagaminti iš: • medvilnės; • lininių audinių; • vilnonių audinių; • šilkinių audinių; • neaustinių medžiagų; • dubliuotų medžiagų; • odos. Pagrindine rūbų klasifikacija yra laikoma tokia: • viršutiniai rūbai; • galvos apdangalai. Verta paminėti, kad J. Pričinauskas (2002) šalia viršutinių drabužių dar išskiria lengvus viršutinius, jis teigia, kad sąvoka “viršutiniai drabužiai” yra per plati, todėl reikia išskirti dar vieną pogrupį. Žinoma, yra daugiau klasių į kurias grupuojami gatavi drabužiai. Pavyzdžiui, pagal paskirtį. Pagal tai, kokiai progai ir kam jie skirti, darbužiai gali būti: • kasdieniniai; • išeiginiai; • naminiai; • darbiniai; • specialieji; • uniformos; • sportiniai; • nacionaliniai. Kasdieniniams priklauso drabužiai, skirti kasdieniniam dėvėjimui, išeiginiams- puošnūs drabužiai iškilmingoms progoms, naminiams- drabužiai darbui namie ir poilsiui, darbiniams- darbužiai įvairiems darbams dirbti. Specialieji rūbai- drabužiai apsaugai nuo kenksmingų gamybinių poveikių, uniformos- drabužiai kariškiams ir spec. žinybų darbuotojams, mokyklų ir mokymo įstaigų moksleiviams, dėvintiems uniformas. Sportiniams drabužiams priskiriami rūbai, kurie skirti sportui, sportiniams užsiėmimams, nacionaliniams- drabužiai, būdingi nacionalinėms respublikoms (R. Marcinkus,2004). Pagal sezoniškumą rūbai būna: • žieminiai (skirti nešioti šalto sezono metu, todėl dažniausiai jie būna storesni, šiltesni); • vasariniai (skirti nešioti šiltesnio sezono metu); • demisezoniniai (tinkantys bet kuriam metų laikui). Pagal tai, kokiai lyčiai skirti bei amžių yra išskiriami: • vyriški; • moteriški; • vaikiški, o šie savo ruožtu skirstomi į rūbus: • naujagimiams; • ikimokykliniam amžiui; • mokyklinio amžiaus; • paaugliams. Drabužiai skirstomi net pagal laikymosi ant kūno pobūdį. Jie būna tokie: • drabužiai, dengiantys tik viršutinę kūno dalį (palaidinukės, marškiniai, liemenės, švarkai…); • drabužiai, dengiantys visą kūną (paltai, kostiumai, suknelės, sportiniai kostiumai, naktiniai marškiniai, pižamos, chalatai ir kt.); • drabužiai, dengiantys tik apatinę kūno dalį (sijonai, kelnės, glaudės, trumpikės ir t.t.). Drabužių dydžiai nustatomi pagal žmogaus šiuos kūno matmenis (jie žymimi centimetrais): • pagal krūtinės apimtį; • pagal liemens apimtį; • pagal klubų apimtį; • pagal ūgį; • pagal kaklo apimtį. Nors Lietuvoje nenaudojamas žymėjimas raidėmis, tačiau iš užsienio šalių atvežamų drabužių etiketėse galima rasti tokius dydžius: • S- small (mažas); • M- medium (vidutinis); • L- large (didelis); • XL- extra large (labai didelis). Toks žymėjimas yra paprastesnis, tačiau jis nėra labia tikslus. Pagal konstrukcijų sudėtingumą, dekoratyvines linijas bei atskiras detales drabužiai gali būti : • griežtos formos (išlaikytos tiesios linijos, nesudėtinga konstrukcija, mažai dekoratyvinių detalių); • sportinės formos (linijos sudėtingos konstrukcijos, laisvas stilius); • “fantazijos” arba kitaip- laisvos formos (pasižymi detalių gausumu bei įvairove, talijos linija gali būti aukščiau arba žemiau juosmens). Yra daugybė požymių pagal kuriuos galima klasifikuoti drabužius. Ne veltui dauguma marketologų teigia, kad drabužių asortimentas yra pats sudėtingiausias, turintis daugybę rūšių, porūšių. 2. DRABUŽIŲ PASKIRTIS IR JŲ REIKALAVIMAI Pirmame skyriuje buvo analizuojamas gatavų drabužių asortimentas bei klasifikacija. Būtų pravartu išanalizuoti ir kam mums reikalingi rūbai, iš kur jie atsiranda bei kokie jie turi būti, kad tenkintų žmonių poreikius. Visų pirmiausia, kaip buvo minėta, rūbai gaminami iš įvairių medžiagų, tačiau jie negaminami iškart šimtais ar tūkstančiais. Visų pirmiausia sukuriamas vienas pavyzdinis modelis, pagal kurį vėliau gaminami kiti drabužiai. Šitas procesas yra kitaip vadinamas modeliavimu. Drabužių modeliai turi atitikti mados reikalavimus. Mada- tai tam tikru laiku visuomenėje vyraujantis stilius (drabužių, papuošalų, kitų aksesuarų, architektūros, maisto, literatūros kūrinių ir kt.), periodiškai pasikartojantis su tam tikrais pasikeitimais ir patobulinimais. Siauresne prasme- aprangos stiliaus kaita, savo ištakomis siekianti XVII a. Prancūzijos karaliaus dvarą, kurio rengimosi būdas buvo pavyzdžiu kitoms Europos šalims (Vikipedija. Laisvoji enciklopedija, 2010). Puošnūs drabužiai turi puošti žmogų. Jie privalo atitikti savo paskirtį, situaciją, padėti sukurti gerą šventišką nuotaiką. Puošni suknelė arba komplektas– moters puošmena– daugiau nei bet kuris kitas drabužis turi atitikti individualias išvaizdos ir charakterio savybes, laikyseną, suteikti kuklumo arba ekstravagantiškumo. Puošniai suknelei labai svarbu metų laikas. Atsižvelgiant į jį, parenkamas audinys ir būtinos papildomos šventinio tualeto detalės. Jos neturi būti praktinio pobūdžio. Papuošimui naudojamos įvairios drapiruotės, volanai, siuvinėjimai. Jei reikia, prie suknelės priderinamas šalis. Medžiagos gali būti iš įvairių žaliavų (medvilnės, šilko ir kt), įvairios gamybos, spalvos, rašto, tačiau ne kasdieniškos. Pastaraisiais metais paplito darbo komplektai. Šiuolaikinį komplektą gali sudaryti sijonas, palaidinukė, liemenė su švarkeliu, bliuzonu arba striuke, suknelė su liemene, sarafanas su palaidinuke ir t.t. Visi šiokiadienio drabužiai yra daugiausia sportinio stiliaus. Klasikinės suknelės ir kostiumai, papildyti kitais drabužiais, gali keisti savo pobūdį. Griežtų formų palaidinukė klasikiniam kostiumui suteikia dalykiškos išvaizdos. Audinys šiokiadienio drabužiams parenkamas, atsižvelgiant į sezoną, darbo pobūdį ir aplinką. Audinį geriausia pasirinkti praktišką, gerai išlaikantį formą, nesiglamžantį, nekeliantį daug rūpesčių. Kasdienių drabužių detalės dažniausiai būna klasikinės ir sportinės, o apdaila– paprasta: klostelės, apvadai, baltos nuimamos apdailos detalės, siauri odiniai dirželiai arba paprasti peltakiai. Drabužių paskirtis – tai jų vartojimo tikslas: darbinis ar išeiginis, žieminis ar vasarinis, skirtas normalios figūros, apkūniam ar liesam, jaunam ar pagyvenusiam vartotojui. Kiekvienai konkrečiai situacijai, dienai, progai ar sezonui tinka tik tam tikri drabužiai. Darbe žmonės praleidžia didesnę dienos dalį, todėl darbo drabužiams reikia skirti ne ką mažiau dėmesio negu drabužiams, kuriais vilkime, eidami į teatrą, koncertą ar Naujųjų metų sutikimą. Be abejo, tarnautojo kostiumas turi būti patogus ir praktiškas, padėti žmogui dirbti, jį drausminti, neatitraukti nuo darbo savo detalėmis. Kasdieniai drabužiai, atsižvelgiant į profesinę veiklą, turi būti įvairių formų. Kai kurių profesijų žmonių, pavyzdžiui, žurnalistų, televizijos komentatorių darbas reikalauja puošnesnių drabužių. Kasdieniai drabužiai gali būti įvairūs, šiuolaikiški, bet ne ultramadingi. Juos galima ir papuošti, siūti iš įvairių spalvų medžiagų, bet viską reikia daryti saikingai. Drabužiai poilsiui- laisvesni. Jie sudaromi įvairiai, atsižvelgiant į situaciją ir individualų skonį. Komplektus paprastai sudaro striukės- bliuzonai, striukės - švarkai, liemenės, palaidinukės, sijonai ir žinoma, kelnės. Jaunimo komplektuose dar yra kombinezonų ir puskombinezonių. Atsižvelgiant į metų laiką, komplektai poilsiui skiriasi audiniu, apdaila ir papildomomis detalėmis. Kasdieniai drabužiai būna ramių ir santūrių, o drabužiai poilsiui – ryškesnių, emocinių spalvų. Estetiniai reikalavimai- tai drabužių grožis, dailumas ir išraiškingumas. Drabužiai turi puošti žmogų, pabrėžti jo figūros pranašumus ir paslėpti trūkumus. Estetinės drabužių sąvybės priklauso nuo audinio faktūros, jo spalvos, rašto ir nuo drabužio silueto (išoriniai drabužio kontūrai) bei formos. Eksploataciniai reikalavimai: • drabužių patogumas- drabužiai turi būti patogūs, nevaržyti žmogaus kvėpavimo, kraujo apytakos ir judesių; • drabužių stiprumas. Jis priklauso nuo pradinių medžiagų stiprumo, detalių sujungimo būdo, eksploatacijos sąlygų, dėvėjimo intensyvumo, priežiūros ir kt.; • atsparumas nusidėvėjimui- pasipriešinimas mechaniniams, fiziniams bei cheminiams ir biologiniams poveikiams. Jis priklauso nuo naudojamų medžiagų ir apdailos. Ekonominiai reikalavimai. Jie priklauso nuo medžiagų vertės, sukirpimo nuostolių, konstrukcijos ekonomiškumo ir kitų veiksnių. Drabužių gamybos tikslas- surinkti iš iškirptų detalių gaminį, suteikti jam atitinkantį modelį, formą ir prekinę išvaizdą. Drabužių gamyba susideda iš detalių sujungimo, jų drėgnojo- šiluminio apdorojimo ir užbaigiamųjų apdailos operacijų (kilpų, sagų, kabliukų, kilpelių ir t.t. prisiuvimas). IŠVADOS Atlikus drabužių klasifikacijos, jų reikalavimų bei paskirties analizę, galima daryti tokias išvadas: 1. Lietuvoje gatavų rūbų asortimentas gan platus; 2. Prekių asortimentas tenkina daugumą pirkėjų, tačiau, būtina pažymėti, kad patys lietuviai drabužių beveik negamina, tėra vos keletas įmonių, kurios tuo užsiima. Norint praplėsti prekių asortimentą ir patenkinti kuo daugiau vartotojų poreikių, vertėtų kuo geriau išanalizuoti Lietuvos rinką, lietuvių norus, madas ir kitus aspektus; 3. Prekybinis asortimentas- tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus; 4. Drabužių pagrindinė paskirtis- apsaugoti žmogaus kūną nuo žalingo atmosferos poveikio. 5. Drabužiai turi būti kokybiški (pagaminti iš geros kokybės medžiagų); 6. Drabužiai klasifikuojami įvairiai, jie skirstomi pagal skirtingus aspektus, tokius kaip: konstrukcijų sudėtingumas, dekoratyvinės linijos bei atskiros detalės, paskirtis, taip pat pagal tai, kokiai lyčiai skirti, pagal amžių, pagal sezoniškumą, medžiagą iš kurios jie pagaminti, pagal siūlus iš kurių jie pasiūti ir t.t. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Marcinkus R. Prekių mokslo paskaitų konspektas. Rietavas, 2004. 2. Pričinauskas J. Aprangos žodynas. Vilnius, 2002. 3. Rusų- lietuvių kalbų prekių žodynas. Vilnius, 2003. 4. Vikipedija. Laisvoji enciklopedija, 2010. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!