Gamybos apskaita

TURINYS ĮVADAS Gamybos apskaita yra svarbi kiekvienai savo veiklą efektyviai vykdančiai įmonei, norinčiai kuo tiksliau apskaičiuoti savo gaminamos produkcijos savikainą, tiksliau įvertinti visas su produkcijos pagaminimu susijusias sąnaudas bei nustatyti savo teikiamų paslaugų ar gaminamos produkcijos vertę. Gamybos apskaita yra viena daugiausiai darbo reikalaujanti bei sudėtingiausių įmonės buhalterinės apskaitos dalių. Priešingai nei kitos įmonės vedamos apskaitos, gamybos apskaita turi daugiau laisvės, todėl kiekviena įmonė gali pati pasirinkti, kokia forma pildys apskaitos dokumentus, kokius pirminės apskaitos dokumentus bei registrus naudoti. Gamybos apskaitos įforminimas nėra reglamentuojamas teisiniais aktais, todėl ją galima keisti ir tobulinti, labiau pritaikant prie individualių įmonės poreikių. AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ yra tik gamybine veikla užsiimanti įmonė. Šios įmonės apskaitos politikoje bei aiškinamajamą rašte vykdoma gamybos apskaita yra pakankamai plačiai aptarta. Tačiau čia yra tik paminimi, bet plačiau neaptariami AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ gamybos apskaitos ypatumai. Norint atskleisti ir plačiau aptarti šiuos ypatumus yra rašomas šis kursinis darbas, kuriame paanalizuosiu ne tik AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ vykdomą gamybos apskaitą, bet ir palyginsiu ją su bendrosios gamybos apskaitos bruožais. Kursinio darbo tikslas – naudojantis AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ pateikiamais duomenimis, remiantis moksline literatūra bei metodine medžiaga, aptarti įmonės gamybos apskaitą, jos ypatumus, palyginti AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ vedamą gamybos apskaitą su įvairių autorių pasisakymais apie tai, pateikti apibendrinančias išvadas bei pasiūlymus. Darbo objektas – teorinė bei mokslinė medžiaga apie gamybos apskaitą bei AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ vedama gamybos išlaidų apskaita. Tyrimo metodai – naudojama mokslinė konferencijų bei metodinė literatūra. Pagrindinis informacijos šaltinis yra AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ pateikta penkerių metų finansinė atskaitomybė bei gamybos apskaitos dokumentai per vienerius finansinius metus. Siekiant tikslo suformuluoti šie kursinio darbo uždaviniai: 1. Trumpai aptarti gamybos apskaitą, jos ypatumus, naudojantis turimais literatūros šaltiniais. 2. Naudojantis turimais finansinės atskaitomybės dokumentais bei įmonės apskaitos politika, aptarti įmonėje vykdomą veiklą ir jos vykdomą gamybos išlaidų apskaitą. 3. Naudojantis AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ pateiktais gamybos išlaidų apskaitos duomenimis bei anksčiau aptartų autorių mintimis, kuo išsamiau aptarti gamybos apskaitą, jos rūšis bei ypatumus. 4. Pateikti apibendrinančias išvadas bei pasiūlymus. Rašant kursinį darbą pasirinktas penkerių metų AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ finansinės atskaitomybės ir vienerių metų gamybos išlaidų apskaitos analizuojamasis laikotarpis. 1. ĮMONĖS APIBŪDINIMAS AB „Vilijampolės gelžbetonis“ yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ši bendrovė užsiima betono ir skiedinių gamyba, transportavimu ir gelžbetoninių gaminių gamyba ir pardavimu. Bendrovė įregistruota 1992m. lapkričio 18 d. 2006 m m . gruodžio 31 d. (taip pat ir 2005 m. gruodžio 31 d.) AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ pagrindinis akcininkas buvo UAB “Betoneta” (81,4%), o likusią dalį, 18,6%, buvo pasidalinę kiti akcininkai. Visos akcijos yra paprastosios, kurių nominali vertė 1 litas ir yra pilnai apmokėtos. Įstatinis kapitalas 2006 m. nesikeitė. 2006 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 45 darbuotojai (2005 m. gruodžio 31 d. 34 darbuotojai). Įstatinio kapitalo vertė įmonėje yra 100000 Lt. Visa produkcija realizuojama tik Lietuvos Respublikoje. Daugiausia produkcijos realizuojama trumpalaikių sutarčių pagrindu. Nemažą realizuojamos produkcijos dalį sudaro atsitiktiniai, pavieniai sandoriai. Pagrindinės medžiagos, t.y. inertinės medžiagos, gaunamos iš vietinių karjerų. Pagrindiniais įmonės tiekėjais yra šios bendrovės: UAB “Cemeka”, UAB “Rizgonys”, UAB “MC-bauchemie” Įmonės struktūra gali būti horizontali arba vertikali, priklausomai nuo pakopų skaičiaus tarp vykdytojų ir vykdančiųjų. AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ yra vertikali. Visą įmonės valdymo schemą galima matyti 1 priede. Šiame priede galima matyti AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ darbuotojų pasiskirstymą atskiruose padaliniuose, atliekant atitinkamus darbus. Apskaitos darbams AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ atlikti yra atskiras buhalterijos skyrius, kuriame dirba dvi buhalterės ir vyriausioji buhalterė – finansininkė. Kiekvienas buhalterijos skyriuje dirbantis asmuo turi ir vykdo jam paskirtas pareigas, už kurias prisiima atsakomybę. Vyriausioji buhalterė atlieka ir finansininkės pareigas. Ji organizuoja ir kontroliuoja buhalterijos darbą, atsakinga už ilgalaikio turto apskaitą, turto inventorizaciją, akcinio kapitalo ir rezervų apskaitą, atsiskaitymų apskaitą ir kontrolę, mokesčių apskaitą ir deklaracijų rengimą, finansinių ir valdymo (mėnesio ir savaitės, biudžeto) ataskaitų ruošimą ir teikimą akcininkams ir kreditinėms institucijoms, atsiskaitymo su lizingo bendrovėmis apskaitą. Kiekvienas mėnuo baigiamas gamybos išlaidų užpirkimu, FIFO prasukimu bei finansinės atskaitomybės parengimu. Finansų kontrolę bei planavimą įmonėje atlieka vyriausia buhalterė. Todėl atskira finansų tarnyba AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ nėra sudaryta. Abejoms buhalterėms darbas yra taip pat padalintas. Viena buhalterė yra atsakinga už prekių ir paslaugų dokumentų pajamavimą, banko dokumentų apskaitą, kasos dokumentų apskaitą, banko operacijas (skolų sudengimas), avansinių apyskaitų apskaitą, pirkėjų ir tiekėjų sutarčių registraciją, darbo užmokesčio apskaitą bei Sodros ataskaitų ir statistikos rengimą, o kita - už žaliavų ir atsargų pajamavimą, plokščių ir betonų gamybos apskaitą, žaliavų sandėlio apskaitą, kasos aparato suvestinų dokumentų apskaitą, prekių ir paslaugų pardavimo dokumentų apskaitą, archyvo tvarkymą, kuro apskaitą, gatavos produkcijos sandėlio apskaitą. Finansų kontrolę bei planavimą įmonėje atlieka vyriausia buhalterė, todėl, kaip jau anksčiau esu minėjus, įmonėje nėra sudarytos atskiros finansų tarnybos. Apskaita įmonėje vedama vadovaujantis: • Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ( 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574); • Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ( 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575); • Verslo Apskaitos Standartais; • kitais teisės aktais. Už buhalterinės apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku yra atsakinga ne tik buhalterė, bet ir įmonės vadovas. Todėl kiekvienas apskaitos dokumentas yra įforminamas visais bendrovei privalomais rekvizitais bei patvirtinamas direktoriaus parašu. Įmonės pagrindiniai veiklos rodikliai yra skaičiuojami kiekvienais metais ir pateikiami vertybinių popierių biržai, statistikos departamentui bei finansų maklerio įmonei „Finasta“. Paskutiniai metai, kuriais buvo skaičiuojami įmonės veiklos rodikliai yra 2006 m., o kursiniame darbe pateikiami paskutinių penkerių metų finansiniai veiklos rodikliai. Tikslūs duomenys pateikiami 4 priede, tačiau jų kitimą per visą analizuojamą finansinės atskaitomybės laikotarpį galima matyti 1 paveiksle: AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ naudoja tokius pagrindinius veiklos rodiklius: 1. Bendrojo likvidumo rodiklis (koeficientas); 2. Grynojo pelningumo; 3. Vidutinės turto grąžos; 4. Skolos rodiklis (koeficientas); 5. Skolos – nuosavybės rodiklis (koeficientas); 6. Turto apyvartumo; 7. Akcijų buhalterinė vertė; 8. Grynojo pelno akcijai. Bendrojo likvidumo rodiklis (koeficientas) rodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, t.y., jis parodo įmonės galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Mažesnė už 1 rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Iš 2 priede pateiktų apskaičiuotų rodiklių yra matoma, kad įmonė dar 2003 m. galėjo nesugebėti įvykdyti visų savo įsipareigojimų (bendrojo likvidumo koeficientas buvo 0,56). Analogiška situacija buvo ir 2004 m., tačiau bendrojo likvidumo rodiklis jau aukštesnis, o 2005 - 2006 metais, įmonė yra visiškai pajėgi padengti visus savo trumpalaikius įsipareigojimus, kadangi rodiklis smarkiai viršija vieneto ribą. Grynasis pelningumas rodo, kuri vieno pardavimų lito dalis yra grynasis pelnas, t.y. jis parodo įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. Iš priede pateiktų rodiklių yra matoma kasmetinė grynojo pelningumo didėjimo tendencija. Turto grąža rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam turto litui. Šis rodiklis atspindi viso įmonės turto panaudojimo efektyvumą. Aukštesnė rodiklio reikšmė parodo efektyvesnį turto panaudojimą. Skolos rodiklis (koeficientas) atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Jis yra svarbus kreditoriams, kadangi parodo, kiek apsaugotos jų lėšos. Kuo didesnis rodiklis, tuo žemesnis saugumo lygis. Skolos-nuosavybės rodiklis (koeficientas) parodo, kiek vienam nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Analizuojant įmonės veiklą, aukštas rodiklis gali liudyti apie didesnę riziką, nes įmonei gali būti sudėtinga padengti savo palūkanų ir skolos grąžinimo mokėjimus ir gauti pakankamai lėšų tolesniam finansavimui. Priimtinas skolos-nuosavybės koeficiento dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, tame tarpe nuo ūkio šakos ypatumų, įmonės galimybės gauti paskolas bei pajamų gavimo pastovumo. Turto apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Akcijos buhalterinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę. Apskaičiuojant privilegijuotomis akcijoms tenkančią kapitalo dalį, remiamasi nominalia privilegijuotosios akcijos verte. Pagrindinis pelnas akcijai apskaičiuojamas grynojo pelno dalį, tenkančią paprastosioms akcijoms, padalijus iš tų akcijų skaičiaus. Šis santykis nurodo grynojo pelno dalį, kuri yra akcijos savininko nuosavybė. Tačiau ne tik rodikliai rodo įmonės veiklos efektyvumą, bet ir finansinės atskaitomybės dokumentai. AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ sudaro pilną finansinę atskaitomybę, kurią sudaro šios ataskaitos: 1. Balansas; 2. Pelno (nuostolių) ataskaita; 3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 4. Pinigų srautų ataskaita; 5. Aiškinamasis raštas. Sudaromoje finansinėje atskaitomybėje parodoma ši informacija: 1. Turtas; 2. Nuosavas kapitalas; 3. Įsipareigojimai; 4. Pajamos ir sąnaudos; 5. Pinigų srautai. Kaip kito AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ gaunamas pelnas, nuosavas kapitalas bei grynieji pinigų srautai rodo 2 paveikslas: Finansinė atskaitomybė AB „Vilijampolės Gelžbetonis“ sudaroma kompiuteriu specialia buhalterinės apskaitos programa „Axapta v 3.0“. Visos finansinės ataskaitos įmonėje parengiamos kiekvieno mėnesio pabaigoje. 2. LITERATŪROS APŽVALGA „Išlaidų apskaita apima būdus ir procesus, pateikiančius finansinę ir nefinansinę informaciją organizacijoje, kad būtų galima priimti geresnius sprendimus ir pasiekti organizacinę kontrolę ir efektyvumą“ [3; 84 p.]. Gamybos apskaita yra viena iš vadybos, kitaip dar vadinamos menedžmento apskaitos dalių. „Norint sėkmingai valdyti, reikalinga tiksli informacija apie tai, kas vyksta valdomo objekto viduje. Tokią informaciją gali pateikti tik valdymo apskaita. Didžiąją valdymo apskaitos dalį sudaro informacija apie gamybos išlaidas, gaminamos produkcijos savikainą“ [4; 174 p.]. Vienas svarbiausių uždavinių tikslesnei gamybos išlaidų apskaitai yra tinkamas šių išlaidų klasifikavimas. Konferencijos „Apskaitos mokslo ir studijų integracija“ straipsnio „Išlaidų klasifikavimo esmė“ autorė D. Zinkevičienė teigia taip: „Išlaidų klasifikavimas turi būti metodiškai pagrįstas ir tinkamas praktiniam naudojimui. Nuo to, kaip ekonomiškai pagrįstai smulkiai sugrupuotos išlaidos, priklauso valdymo sprendimų priėmimo teisingumas, savikainos kalkuliavimo ir analizės kokybė“ [1; 209 p.]. „Autorės nuomone, rinkos ekonomikos sąlygomis vienu iš svarbiausių turėtų būti išlaidų skirstymas pagal priklausomybę nuo veiklos apimties į kintamas ir pastovias. Šis klasifikavimas susijęs sy išlaidų įvairavimu, literatūroje dar vadinamu „išlaidų elgesiu“. Išlaidų elgesys reiškia tai, kaip išlaidos reaguoja į įmonės veiklos apimties pasikeitimus“ [1; 209 p.]. Štai konferencijos „Agrarinė ekonomika ir vadyba 2000“ pranešimo „Pridėtinių išlaidų paskirstymo problemos“ autorė D. Tamulevičienė išskiria pagrindines ir pridėtines išlaidas, o štai straipsnio „Gamybos išlaidų apskaitos problemos žemės ūkio įmonėse integruojantis į Europos Sąjungą“ bendraautorės išskiria tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas: „Dabartiniu metu galiojančios turto įvertinimo metinėje finansinėje atskaitomybėje taisyklės nustato, kad į pagamintos produkcijos savikainą įskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Todėl išlaidos įmonėse skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines“ [4; 175 p.]. Anksčiau minėjau, jog visi išlaidų klasifikavimo būdai yra tarpusavyje susiję. To paties straipsnio autorės teigia, jog „išlaidų skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines turi glaudų ryšį su technologijos ypatumais ir gamybos organizavimu. Išlaidos pagal jų ryšį su gamybos technologiniu procesu skirstomos į pagrindines ir pridėtines“ [4; 175 p.]. Norint geriau įsivaizduoti šį gamybos išlaidų grupių tarpusavio ryšį, autorių grupė knygoje „Buhalterio žinynas“ visai tai atvaizdavo paveiksle. Šį paveikslą parodo 1 paveikslas: 1 pav. Įmonės gamybos išlaidų paskirstymas [12; 104 p.]. Kaip jau buvo minėta, taisyklės nustato, kad įmonėje gamybos išlaidos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines. 9 – jame Verslo Apskaitos Standarte tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos apibūdinamos taip: „Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žumių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos (11 punktas).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!