Gamtos apsauga

Kasdien mūsų planetoje išnyksta dešimt, šimtas, o gal net tūkstantis gyvūnų ir augalų rūšių. Niekas tiksliai nežino, kaip yra iš tikrųjų. Tik viena yra visiškai aišku: jos išnyksta galutinai. Niekas daugiau jų nesugrąžins į gyvenimą. Jos išmirs kaip paukščiai dodo.
Kitaip, nei atsitiko su žmonių išnaikintu karveliu milžinu, daugumos šiuo metu nykstančių rūšių iš viso nebūsime pažinę. Jos dingsta nepastebimai, – virsta tiesiogine prasme dūmais, kai deginami drėgnieji Amazonės miškai, kad galvijams atsirastų prastų ganyklų. Jos tarnauja ne vietiniams žmonėms, bet trumpalaikėms valdžios remiamų stambių žemvaldžių spekuliacijoms.
Praėjusią vasarą Amazonės miškuose palydovais užfiksuota 40 tūkstančių gaisrų. Būtent čia gyvena daugiausia rūšių. Kiek jų iš viso yra, niekas iki šiol tiksliai nežino. Pagal naujausius drėgnųjų miškų medžių lajų tyrinėjimo duomenis, apskaičiavimai, kad žemėje maždaug du–trys milijonai rūšių, yra neteisingi: jų yra dešimt, o gal net penkiasdešimt milijonų. Tačiau kasdien išnaikinama nesuskaičiuojama daugybė rūšių, kurių vertės žmogui ir gamtos pusiausvyrai dar niekas nežino.
1992 metais Jungtinių Tautų Organizacijos valstybių vadovų susitikime (Rio de Žaneire) rūšių įvairovės išsaugojimas, taip pat atmosferos ir klimato, buvo iškeltas į pasaulinės politikos centrą ir paraginta JTO nares garantuoti biologinę įvairovę. Čia turėtas galvoje ne tik pačios įvairovės išlaikymas, bet ir rūšių gyvenamųjų buveinių įvairovės užtikrinimas. Taip Rio de Žaneiro konferencija patvirtino rūšių įvairovės reikšmę pasaulio ateičiai.
Tačiau tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantama, geriau įsižiūrėjus pasirodo labai sudėtinga. Didžioji rūšių dalis negyvena teritorijose turtingų, gerai išsivysčiusių šalių, kurios gali imtis atitinkamų gamtos ir aplinkos apsaugos priemonių arba neleisti ūkio tikslams naudoti tam tikrų savo natūralių išteklių. Jos yra “vargingojoje žemės juostoje”, atogrąžose. Jeigu tos valstybės didelės dalies drėgnųjų miškų arba upių landšaftų, kur gausu rūšių, nenaudotų ūkio tikslams, joms tai reikštų didelius nuostolius.
Netikėtai atsirado baisi sąvoka „ekologinis neokolonializmas“, o paskui iškilo ir esminis klausimas: kam visa tai tarnauja? Ar tikrai žemei reikia tokio rūšių gausumo? Ar rūšių gausos požiūriu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!