Gamta ir žmogus

Gamta ir žmogus Gamtos ir žmogaus santykis. „Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas“ (Jahanas Volfgangas Gėtė) „Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji - mūsų mokytoja.“ (Vytautas Karalius) „Mes per daug stebime gamtą ir per mažai gyvename su ja.“ (Oskaras Vaildas) „Savo valdove pasirinkau gamtą, visų mokytojų mokytoją.“ (Leonardas da Vinčis) Gamta – visas materialus pasaulis – visa materija, apimanti medžiagą bei įvairių formų energiją. Tai, kas nepaliesta žmogaus.; Aplink mus esantis pasaulis su įvairiomis savo apraiškomis. Gamta yra objektyvi realybė, egzistuojanti už sąmonės ir nepriklausomai nuo jos. Gamta neturi nei pradžios, nei pabaigos, ji begalinė laike ir erdvėje, be perstojo juda ir kinta. Pagrindinė mintis – gamta nuolat supa žmogų, sukelia daugybę jausmų, išgyvenimų ,taip pat ji gali paskatinti ir būti įkvėpimo, ramybės šaltiniu. Galimi aspektai: • Gamta gali suteikti žmogui džiaugsmo. Romualdas Granauskas apysaka „Gyvenimas po klevu“ : Senolė džiaugiasi kiekvienu pavasariu, kurį sutinka savo skurdžioje trobelėje, esančioje toli nuo miesto. Ji sako „Jau kalasi vos įmatomi dilgėlių diegeliai, nors dilgėlių, bet kalasi. Niekur neišeis paskutinė žolė iš tavo kiemo, dar pavaikščiosi basa, dar ant jos pasėdėsi.“ Antanas Baranauskas poema „Anykščių šilelis“: „Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria;/Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,/Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:/Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“ Jis apie mišką pasakoja trimis aspektais: vaizdu “Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!”, kvapu “Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!”, ir garsu “ Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia!”. Baranauskas tais trimis aspektais nusako visą miško grožį, jis netgi tylai suteikia garsų – “Vidurnaktyj teip tyku, - kad girdi, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakų kraunas”. • Gamta – ramybės šaltinis. V. Mykolaitis – Putinas psichologinis romanas „Altorių šešėly“ : „Vasaris paėjo toliau ir pasirinko vietą, iš kur buvo matyti ežerėlis, o pro jį Kalnynų dvaras ir bažnytkaimis. Vietelė buvo jauki ir reginys gražus. Kunigas pasitiesė apsiaustą ir pusiau gulsčiomis parvirto ant kvepiančios, saulės sušildytos žemės. Štai pagaliau jis vienų vienas, su savo mintimis ir savo atskiru pasauliu - ir jis gali dabar į tą pasaulį pažvelgti ir jame pats su savim pabūti - niekas jo nepasaugos, niekas nesutrukdys.“ Antanas Baranauskas poema „Anykščių šilelis“: A. Baranauskas taikliai pastebi, kad „lietuvis nežino, ko miške verkia“ – tiek čia jam jausmų, minčių ir išgyvenimų persipina. Mišką iki šiol jis jaučia labiau širdimi negu protu: „Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia!“ Motiejus Kazimieras Sarbievijus eilėraštis „Vienuoliško poilsio pašlovinimas“: Dvasinio pasitenkinimo M. K. Sarbievijui teikia Lietuvos gamta, kaimo gyvenimas: „O sielos rūpesčius sunkius visad padės/ Palengvint užmiesčio vila,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!