Francas Kafka. Metamorfozė. Protagonisto ir šeimos santykiai

Francas Kafka. Metamorfozė. Protagonisto ir šeimos santykiai

Fantastinio realizmo atstovo, prozininko Franco Kafkos apysakoje "Metamorfozė" galima įžvelgti neįprastus šeimos narių santykius, o svarbiausi jų - šalti tėvo ir sūnaus santykiai. Pagrindinio kūrinio veikėjo Gregoro išgyvenimai labai artimi ir pačiam kūrinio autoriui Kafkai - jo vaikystė nebuvo labai laiminga, o santykiai šeimoje buvo šalti, jaučiamas susvetimėjimas. Ypač didelis panašumas su autoriaus biografija - tai protagonisto santykiai su tėvu - jie atšiaurūs, tėvas labai valdingas ir kritiškas savo sūnaus atžvilgiu, jam labiausiai rūpi materiali gerovė. Kūrinio pagrindinis veikėjas - labai stropus, atsakingas, pareigingas vaikinas, atsidavęs savo šeimai ir dirbantis jos labui. Pirmame dialoge galima pastebėti tėvo, kaip šeimos galvos vaidmenį ir jo dominavimą joje - jis pasibeldžia į Gregoro duris naudodamas kumštį - tai atspindi ateities įvykius, kai tėvas smurtauja prieš tarakonu virtusį sūnų. Tėvo nepagarbų elgesį sūnaus atžvilgiu vaizduoja ir pokalbis su prokuristu - su juo jis kalbasi gražiai, pataikauja ir gerbia, nenori, kad Gregoras prarastų darbą, bet kalbėdamas su savo sūnumi jis neturi jokios kantrybės, priekaištauja, nori, kad jis greičiau atliktų savo pareigą ir uždirbtų pinigus, naudojasi juo kaip įrankiu finansams pelnyti. Gregoras yra šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl labai patogu juo naudotis, o tėvui svarbiausia gyvenime vertybė yra materija. Epizodas, vaizduojantis tokią tėvo poziciją yra Gregoro pasirodymas vabalo pavidalu - pikto veido, sugniaužto kumščio ir ašarų vaizdiniai atspindi tėvo supratimą ir baimę dėl to, kad ką tik prarado savo pinigų melžimo įrankį. Sutrikęs jis remiasi savo fizine jėga - lazda varo sūnų vabalą atgal į kambarį, tranko ir bado jį, ko pasekoje Gregoras nusibrozdina šoną ir aprašomas jo kraujavimas. Smurtas ir kraujas - tai susvetimėjimas, nepagarba, negailsetingumas, savanaudiškumas. Tėvas elgiasi labai amoraliai - vietoj to, kad užjaustų sūnų, padėtų jam susitvarkyti su sunkia dalia, jis šlykštisi ir rodo visiška nepagarbą. Vyresnysis Zamza niekada nesirūpino vabalu sūnumi netvarkė jo kambario, bandė ignoruoti jo buvimą namuose, o ir pats Gregoras žinojo, kad tėvas tikrai nesiruošia terliotis su juo, vėl matomas susvetimėjimas. Dar vienas epizodas, kai aprašoma Gregoro dehumanizacija - apmėtymas obuoliais. Tai lyg patvirtinimas, kad tėvas jo nemato, kaip individo, jis tampa nereikalingas, nes nebeatneša jokios naudos šeimai. Kūriniui progresuojant ir jaučiant vis didesnę įtampą, matomas sesers kreipimasis į visą šeimą, o vėliau tik į tėvą dėl Gregoro likimo. Vos tik Gregoro seseriai paminėjus atsikratymą broliu, tėvas Zamza iškart vienareikšmiškai pritarė dukros minčiai be jokio pasigailėjimo, tarsi jau ir pats galvojo apie tą patį ilgą laiką. Jis paklausia, ką reikėtų daryti, dukrai jausdamas užuojautą ir supratimą, bet nepagalvoja apie užuojautos išreiškimą Gregorui. Vėliau vyresnysis Zamza sielojasi dėl to, kad jo nuomone Gregoras nesupranta savo šeimos narių, bet net nesistengia su juo bendrauti, nemėgina suprasti savo sūnaus, o jeigu būtų pamėginęs bent pakalbinti, galėtų suprasti, kad metamorfozę išgyvenęs vaikinas iš tikrųjų suprato viską, kas buvo sakoma. Toks abejingumas matomas po incidento su nuomininkais, kai Gregorui vos pakrutėjus tėvas iškart priima gynėjo poziciją, nes galvoja, kad Gregoras puls seserį, tačiau šis net neturėjo jokių blogų ketinimų. Mirus Gregorui, tėvas iš pradžių neparodė jokio liūdesio ar skausmo, jis tik padėkojo Dievui už sūnaus mirtį, tačiau vėliau su visa likusia šeima kartu nuėjo į kambarį, o išėjo jau šiek tiek apsiašarojęs, todėl galima teigti, kad vis tik Gregoras šiek tiek jam rūpėjo. Toks jo graudulys truko neilgai - ilgai netrukus, išvijus nuomininkus iš namų, jis su šeimyna nusprendė praleisti dieną kartu ir papramogauti - su sūnaus mirtini visi susitaikė momentaliai, lyg nieko nebuvo įvykę, todėl galima teigti, kad jis visiškai nehumaniškas ir bejausmis žmogus. Vėliau jis paprašo savo moterų dėmesio, lyg tą dieną būtų svarbiausias įvykis. Niekas nepamini gero žodžio apie Gregorą kaip mylimą sūnų, brolį, bet jis paskutinį kartą pamenkinamas - sakoma, kad šeima susiras mažesnį, pigesnį ir praktiškesnį butą, nei dabartinį, kurį rado Gregoras. Galiausiai aptariama, kaip Zamzos žiūri į savo gyvėjančią dukrą, rūpinasi tuo, kad jai reikia jaunikio, sakoma, kad ji išgražėjo ir tapo dailia, žydinčia mergina, tai lyg paradoksas, kad taip gėrisi ir grožisi vienu savo vaiku, kai kitu, į nelaimę patekusiu vaiku visiškai nesirūpino ir nė pažvelgti į jį nenorėjo, nes jis buvo baisus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!