Florencijos visuotinis susirinkimas ir bandymai vienytis

„Visuotiniai susirinkimai nedavė vaisių. XVI amžiuje krikščionybę sukrėtė ir suskaldė reformacijos banga. Būta atskirų bandymų vėl grąžinti Bažnyčiai vienybę, ypač kol nesutarimai dar būdavo neįsisenėję. Tačiau vienybės atstatymas visuomet būdavo suprantamas, kaip grįžimas į Katalikų Bažnyčios prieglobstį“.5 Štai viena istorinė peripetija padedanti sutvirtinti bandymo susigrąžinti Rytus Vakarams. Čia ryškus Lijono II susirinkime dalyvavusiu katalikų trumparegiškumas.
„1274 m. birželio 24 a. Bizantijos pasiuntiniai atvyko į Lijoną ir perdavė savo imp. Michailo VIII pasirašytas Vakarų krikščionių Rytams keltas tikėjimo išpažinimo sąlygas. Ketvirtame susirinkimo posėdyje Rytų imperatoriaus pasiuntinys prisiekė unijai. Vis dėl to Michailo VIII prašymas, kad Rytams būtų paliktas tikėjimo simbolis be filioque ir būtų leistos rytietiško apeigos, nebuvo patenkintas. Popiežiaus pirmumas unijos sutartyje buvo išpažįstamas katalikiška prasme: bet koks bažnytinis autoritetas, t.y. hierarchas ar pareigūnas, tėra popiežiaus valdžios pilnatvės dalininkas.
Nors unija buvo sudaryta, nepatenkinus Rytų krikščionių delikačiai keltų sąlygų, taip pat nesuteikus jiems reikiamos pagalbos, jos įgyvendinimas tapo neįmanomas.
Kitas svarbus bandymas vienytis buvo Florencijos Visuotinis susirinkimas.
1. Filioque.
2. Filioque įjungimas į Simbolį.
3. Skaistyklos samprata.
4. Raugintos ir neraugintos duonos naudojimas Mišių liturgijoje.
5. Romos Popiežiaus primatas“.9
O šiais laikais yra ir kitų, naujų problemų; jos gausesnės ir gilesnės. Tai:
1. „Filioque.
2. Filioque įjungimas į Simbolį.
3. Krikštas per užpylimą ar apšlakstymą.
4. Neraugintos duonos naudojimas Mišių liturgijoje.
5. Epiklezės svarba.
6. Komunijos priėmimas vienu pavidalu.
7. Skaistyklos samprata.
8. Atlaidai.
9. Popiežiaus primatas.
10. Popiežiaus neklaidingumas.
11. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo samprata“.10
Tad matome kad bėgant laikui ir vystantis doktrinoms, ima daugėti skirtumų. Pirmajame tūkstantmetyje išryškėję skirtumai gilėja, o priedu atsiranda naujų dogmatinių nesutarimų. Orientalium Ecclesiarum sakoma: „šventoji ir katalikiška Bažnyčia, mistinis Kristaus kūnas, susideda iš tikinčiųjų. Jie gyvybingai per Šventąją Dvasią to paties tikėjimo, tų pačių sakramentų ir tos pačios valdžios vienijami ir buriasi į įvairias pastovias grupes, priklausomi nuo vyskupų, sudaro atskiras Bažnyčias arba apeigas. Tarp jų klesti stebėtinas bendrumas, taip pat įvairumas ne tik nekenkia Bažnyčios vieningumui, bet dargi jį paryškina. Tuo būdu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!