Fizikos teorija su formulėmis

Atskaitos sistema. Mechanika-fizikos šaka tirianti materialiųjų kūnų mechaninį judėjimą ir jų tarpusavio sąveiką.Paprasčiausia materijos jud f, kai kūnai keičia savo padėtį erdvėje kitų kūnų atžv, vad mechaniniu jud. Tiriamų kūnų visuma vad mechanine sist. Jud vyksta erdvėje ir laike, todėl jo aprašymui būtina fiksuoti ir laiką. Nejudančių kūnų, kurių atžv tiriamas judėjimas ir laiką matuojančių laikrodžių visuma sudaro atskaitos sist. atskaitos sist sudaro: 1.koordinačių sist susieta su kokiu nors kūnu ar kūnų grupe2.laikrodis, skirtas laikui nustatyti3.trimate dekarto sist jos atžvilgiu galima narg judėjimą.Sprendžiant jud užd daromi kai kurie supaprastinimai. kūnas, kurio metmenų užd galime nevertinti, vad materialiuoju tašku. Slenkamasis jud. Kūnas, kurio deformacijos galime neertinti, vad absoliučiai kietu k. bet kokį kūno jud galima iškaidyti į dvi dedamąsias: slenkamąjį ir sukamąjį. jud, kurio metu bet kuri tiesė susieta su kūnu išlieka lygiagreti pati sau vad slenkamuoju. kai visi kūno taškai juda apskritimais, kurių centrai yra vienoje tiesėje vad sukimosi ašimi, jud vad sukamuoju. Kūno padėčiai erdvėje nusakyti dažniausiai naud stačiakampė koord sist. rix+jy+kz, xx(t), yy(t), zz(t), r r(t); eliminavus laiką gauname jud trajektoriją. linija, kuria juda kūnas vad jud trajektorija. poslinkis – vektorius iš trajekt pr į pb, r r-r0; kelias – trajektorijos ilgis. Greitis. tai vektorinis fizikinis dydis, apibūdinantis kūno jud greitumą ir kryptį. jei kūnas per laiką t nukeliavo iš M0 į M, tai vidut gr vad poslinkio vekt ir laiko santykiu. r/t; momentinis gr: lim(t0)r/tdr/dt; [v]1m/s; vivx+jvy+kvz; vdr/dtidx/dt+jdy/dt+kdz/dt; vxdx/dt, vydy/dt, vzdz/dt; vsqrt(vx2+vy2+vz2); sr, kai t0, vds/dt; dsvdt; t[t1,t2], S12∫(t1,t2)vdt. Pagreitis. tai vektorinis fizikinis dydis apibūdinantis greičio kitimo greitį. vv-v0, v/t; t trumpinant gausime momentinį pagreitį: alim(t0)v/tdv/dtd/dt(dr/dt)d2r/dt; [a]1m/s2; aiax+jay+kazi(dvx/dt)+j(dvy/dt)+k(dvz/dt)i(d2x/dt2)+j(d2y/dt2)+k(dz2/dt2); Slenkamojo judėjimo lygtys ir grafikai. Kai materialus taškas juda tiesiai ir tolygiai taško koordinatė x kinta x(t)=x0+v0t Jeigu judėjimas yra tolygiai greitėjantis arba tolygiai lėtėjantis Kreivaeigis judėjimas ir jo pagreitis Kreivaeigio judėjimo atveju: a=a+a Normalinis pagreitis nusako greičio vektoriaus krypties kitimo spartą. Normalinio pagreičio modelis. n-trajektorijos normalė (vienetinis vektorius yra statmenas taško judėjimo trajektorijai) Tangentinis pagreitis nusako greičio vektoriaus modulio kitimo spartą. T-vienetinis vektorius nukreiptas trajektorijos liestinės kryptimi (tangentės kryptimi) Pilnutinis pagreitis.netolygiai judančio kreiva plokščia trajektorija materealiojo taško pagreičio išraiška: a-pilnutinis pagreitis jis susideda iš dviejų vienas kitam statmenų vektorių: tangentinio ir normalinio pagreičio, jos modulis: Sukamasis judėjimas ir jo kinematinės lygtys Materealinio kūno sukamisis jud apibudintas kreivumo spinduliu , posūkio kampu , kampiniu greičiu , kampiniu pagreičiu . Jei kūnas dalyvauja slenkamajame jud, tai jo vektorius visada lygiagretus pats sau. rBrA+AB, vBdrB/dtd(rA+AB)/dtdrA/dt+d(AB)/dtvA+0; vBvA; aBdvB/dtdvA/dtaA; slenkant abs kietam kūnui vių jo taškų trajektorijos, greičiai ir pagr yra vienodi. todėl kietąjį kūną galima pakeisti mat t. Kampinio greičio vektoriaus kryptis nusakoma pagal dešniojo sraigto taisyklę Kampiniai ir lijininiai dydžiai tarpusavy susiję: Tolygiai greitėjančių judėjimo atveju posūkio kampas Kampinis geitis Inercinės atskaitos sistemos-sistemos kuriose galioja IN.d. I N.d – Inercijos dėsnis: kiekv kūnas išlaiko rimties arbs tolygaus tiesiaeigio jud būvį tol, kol kiti jį iš šalies veikiantys kūnai priversti tą būvį pakeisti. kūno savybė išlaikyti rimties arba tolygaus tiesiaeigio jud būvį, kai kūno neveikia kiti kūnai, vad inertiškumu. kiekybiškai inertiškumas išreiškiamas mase. kuo didesnė kūno masė, tuo jis inertiškesnis, ty tuo sunkiau pakeisti jo būvį. masė išreiškia ne tik kūnų inertiškumą, bet yra ir jų gravitacinės sąveikos matas. Pagal tai, kokiu būdu nustatome masę, skiriama inercinė masė ir gravitacinė masė. šiuolaikinių bandymų rezult rodo, kad gravitacinė masė  inercinei. inercijos dėsniai galioja tik inercinėse atsk sist. visos atsk sist judančios ties ir tolyg, inercinės atsk sist atžv tp yra inercinės. II ir III N.d.Fizikinis vektorinis dydis išreiškiantis vienų kūnų poveikius kitiems, vad jėga  tamprumo, trinties, gravitacijos j. [F]1N; impulsas arba judesio kiekis – tai vektorinis dydis lygus kūno masės ir greičio sandaugai. kmv, [k]kgm/s; sudėtingų formų kūnai mechanikoje sprendžiant užd dažnai skaidomi į daug mažų dalių, kurių kiekv galima laikyti mat t. mmi; kimiv, kkimivmv; II N.d. dk/dtFats, judesio kiekio kitimo greitis  kūną veikiančių jėgų atstojamajai. kmv, d(mv)/dtF, mconst, d(mv)Fdtjėgos impulsas  kūno judesio kiekio pokyčiui; mdv/dtF, maF; (mv)Ft. III N.d judesio kiekio arba impulso tvermės dėsnis: uždarosios mechaninės sistemos judesio kiekis yra pastovus, kai jos viduje vyksta kokie nors procesai. mat t ar kūnų visuma vad mechanine sist. kūnai neįeinantys į sist vad išoriniais kūnais. šių kūnų poveikį sist kūnams apibūdina išorinės jėgos. jėgos, kuriomis veikia sist kūnai vieni kitus, vad vidinėmis jėgomis. kūnų sist, kurios neveikia išorinės jėgos, vad uždarąja sist. nagrinėsime užd sist, sudarytą iš N tarpusavyje sąveikaujančių kūnų. {dK1/dtF1+f12+f13+...+f1N, dK2/dtF2+f21+f23+...+f2N,..., dKN/dtFN+fN2+fN3+...+fN(N-1)} sudedame  dk1/dt+dk2/dt+...+dkN/dtF1+F2+...+FN+f12+f13+...+f21+f31+...; d(k1+k2+...+kN)/dtF+0; dk/dt0, F0, nes sist uždaroji, kconst, uždarosios sist judesio kiekis nekinta. Dinamikos pagrindą sudaro 3 N.d Galilėjaus reliatyvumo teorija visi mechaniniai reiškiniai vienodoms sąlygomis betkurioje inercinėje sistemoje vyksta vienodai.galilejaus tranform- formulės pagal kurias pereinama iš vienos koordinačių sist i kt. Sukamojo judėjimo dinamika ir kinematika. Kampinis greitis ir pagreitis. Abs kieto kūno sukimusi apie nejudančią ašį, vad toks jud, kai visi to kūno t juda apsk plokštumose statmenose nejud tiesei, vad sukimosi ašimi. Abs kieto kūno įtvirtinto viename nejud taške jud vad kūno sukimusi aplink nejud t, vad sukimosi centru. Tokį abs kieto kūno jud kiekv laiko momentu galima laikyti sukimusi apie ašį einančią per sukimosi centrą ir vad kūno momentine sukimosi ašimi. Įv nutolę kūnų taškai per vienodus laiko tarpus nueina nevienodą kelią, kuris priklauso nuo atstumo iki sukimosi ašies. taigi jie juda skirtingais graičiais. tačiau visi sp, jungiantys šiuos taškus su sukimosi ašimi, per tą patį laiką pasisuka vienodu kampu. t,  /t(vidut kampinis gr); []rad/s; v; moment gr: lim(t0)/tddt; vektorinis dydis nukreiptas išlgai sukimosi ašies. kryptis nusakoma pagal dešinės rankos taisykę. sukimasis pastoviu kampiniu gr vad tolygiu, t. tolygų sukimąsi galima apibūdinti sukimosi periodu – tai laikas, par kurį kūnas aplink ašį apsisuka vieną kartą, ty sp pasisuka  2rad. [T]1s, 2/Tciklinis dažnis; apsisukimų sk per laiko vnt, vad sukimosi dažniu, tai dydis atvirkščias periodui. 1/T[s-1], 2. kampinis greitis gali kisti kintant sukimosi gr arba sukimosi ašies orientacijai erdvėje. jei per laiką t kamp gr pakinta per , tai kamp pagr  lim(t0)/td/dt; jei kūnui sukantis kamp gr didėja, tai kamp pagr kryptis sutampa su kamp gr kryptimi. sukimuisi lėtėjant šių vektorių kryptys yra priešingos. []rad/s; jei kūnas sukasi pastoviu , tai sukimasis vad tolygiai kintamu. a(v-v0)/t(-0)/t, sv0tat2/20tt2/2. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Izoliuotos sist judesio kiekio momentas nekinta. Ĺconst, kai M0; pagrindinė dinamikos lygtis: dĹ/dtM; dĹ/dt0Ĺconst; LzIz; Fmadќ/dtF; Mz0, tai Izconst; Imr2, m1r121m2r222; jei besisukantį kūną bandysime pargriauti, tai jis judės apskritimu, tai vad vilkelio procesija. Sukamojo judėjimo dinamikos pagr dėsnis. kūno judesio kiekio momento nejudančio taško atžvilgiu kitimo greitis yra lygus veikiančių išorinių jėgų atstojamajam momentui to paties taško atžvilgiu tai būtų II N.d. sukamajam jud: Ĺiŕimivi; dĹi/dtd(ŕimivi)/dtdŕi/dtmivi+ŕid(mivi)/dt, vimivi0, ŕiFiMi; dŕi/dtvi, d(mivi)/dtFi; dĹi/dtMi pagr dėsnis; besisukančio kūno impulso momento kitimo v lygus šį kūną veikiančios F momentui; Ĺ∑Ĺi, M∑Mi }visam kūnui; dĹ/dtM, jei nagrinėjame kūno sukimąsi apie ašį, tai: LzIz, dLz/dtMz; d(Iz)/dtMz, Izconst, Izd/dtMz; IzMz, IzέMz; sukamasis jud: dќ/dtF, suk jud: dĹz/dtMz, màF, IzέM. Inercijos momentas-inertiškumo matas sukamąjame jud.Jei slenkančio kūno inertiškumą apibūdina masė, tai sukamajame jud to nepakanka. inertiškumui įvertinti reikia dar ir nuotolio iki sukimosi ašies. besisuančio mat t inercijos momentu yra vad to t masės ir nuotolio iki sukimosi ašies kvadrato sand; IzmR2 (mat t); FmamR, MFl, MI; kūno inercijos momentas ašies atžv skaičiuojamas sumuojant tą kūną sudarančių mat t inercijos momentus. Iz∑miRi2 (kieto kūno); dIr2dm; I∫(V)r2dm∫(V)r2dv, [I]1kgm2; Šteinerio t: jei sukimosi ašis neina per kūno (m) centrą, tai jo inercijos mom šios ašies atžv yra lygus centrinio inerc momento ir kūno masės padaug iš nuotolio tarp ašių kvadrato sumai. Iz1Iz+ml2, MId/dtd(I)/dtdL/dt; Irutulioz2/5mR2, Lrmv, rv, LRmvRmRR2mIz; LzIz. Jėgos ir impulso momentai nejeudančio taško ir ašies atžvilgiu Besisukančio kūno kinetinė energija. Mkimivi2/2, viRi, Wkimi2Ri2/2Iz2/2, Wki∑Wki∑Izi2/2Iz2/2; slank jud: Wkmv2/2, suk jud: WkIz2/2; jei kūnas dalyvauja ir slenk, ir suk jud, tai: WkWkslenk+Wksukmvc2/2+Iz2/2, vc- greitis centro atžv. Mechaninė energija.-yra bendras kiekybinis visų materijos judėjimo ir sąveikos formų matas. Energijos rūšys: mechaninė, vidinė, gravitacinė, elektromagnetinė, branduolinė. Mechaninę energiją sudaro kinetinė ir potencinė energijos. Veikiant jėgoms energija yra perduodama ir šį energijos perdavimo procesą apibūdina mech.darbas. Kinetinė energija yra kūno mechanino judėjimo matas ir lygi darbui atliekamam šiam judėjimui palaikyti.lygi darbui kurį kūnas sugeba atlikti iki sustodamas. Kūno kinetinės energijos pokytis lygus jį veikiančios jėgos atliktam darbui. A=Wk=Wk2-Wk1; Wk=0, kai v=0, tai Wk=mv2/2. kadangi kūno greitis priklauso nuo pasirinktos atskaitos sistemos gali būti nevienodos. Jei sistemą sudaro keli judantys kūnai, tai sistemos kinetinė energija lygi kinetinių energijų sumai. Wk visada teigiamas dydis. Potencinė energija materealių objektų potencinės sąveikos kiekybinė charakterisitka. Jei materialių taškų ar kūnų sistemą veikia koncentratyvios jėgos, tai galime įvesti tos sistemos potencinės energijos sąvoka. Potencinės energijos skirtumas trajektorijos pradžioje ir gale yra lygus potencinių energijų jėgų atliktam darbui. Apot==Wp1-Wp2=-Wp. Nulinis potenc. energijos dydis pasirenkamas laisvai. Wp1=mgh1; Wp2=-mgh2; Potenc. energ. turi visi sąveikaujantys kūnai. Paprastai laikoma, kad kūnų esančių traukos jėgų lauke potenc. energ. yra neigiama, o stūmos jėgų lauke teigiama. A12=Gmžm(1/r2-1/r1)=Wp1-Wp2; Wp1=-Gmžm/r1+C; Wp2=-Gmžm/r2+C; Paprastai laikoma, kad kūnų sąveikos pot. energ. Artėja į nulį, kai atstumas tarp kūnų be galo didelis. Wp->0, kai r->. Tai C=0. Wp=-Gmžm/r2. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis mechanikoje. A12=Wk2-Wk1; A12=Wp1-Wp2; Wk2-Wk1= Wp1-Wp2; Wp1+Wk1= Wp2+Wk2; Jei sistemą veikia ir nepotencialinės jėgos, tai sistemos pilnoji mechaninė energija kinta ir pokytis lygus nepotencialinių jėgų atliktam darbui. A=Ap+Anep= =Wk2-Wk1; Ap=Wp1-Wp2; Wp1-Wp2+Anep=Wk2-Wk1; Anep=Wk2-Wk1-Wp1+Wp2==Wk+Wp=Wmech Veikiant sistemoje trinties ar klampos jėgoms, judančių kūnų mechaninė energija virsta kitų rūšių energija (pirmiausia vidine). Tokios sistemos vad. disipotyviomis. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Vykstant bet kokiems procesams izoliuotoje materialioje sistemoje pilnoji sistemos energija nekinta. Kintamosios darbo jėgos.elementarusis darbas užrašomas taaip: Išreiške elementarųjį posliki Dekarto koord sist ašių kryptimis užrašome: Integruodami: Betkokios f-jos integralas vad kreiviniu integralu. Kintamosios jėgos darbas baigtiniame kelyje skaitine verte lygus mater taš veikiančios jėgos projekcijos poslinkio vektoriaus kryptyje kreiviniam integralui. Gravitacinių jėgų darbas nepriklauso nuo trajektorijos, priklauso nuo pradinės ir galinės padėčių, kurias nusako spinduliai r1 ir r2. Jėgos, kurių atliekamas darbas nepriklauso nuo trajektorijos, o tik nuo pradinės ir galinės padėčių, vad. Potencialinėmis ar koncentratyviosiomis jėgomis. Potencialinių jėgų darbas uždara trajektorija yra lygus nuliui: . Centrinių jėgų laukas.pagal aritveikos teorija , grafitacinis vieno kūno poveikis kitam perduodamas gravitaciniu lauku. Grav lauko šaltinis yra materealus kūnas.grav laukas pasižymi šiomis savybėmis: 1)bet kokiame lauko taške esančius masės materealiuosius taškus laukas veikia atitinkamomis jėgomis, kurių tąsos keičiasi viename taške.ši taška vad jėgų centru. 2)grav jėgų modulis atvirkščiai proporcingas atstumo iki šio taško kvadratui. Bet kokį šiomis savybėmis pasižymintį jėgų lauką vad centrinių jėgų lauku. Zemės gravitacinis laukas.žemės grav jėgą, kuria veikia bet kokį jos paviršiuje esantį kūną.čia žemė pirmuoju artumu galime laikyti rutuliu , kurio masė pasiskirščiusi sferiškai simetriškai, o kūno matmenys, lyginant su atstumu iki žemės centro yra nykstamai maži.žemės gravitacija mums gerai žinoma iš kūno sunkio.žemės paviršiaus esančio masės sunkio jėga P=mg apytiksliai lygi žemės gravitacijos jėgai. Žem grav centras yra centrinis visuose erdvės taškuose kūną veikiančios jėgos yra nukreiptos į vieną tašką. Jėgos ir potencinės energijos ryšys Kūnų sąveikos jėga ir jų sąveikos potencinė energija yra tarpusavyje susiję dydžiai. Apskritai kūnų sąveiką galima išreikšti jėgomis arba potencine energija. Tai priklauso nuo uždavinio tipo. Pvz., trinties atveju patogu naudotis jėga, nes čia negalime įvesti potencinės energijos, o pvz., kvantinėje mechanikoje judėjimo lygtyje nėra jėgos ir todėl naudojama potencinė energija. Žinant sąveikos jėgas, kaip koordinačių funkcijas, galima rasti sąveikos potencinę energiją. Galimas ir atvirkščias uždavinio sprendimas. Kūno judėjimas gravitaciniame lauke Gravitacinės jėgos yra labai silpnos, tačiau jos vaidina lemiamą vaidmenį dangaus kūnų judėjime. Stiprios sąveikos negali vaidinti tokio vaidmens, nes jos yra artiveikės. Elektrostatinės sąveikos jėgos yra toliveikės ir kinta pagal tą patį dėsnį kaip ir gravitacinės, tačiau planetų judėjimui jos neturi įtakos, kadangi dangaus kūnai yra neutralūs. Kai sistemoje veikia tik centrinės jėgos (disipatyviųjų jėgų nėra), tuomet galime rašyti energijos tvermės dėsnį: Slėgis nejudančiame skystyje. Skysčių mechanika – ištisinių aplinkų mechanika. Dėl skysčių takumo juose negalima sukelti tangentinių įtempių, tačiau juos slegiant, atsiranda normaliniai įtempiai. Normaliniai įtempiai skysčiuose vadinami slėgiu. Slėgis – jėga, veikianti paviršiaus arba skiriamosios ribos ploto vienetą statmena kryptimi. Vartojami įvairūs slėgio vienetai. Technikoje dažnai vartojamas slėgio vienetas – techninė atmosfera. Ji lygi vienam jėgos kilogramui, veikiančiam 1cm2 paviršiaus plotą statmena kryptimi. Buityje neišvengiamai susiduriame su fizikine atmosfera. Fizikinė atmosfera –atmosferos slėgis į žemės paviršių jūros lygyje normaliomis sąlygomis. Tai atitinka 1,033 kG/cm2 slėgį. Šį slėgį gyvsidabrio barometre atsveria 760 mm gyvsidabrio stulpelio sunkis (1 atm = 760 mmHg). SI slėgio vienetas yra paskalis. Paskalis – vieno niutono jėgos slėgis į 1 m2 paviršiaus plotą statmena kryptimi (1 Pa = 1 N : 1 m2). Paskalio dėsnis Jis tinka skysčiams ir dujoms ir teigia, kad nejudančio skysčio kiekviename jo taške slėgis visomis kryptimis yra vienodas. Archimedo dėsnis teigia kad kūną veikianti keliamoji jėga yra lygi kūno išstumto skysčio svoriu.dėl nevienodo skysčio slėgio skirtingame gylyje atsiranda keliamoji jėga(archimedo). Skysčio judėjimas. Skysčių ir dujų visumos judėjimas vadinamas tekėjimu. Judančių dalelių visuma vadinama srautu.Dalis skysčio, kurią riboja srovės linijos , vad srovės vamzdeliu. Lygtis vadinama tėkmės tolydumo lygtimi. Iš jos gaunama išvada, kad nespūdaus skysčio tėkmės greitis atvirkščiai proporcingas vamzdelio skerspjūvio plotui (v ~ 1/S). Bernulio lygtis. rodanti, kad trijų slėgių skerspjūvyje suma yra pastovi. dinaminio ir statinio slėgių suma yra pastovus dydis: ten, kur tėkmės greitis didesnis, slėgis mažesnis, ir atvirkščiai. Tai pritaikoma čiurkšliniuose siurbliuose, purkštuvuose, dujų maišytuvuose ir kt. Naudodami Bernulio lygtį galime rasti iš indo per skylutę ištekančio skysčio greitį Tekančio skysčio judesio kiekis ir reakcijos jėga Sudėtingam skysčių tekėjimui nagrinėti galima naudotis judesio kiekio kitimo dėsniu. Šiam tikslui tekančiame skystyje išskiriama tam tikra erdvės dalis. Per išskirtą tūrį pratekančiam skysčiui taikomas judesio kiekio kitimo dėsnis. Stacionariam tekėjimui jis formuluojamas taip: išorinių jėgų, veikiančių tekančio skysčio daleles išskirtame tūryje, suma yra lygi tame tūryje esančio skysčio judesio kiekio kitimo greičiui. Trumpiau tariant, tai yra II Niutono dėsnis tekančiam skysčiui. Išorinės jėgos, veikiančios daleles, dažniausiai yra traukos jėgos Žemės gravitaciniame lauke ir išskirto tūrio paviršių veikiančios slėgio jėgos. Stacionaraus tekėjimo atveju į paimtą tūrį įtekančio ir iš jo ištekančio skysčio kiekiai yra vienodi. Skysčio vidinė trintis dinaminės klampos koeficientas skaitine verte lygus vidinės trinties jėgai tarp skysčio sluoksnių, kurių lietimosi plotas lygus vienam kvadratiniam metrui, o jų greičio gradientas lygus sekundei minus pirmuoju. Realiuose skysčiuose kartu su normalinio slėgio jėgomis veikia gretimų skysčio sluoksnių tangentinės vidinės trinties jėgos. Šiuo teiginiu galima įsitikinti stebint skysčio tekėjimą vamzdžiu, kuriame yra manometriniai vamzdeliai Skysčio paviršiaus įtempis. Kapiliarumas. Papildomas slėgis po kreivu paviršiumi Proporcingumo koeficientas α yra skysčio paviršiaus įtempio koeficientas. Paviršiaus įtempio koeficiento skaitinė vertė lygi jėgai, veikiančiai skysčio paviršių ribojančio kontūro ilgio vienetą arba paviršiaus įtempio koeficiento skaitinė vertė lygi laisvajai energijai paviršiaus, kurio plotas lygus vienetui. Taigi aukštis h priklauso nuo paviršiaus įtempio koeficiento α, drėkinimo kampo ϑ, skysčio tankio ρ ir vamzdelio spindulio r. Siauri vamzdeliai vadinami kapiliarais, o skysčio pakilimo arba nusileidimo reiškinys – kapiliarumu. Realiatyvumo teorijos potsulatai Reliatyvumo postulatas. Visos inercinės atskaitos sistemos yra lygiavertės ir visose jose ne tik mechaniniai, bet ir visi kiti reiškiniai (elektriniai, magnetiniai, optiniai) vyksta vienodai. Šviesos greičio pastovumo postulatas. Šviesos greitis tuštumoje visose inercinėse atskaitos sistemose yra vienodas ir lygus c = 3×108 m/s. Lorenco transformacijos formulės kuriose atsižvelgiama į specialiosios reliatyvumo teorijos potsulatus taip pat į esmines erdves ir laiko simetrijos savybes vad lorenco transformacijom Vienalaikškumo reliatyvumas Taigi dviejų įvykių, vykstančių skirtinguose, taškuose vienalaikiškumas yra reliatyvus: vienoje sistemoje vienalaikiai, judančioje sistemoje esančiam stebėtojui nevienalaikiai, ir pagaliau įvykių seka keičiasi, kai keičiasi judėjimo kryptis. Kadangi laiko sąvoka yra reliatyvi, tai reliatyvi ir atstumo sąvoka. Reliatyvistinis kūno sutrumpėjimas Vadinasi, strypo ilgis sistemoje K, kurios atžvilgiu jis juda greičiu v0, yra mažesnis už jo ilgį tuo pačiu laiko momentu sistemoje K′, kurioje jis nejuda, t.y. mažesnis už savąjį ilgį ′. Toks linijinių matmenų sumažėjimas judėjimo kryptimi vadinamas Lorenco susitraukimu. Kitais žodžiais tariant, kūno matmenys didžiausi toje inercinėje atskaitos sistemoje, kurios atžvilgiu jis yra rimtyje. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. tarkime, kad jud atsk sist t x0’ 2 įvykiai vyksta laiko momentais t1’ ir t2’ pagal tos sist laikrodį. nejud atsk sist šie įvykiai vyksta skirtinguose laiko momentuose t1 ir t2 taškuose x1 ir x2. šiuos įvykius skiria laiko tarpas t0t2’-t1’. tt2-t1 (nejud atsk sist). perskaičiuojame laiką, pasinaudodami Lorenco transf: t1(t1’+v/c2x0’)/sqrt(1-v2/c2), t2(t2’+v/c2x0’)/sqrt(1-v2/c2); tt2-t1t2’-t1’/sqrt(1-v2/c2), tt0/sqrt(1-v2/c2); t>t0 (reiškia laikas stebėtojui jejud atsk sist bėga greičiau negu jud); judančių laikrodžių sparta sulėtėja. laikas matuojamas sus judančiu tašku susietu laikrodžiu, vad to t laisvuoju laiku. šie razultatai buvo patikrinti tokiu bandymu: 3 tikslūs atominiai laikrodžiai: 1-žemėje, 2-lėktuvuose (judėjo lėčiau nei paliktas žemėje). laikrodžių parodymai apskraidinus 2 laikrodžius aplink žemę skyrėsi laiko intervale 10-7..10-8s. laikrodis, skraidintas į vakarus, skubėjo žemės laikrodžio atžv, skraidintas į rytus – atsiliko. mikrodalelių pasaulyje šie teiginiai tp teisingi + keičiasi matmenys. Ivykių intervalas. jeigu koord sist taške x1y1z1 laiko momentu t1 vyksta vienas įvykis, o taške x2y2z2 laiko momentu t2 įvyksta kt, tai intervalu tarp šių įvykių s vad tokį dydį: s2(x2-x1)2+(y2-y1)2+(z2-z1)2-c2(t2-t1)2 arba s2l2-c2t2; reliatyvumo teorijoje tikslinga šiuos dydžius susieti 4-mate erdve (skaičiuoti kartu): l-erviškasis intervalas; ct-laikiškasis int. 4-matėje erdvėje įvykį galima pavaizduoti 1 t. toks intervalas ypatingas tuo, kad jo vertė yra vienoda visose atsk sist, ty šis int yra Lorenco transf int. ss’; (x2-x1)2+(y2-y1)2+(z2-z1)2-c2(t2-t1)2(x’2-x’1)2+(y’2-y’1)2+(z’2-z’1)2-c2(t’2-t’1)2; Reliatyvistinė greičių sudėtis Iš Lorenco transformacijų gauname, Daliname iš laiko diferiancilao: Gauname greičio padėties sudėties formules: Reliatyvistinė dinamika. pagal reliatyvumo principą reiškiniai, vykstantys įvairiose atsk sist aprašomi vienodais dėsniais. tačiau ne visos klasikinėje mechanikoje naud išraiškos yra teisingos didelių greičių atveju. ќmv negalioja didelių gr atveju; todėl tenka ieškoti naujų išraiškų. ieškant impulso pavidalo, kuriam būtų teisingas impulso tvermės dėsnis, gauname: ќm0v/sqrt(1-v2/c2), m0-rimties masė; m0/sqrt(1-v2/c2)mr, mr-jud kūno masė (reliatyvistinė masė) ќmrv. judant kūnams dideliais greičiais, jų masės išauga. netaikoma: àF/m; dќ/dtF; d/dt(m0v/sqrt(1-v2/c2))F  II N.d. didelių greičių mechanikoje

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!