Fizikos bandymai aplink mus

Darbo tikslas: supažindinti su lydymosi reiškiniu ir lydymosi temperatūros sąvoka.
Darbo tikslas: supažindinti su lydymosi reiškiniu ir lydymosi temperatūros sąvoka.
Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.
Daugelis gamtos reiškinių labai vaizdingai aprašyti literatūroje. Tą patį reiškinį rašytojai pateikia skirtingai, nusako jį gražiausiais vaizdais, teikiančiais skaitytojui estetinį pasigėrėjimą. Mokslo kalbos paskirtis kita – atskleisti gamtos reiškinių esmę, paaiškinti jų panašumą, skirtumus, priežastis. Šitaip ir mes bandysime nagrinėti medžiagų įvairių agregatinių būsenų kitimą.
K.Donelaičio poetinę fraze ,,putodams sniegs visur į nieką pavirto‘‘ suprantame kaip sniego, ledo tirpimą. O kai kalbame apie kietosios medžiagos virsmą skysta, sakome, kad medžiaga lydosi.
Lydymosi sąvoka
Lydymasis - kietos medžiagos virsmas skysta medžiaga.
Lydymosi temperatūra
Kad medžiaga lydytųsi, ją reikia
pakaitinti iki lydymosi temperatūros.
Temperatūra, kurioje lydosi medžiaga,
vadinama jos lydymosi temperatūra.
Kai kurių medžiagų lydymosi (kietėjimo)
temperatūra
Bandymas
Į chemine stiklinę įdėkime ledo gabaliuką, įpilkime truputį šalto vandens ir kaitinkime.Vienodais laiko tarpais matuokime vandens temperatūrą. Pamatysime, kad ji pradės kilti tik tada,kai ištirps visas ledas. Bandymo rezultatus galime pavaizduoti grafiškai.
Kodėl,ledui tirpstant,kurį laiką temperatūra nekito, nors stiklinė buvo kaitinama?
Kodėl,ledui tirpstant,kurį laiką temperatūra nekito, nors stiklinė buvo kaitinama?
Kristaluose dalelės išsidėsčiusios griežta tvarka. Šildant šių dalelių vidutinis svyravimo greitis didėja, vadinasi, didėja ir kinetinė jų energija. Pasiekus lydymosi temperatūrą, ji suardo dalelių išsidėstymo tvarką ir kieta medžiaga virsta skysčiu. Energija, kurią gauna lydymosi temperatūroje kaitinama medžiaga, eikvojama kristalui suardyti. Todėl temperatūra visą lydymosi laiką nekyla. Šiluma niekur nedingsta – ji virsta kaitinamos medžiagos vidine energija.
Savitoji lydymosi šiluma
Vienodos masės įvairioms kietosioms medžiagoms paversti skysčiu reikia skirtingo šilumos kiekio. Šilumos kiekis, kurio reikia 1 kg kietosios medžiagos paversti skysčiu jos lydymosi temperatūroje, vadinamas savitąja lydymosi šiluma.
[ λ] = 1 J/kg
Kai kurių medžiagų savitoji lydymosi (kietėjimo) šiluma
Žinodami, kiek šilumos reikia 1 kg medžiagos išlydyti jos lydymosi temperatūroje, kai atmosferos slėgis normalus, galime apskaičiuoti šilumos kiekį Q, reikalingą visam tos medžiagos bet kokios masės m kūnui išklydyti:
Q=λ·m
1 Bandymas
Priemonės: ledo gabalas, švino gabalas, menzūra, siūlų tinklelis, vanduo.
Darbo eiga: ledą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!