Fizikiniai matavimai, aprašymai

Fizika – eksperimentinis mokslas, kurio tikslas rasti tokius parametrus, kurie gali būti palyginti su iškeltos teorijos arba hipotezės prielaidomis.
Fizikinio dydžio matavimas – tam tikro dydžio gauto eksperimento metu naudojant technines priemones palyginimas su etalonu, nusprendžiant kiek kartų rezultatas skiriasi. Gauti eksperimento metu rezultatai surašomi į lenteles ir nurodomos eksperimento sąlygos bei išmatuoto fizikinio dydžio vertė, nurodant matavimo vienetus.
Įvairūs fizikiniai reiškiniai, kūnai, medžiagos pasižymi jiems būdingoms savybėms, reiškinių, kūnų, medžiagų savybes apibūdina fizikiniai dydžiai: greitis, laikas, masė, jėga ir t.t. Fizikinių dydžių pagalba gamtos dėsnius galima užrašyti matematiškai.
Pagrindiniai SI sistemos vienetai: metras (m), kilogramas (kg), sekundė (s), candela (cd), amperas (A), kelvinas (T), molis (mol). Pirmieji trys vienetai leidžia surasti visus išvestinius vienetus turinčius mechaninę prigimtį, o likusieji turinčias kitokią prigimtį.
Išvestiniai vienetai: radianas, niutonas, paskalis, bekerelis, celcijaus laipsnis ir t.t.
Matavimų tipai:
• Tiesioginiai (atstumas su liniuote)
• Šalutiniai (pvz., reikia sužinoti medžiagos tankį, bet matuojama kūno masė ir tūris, kadangi žinoma kaip tankis priklauso nuo matuojamų vienetų, matavimo rezultatai visada būna apytiksliai.)
2. Kinematikos pagrindai
Mechanika – fizikos šaka nagrinėjanti judėjimą ir kūnų sąveiką.
Kinematika – nagrinėja tik mechaninį judėjimą.
Mechaninis judėjimas – kūnų padėties kitimas erdvėje kitų kūnų atžvilgiu (pvz., važiuojanti mašina, stovinčio žmogaus atžvilgiu mašina keičia poziciją)
Materialus taškas – kūnas, kurio judėjimą galima apibūdinti nepaisant jo matmenų.
Atskaitos sistema – xyz bei laikas.
Trajektorija – linija išilgai kurios juda kūnas.
Judėjimo rūšys: pagal trajektorijos formą judėjimas gali būti tiesiaeigis (trajektorija tiesė) ir kreivaeigis.
Mechaninis judėjimas:
• Sukamasis – visi kūno taškai nepriklausantys sukimosi ašiai nubrėžia apskritimus.
• Slenkamasis – visi kūno taškai juda vienoda trajektorija, vienodu greičiu ir pagreičiu.
Greitis – kūno padėties kitimo sparta. Matavimo vienetas m/s.
Momentinis greitis – greitis, kurio kūnas juda duotuoju laiko momentu. v0 – pradinis, v – vidutinis.
Pagreitis rodo greičio kitimo spartą.
Kūnų laisvasis kritimas – tai kūnų veikiamų tik sunkio jėga judėjimas, g = 9.8 m/s. Tuštumoje visi kūnai krenta ant žemės vienodu pagreičiu.
Kreivaeigis judėjimas – tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!