Fiskalinė vyriausybės politika

Ekonomikai yra būdingas nestabilumas. Vyriausybė siekia apsaugoti ekonominę sistemą, o kartu ir jos dalyvius, nuo nepalankių ekonominių reiškinių. Šiam tikslui pasiekti gali būti naudojamos įvairios priemonės, jų tarpe ir fiskalinės priemonės.
Keisdama mokesčių ir išlaidų politiką - fiskalinę politiką, - valstybė gali veikti ekonominį aktyvumą ir koreguoti ekonominės sistemos dalyvių elgseną.
Fiskalinė politika yra vyriausybei suteiktų galių naudojimas mokesčiams rinkti ir surinktoms lėšoms skirstyti tikslu reguliuoti ekonominį aktyvumą.
Šiame darbe susipažinsime su pagrindinėmis vyriausybės fiskalinės politikos priemonėmis – valstybės išlaidomis ir mokesčiais, kurias vyriausybė taiko tikslu paveikti ekonominę sistemą.
1.1 Diskretinė fiskalinė politika
Fiskalinė politika – visuma priemonių, kuriomis vyriausybė keičia bendrąją paklausą, sumažindama ciklinius gamybos svyravimus ir siekdama visiško užimtumo, nespartinant infliacijos tempo.
Fiskalinės politikos priemonės – mokesčiai ir vyriausybės išlaidos, kurios naudojamos ekonomikai stabilizuoti, pradeda veikti tik tada, kai vyriausybė nusprendžia jas taikyti. Tokią fiskalinę politiką vadiname diskretine.
Diskretinė fiskalinė politika - tai vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių ir išlaidų keitimas, siekiant paveikti realią nacionalinio produkto apimtį, užimtumą ir kontroliuoti infliaciją.
Fiskalinė politika gali būti naudojama ekonomikai stabilizuoti. Jeigu ekonomikai būdingas nuosmukis, t. y. faktinis nacionalinis produktas yra mažesnis už potencialųjį, vyriausybė įgyvendins skatinančią fiskalinę politiką. Ji apima: vyriausybės išlaidų didinimą, mokesčių mažinimą, abiejų išvardintų priemonių derinimą. Jei vartotojų, verslų ir vyriausybių vartojimas padidėtų, padidėtų ir BVP. Vyriausybė galėtų sumažinti mokesčius ir nemažinti vyriausybės programoms skirtų išlaidų. Galėtų daugiau išleisti vyriausybės programoms, nekeisdama mokesčių. Sumažinus mokesčius, padidėja namų ūkių ir verslų realiosios pajamos ir kartu išlaidos. Ekonomika įžengia į plėtros fazę.
Fiskalinėmis priemonėmis galima ekonomikos augimą ir sulėtinti. Jeigu ekonomika yra pakilimo fazėje, t. y. nedarbo lygis žemas, bet sparčiais tempais auga infliacija, vyriausybė įgyvendins stabdančią fiskalinę politiką. Ji apima: vyriausybės išlaidų mažinimą, mokesčių didinimą, abiejų priemonių naudojimą kartu. Padidinus mokesčius, namų ūkių ir verslų realiosios pajamos mažėja ir kartu mažėja visuminės išlaidos dėl to sumažės infliacijos didėjimo tempas bei prekių ir paslaugų visuminė paklausa.
1.2 Nediskretinė fiskalinė politika
Vyriausybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!