Fiodoras Dostojevskis pristatymas

 • Fiodoras Dostojevskis • 1821.11.11 – 1881.02.09 • Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įminti, ir jeigu tai darysi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad veltui sugaišai laiką. Aš stengiuosi įminti šią paslaptį, nes noriu būti žmogumi. F.Dostojevskis • Jeigu dvidešimt penkerių metų žmogus gali parašyti tokį dalyką, tai jis genijus. <...> Mes, publicistai ir kritikai, tik samprotaujame, mes žodžiais stengiamės tai išaiškinti, o jūs, menininkas, vienu brūkštelėjimu, išsyk atskleidžiate paveikslo esmę taip, kad galima pirštais paliesti <...>. Štai meniškumo paslaptis, štai meno tiesa. Štai menininko tarnavimas tiesai! Tiesa atverta ir apreikšta jums, kaip menininkui, atiteko kaip dovana, tad branginkite šią dovaną, likite jai ištikimas ir būsite didelis rašytojas!.. • V.Belinskis, perskaitęs F.Dostojevskio pirmąjį romaną “Vargšai žmonės”. Biografija • Gimė 1821 m. lapkričio 11 d. Maskvoje vargšų ligoninės gydytojų šeimoje. • Mokėsi namie, pensionuose, baigė karo inžinerijos mokyklą Peterburge. • 1849 m. buvo areštuotas už dalyvavimą nelegalios M. Petraševskio bendrijos susirinkimuose bei už cenzūros uždrausto Belinskio laiško Gogoliui skaitymą. Mirties bausmė (sušaudymas) paskutiniu momentu buvo pakeista 4 m. katorga ir vėliau tarnyba eiliniu kariuomenėje iki gyvos galvos. • Dail. K.Trutovskis. ,,F. Dostojevskis 1847 m.“ • ,,Petraševskininkų sušaudymas Semionovsko aikštėje” • Dostojevskio tremties laikų Semipalatinskas. • Rašytojas tremtyje. Vis dėlto po dešimties metų rašytojas sugrįžo į Peterburgą. • Vis dėlto po dešimties metų rašytojas sugrįžo į Peterburgą. • Kartu su broliu Michailu leido žurnalus „Vremia” ir „Epocha”. • Keliavo po Vakarų Europą: grožėjosi meno šedevrais, slapstėsi nuo kreditorių, gydėsi. • Buvo vedęs du kartus. Su antrąja žmona susilaukė keturių vaikų (du mirė maži). • 1881 m. vasario 9 d. rašytojas netikėtai mirė nuo epilepsijos. • Antroji rašytojo žmona Ana buvo jaunesnė 22 metais. Su rašytoju pragyveno 14 metų, kuriuos autobiografijoje pavadino gražiausiais gyvenimo metais. Asmenybės bruožai • Asmenybės bruožai •  Dostojevskis liguistas, nervingas, epilepsijos kankinamas, tik savo mintimis begyvenantis. •  Su žmonėmis tiesus, teisingas, drąsus. •  Nuo pavojaus nesitraukia, savo tikslo siekia nenuilstamai. •  Mėgo lošti azartinius žaidimus, ypač ruletę.  Nemokėjo taupyti pinigų, todėl visą gyvenimą jam jų stigo.  Nuo jaunystės mėgo dirbti naktimis. Tyla – būtina darbo sąlyga.  Rašydavo paskubomis, tačiau niekada nepardavė savo įsitikinimų ir dėl atlygio nevaizdavo to, kas jam atrodė neaktualu ar kirtosi su paties įsitikinimais. • Dail I. Glazunovas Dostojevskis ir Lietuva • Dail. I. Glazunovas • Save Dostojevskiai kildina iš Lietuvos, nuo Pinsko maršalkos Petro Dostojevskio, kuris 1598 m. buvo išrinktas į seimą. • Kadaise Dostojevskių dvaras Dostojevo kūpsojo tarp Pinsko pelkių (dabar – Baltarusija). • • Dabar rašytojo bute 2 a. įrengtas muziejus, gatvė pavadinta rašytojo vardu. • Namas Sankt Peterburge, • kuriame gyveno Dostojevskis. Darbo kambarys • Darbo kambarys • Svetainė • Rašytojo butas Peterburge • Valgomasis • Prieškambaris • (Muziejaus ekspozicija) • Vaikų kambarys • Žmonos kambarys • Vargo žmonės: romanas. • Vienos moters istorija : (Netutė Nezvanova). • Lošėjas : romanas. Užrašai iš Mirusiųjų namų. Jaunuolis : 3 d. romanas. • Demonai : 3 d. romanas. Baltosios naktys : iš svajotojo atsiminimų : sentimentalus romanas. • Mintys. Idiotas : 4 d. romanas su epilogu. • Nusikaltimas ir bausmė : 6 d. romanas su epilogu. • Vaikams : [rinkinys]. • Pažemintieji ir nuskriaustieji : 4 d. romanas su epilogu. • Broliai Karamazovai : 4 d. romanas • su epilogu. • • Bibliografija • Idiotas • Lošėjas • Vaikams • Nusikaltimas ir bausmė • Pažemintieji ir nuskriaustieji Kūryba • Katorga ir sunkus gyvenimas turėjo daug įtakos F. Dostojevskio kūrybai: •  jo kūriniuose žmogus visada ieško savęs, analizuoja savo ir aplinkinių žmonių gyvenimus; •  jam būdinga savianalizė, gili filosofija, didelis psichologizmas. • Kūrybai būdingas: • minimalus buities vaizdavimas, • gilus skverbimasis į žmogaus psichiką, • idėjos dominavimas meniniame paveiksle, • psichologinis groteskas, • veiksmo dramatiškumas, • detektyvinio romano elementai, • amžinųjų moralinių vertybių nusmukimo • priežasčių analizė.  Dostojevskį domino tik žmonės.  Jo žvilgsnis – į pačią žmogaus esmę.  Į dienos šviesą jis išneša tuos slapčiausius žmogaus dvasios reiškinius, kurių ir pats žmogus nepažįsta. • • Tai žmogaus dvasios chaosas, jo pasąmonė. • Dail. R. Čepinskaitė. ,,Chaosas”. • F.Dostojevskio kūrybos bruožai • Gilinimasis į slapčiausius žmogaus sielos reiškinius, minčių ir jausmų chaosą, iracionalumą – svarbiausias F.Dostojevskio indėlis į literatūrą. • F.Dostojevskio žmonės yra apsėsti kokios idėjos ar aistros. Jie kankinasi, kovoja, kol mato, kad ta jų idėja atvedė prie katastrofos. Požiūris į žmogų filosofiškas. • F.Dostojevskis – gilus analitikas. Jo sukurtame pasaulyje daugybė smulkmenų, epizodų, o kūrinių įvykiai – susistemintas organizmas : nėra nei nereikalingų žmonių, nei jų tarpusavio santykių, atsitiktiniai susitikimai turi fatališką reikšmę. • F.Dostojevskis iš esmės yra naujo polifoninio romano kūrėjas. Daugybė nesusiliejančių balsų ir sąmonių, tikra pilnaverčių balsų polifonija – tai pagrindinė romanų ypatybė. • F.Dostojevskio veikėjas – atitrūkęs nuo kultūrinės tradicijos ir savo žemės inteligentas. Tokio žmogaus santykis su idėja ypatingas : jis bejėgis prieš ją, nes nėra įleidęs šaknų į realybę, neturi tradicijos. Jis tampa apsėstas idėjos, ši lemia ir darko jo sąmonę ir gyvenimą. • F.Dostojevskis sugebėjo tartum tiesiai pažvelgti į svetimą psichiką, pajusti subtiliausius niuansus, sekti menkiausius žmogaus vidinio pasaulio pasikeitimus. „Mane vadina psichologu: netiesa, aš tik didžiausias realistas, tai yra vaizduoju visas žmogaus sielos gilumas,“- tvirtino rašytojas. • F.Dostojevskiui svarbu ne kas jo veikėjas yra pasaulyje, bet pirmiausia, kuo veikėjui yra pasaulis ir kas jis pats sau. Ne tik veikėją supanti realybė, bet ir išorinis pasaulis ir buitis įtraukiami į savimonės procesą. • F.Dostojevskiui svarbu ne kas jo veikėjas yra pasaulyje, bet pirmiausia, kuo veikėjui yra pasaulis ir kas jis pats sau. Ne tik veikėją supanti realybė, bet ir išorinis pasaulis ir buitis įtraukiami į savimonės procesą. • Savotiški moraliniai kankinimai, kuriais savo veikėjus išbando F.Dostojevskis, leidžia panaikinti viską, kas objektyvu, tvirta, patvaru ir neutralu vaizduojant žmogų. • Pagrindinių veikėjų ( Raskolnikovas, Sonia, Miškinas, Ivanas ir Dmitrijus Karamazovai) gilus savo neužbaigtumu suvokimas realizuojamas sudėtinga ideologine mintimi, nusikaltimu ar žygdarbiu. • F.Dostojevskis ne tik savitai vaizdavo žmogaus minčių, jausmų, sąmonės sferą, bet ir stengėsi prasiskverbti į pasąmonę. Kartais atrodo, kad išnyksta riba tarp normalios būsenos ir sapnų, haliucinacijų. Išryškėja ypatinga, šiurpi tragizmo nuojauta. • F.Dostojevskio idealas – proto ir širdies, mokslo ir žmoniškumo sintezė, kurią jis vadina protinga širdimi. Visa tai turi moteris. Aplink pagrindinį personažą rašytojas grupuoja antraeilius veikėjus , kuriuose, it veidrodžiuose, atsispindi tos pačios idėjos. Tie antraeiliai veikėjai dažniausiai yra moterys. • F.Dostojevskis, literatūroje vaizduodamas žmogaus pasaulį, buvo tas, kas fizikoje A.Einšteinas. Kiekviena mintis slepia prieštaringą mintį : kvailumas – išmintį, išmintis – banalybę, neapykanta gali slėpti meilę, meilė – neapykantą ir kerštą, nusižeminimas – išdidumą, gerumas – norą pažeminti kitą arba paslėpti kokią žemą aistrą. • F.Dostojevskio realizme glūdėjo ir antirealistinių tendencijų. Rašytojo sugebėjimas įsijausti į tragišką gyvenimo esmę ribojasi su kančios kultu. Moralinis pavyzdys ir idealas – Kristus. • F.Dostojevskiui labai svarbi pagrindinė idėja. Jo kūriniuose nėra objektyvaus gamtos, daiktų, buities, aplinkos vaizdavimo. Pasaulis matomas veikėjų akimis. • Rodydamas gyvenimo drumzles, analizuodamas žmonių mintis ir aistras, vaizduodamas juos kenčiančius, F.Dostojevskis kankina ir skaitytoją. Net buvo pavadintas žiauriu talentu. A.Vaičiulaitis • Turbūt nėra nė vieno žmogaus, padariusio tokią įtaką XX a. dvasiniam gyvenimui kaip Dostojevskis. Į klausimą „Kas yra egzistencializmas?“ Jeanas Paulis Sartre’as atsakė: „Egzistencializmas – tai visos išvados, padarytos iš šio Dostojevskio sakinio: ,,Jei Dievo nėra, vadinasi, viskas leidžiama.” • Albert’as Camus rašė: „Ne Marksas, o Fiodoras Dostojevskis yra XX amžiaus pranašas.“Apie jį rašė Hermannas Hesse, Thomas Mannas, Siegmundas Freudas, Alfredas Adleris ir daugelis kitų. Prancūzų filosofas Albert’as Camus 1959 metais rašė: • „Ilgą laiką 20 amžiaus pranašu buvo laikomas Marxas. Šiandien matome, jog jo pranašysčių išsipildymo dar teks palaukti ir kad tikrasis pranašas buvo Dostojevskis. Būtent jis išpranašavo didžiųjų inkvizitorių atėjimą į valdžią ir jų triumfą prieš teisingumą daug anksčiau už Nietzsche atpažino ir apibūdino dabarties nihilizmą bei numatė siaubingus, tiesiog beprotiškus jo padarinius, taip pat bandė nurodyti išsigelbėjimo kelią. “ •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!