FINANSŲ RAIDA IR PRINCIPAI
Finansų mokslo istorinė raida
Finansinės sistemos elementai:
Valstybės finansai
Įmonių finansai
Namų ūkio finansai (asmeniniai finansai)
I etapas
(V a. pr. m. e.- Ia.)
Senovės Graikijoje ir Romos finansinės sistemos nebuvo sudėtingos. Vyravo nemokslinės finansų formos laikotarpis.
II etapas
(Viduramžiai)
XV a. aukštutinę Italiją galime vadinti finansų mokslo gimimo vieta( prekybiniai santykiai). Pereinama prie mokslinės finansų formos.
III etapas
XVIII a.- finansų mokslo stiprėjimo amžius. Finansai- savarankiškas mokslas, atstovai- vokiečių mokslininkai. XIX a. pab.- vokiečių ekonomistai apibrėžė „finansus“ ir prasideda klasikinė finansų teorija. Klasikinė- valstybės, neoklasikinė-įmonių
IV etapas
Po II pasaulinio karo situacija pasikeitė. Stipriai kūrėsi verslai, stambios organizacijos, prasideda neoklasikinė finansų teorija
Finansų sampratos formavimasis
Ekonomikos sąvokos analizė
Ekonomika- žodis kilęs iš graikų kalbos: oikos- namas, ūkis; nomos-tvarkymo menas (oikosnomos).
Socialinis mokslas, tiriantis žmonių elgseną ir ribotų išteklių panaudojimo būdus, tenkinant neribotus žmonių poreikius. Mikroekonomika ekonomikos šaka, tirianti vartotojų, įmonių išteklių, savininkų bei ekonomikos šakų elgseną,, o makroekonomika- ekonomikos mokslo šaka, kuri analizuoja ne pavienių asmenų ar įmonių veiklą, bet ekonominius reiškinius valstybės lygmenyje.
Iš graikiško termino „financia“- reiškiančio grynuosius pinigus, pajamas.
Po II pasaulinio karo finansai buvo suprantami ne tik kaip valstybės finansai, bet ir kaip ūkininkaujančių subjektų finansai.
Finansų mokslas nagrinėja kaip kaupiami ir panaudojami įvairių subjektų finansiniai ištekliai, taii mokslas apie lėšų valdymą.
Finansų funkcijos
Kontrolės- pasireiškia per pinigų fondų sudarymo ir panaudojimo kontrolę ir visuomenės informavimą.
Reguliavimo- realizuojama tada, kai valstybė per mokesčių sistema (įvesdama naujus mokesčius, keisdama tarifus) sąlygoja resursų pasiskirstymą ekonomikoje, skatina ir stabdo tam tikrą ekonominę veiklą bei įtakoja makroekonominius poreikius
Paskirstomoji- pasireiškia tuo, kad mokesčių mokėtojų lėšos, sukauptos nacionaliniame biudžete yra parskirstomos per įverią valstybės paramą tarp gyventojų, skirtingu ūkio subjektų, regionų ir įvairių ekonominės veiklos sferų.
Finansai pagal priklausomybę:
Valstybės ir savivaldybių
Juridinių asmenų (verslo sektorius)
Fizinių asmenų
Finansų sistema sudaryta iš
Šį darbą sudaro 1580 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!