Finansų mokslo pagrindai

Šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be naujausių technologijų, išmanaus gyvenimo ar pinigų. Kad ir kiek, kad ir kokių naujovių atsirastų pasaulyje, kad ir kiek naujų specialybių iškiltų į šį pasaulį, vienos – finansų specialybės, niekas neišstums iš jos vietos. Šiame laikotarpyje greitai sukasi ne tik pasaulis, gyvenimas, bet taip pat ir pinigai. Dabar ar ateityje tapti finansinku yra labai pravartu kiekvienam, nes šios specialybės paklausa visada bus aukšta. Kalbant apie gerus finansininkus, jie turėtų žinoti finansų mokslo raidos istoriją. Būtent todėl, toliau bus kalbama apie finansų teorijas: klasikinę ir neoklasikinę. Tyrimo tikslas: apibūdinti ir palyginti finansų teorijas Tyrimo problema: būsimi finansininkai turėtų žinoti pagrindus apie finansų mokslo istoriją, jos teorijas Tyrimo objektas: klasikinė ir neoklasikinė finansų teorijos Uždaviniai tikslui pasiekti: 1. Išsiaiškinti, ką reiškia finansų sąvoka 2. Apibūdinti finansų raidos etapus 3. Išanalizuoti finansų klasikinės teorijos esmę, istoriją bei pateikti jos pavyzdį 4. Išsiaiškinti finansų neoklasikinės teorijos esmę, ypatumus bei jos sąsają su liberalizmo teorija Tyrimo metodai: • Mokslinės ir apibendrinamos literatūros analizė • Lyginamoji analizė • Duomenų surinkimas ir susteminimas 1. Finansų apibrėžimas Finansai tai mokslas apie lėšų valdymą, nagrinėjantis šalies centralizuotų ir decantralizuotų piniginių fondų sudarymą, paskirstymą, panaudojimą bei kontrolę. Finansų sąvoka apibrėžia metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius per laikotarpį, įvertinant patiriamą riziką, kitaip tai yra valstybės, savivaldybių, organizacijų bei namų ūkių pajamos ir išlaidos. Finansų reikšmė apibūdinama kaip piniginiai santykiai, jų judėjimas. 1 pav. Finansų sistemos elementų tarpusavio ryšiai 1.1 Finansų mokslo raidos etapai 2 pav. Finansų mokslo laiko juosta 1.1.1 Pirmas raidos etapas Pirmas finansų raidos etapas apibūdinamas kaip nemokslinė finansų forma, kuriai būdinga nebuvimas savarankiško mokslo. Šis laikotarpis labiausiai vyravo Senovės Graikijoje bei Romos civilizacijose, kai viešpatavo monarchijos, santykiai tarp monarchų ir paprastų žmonių buvo vadinami naudotojiškais, tai yra žmonės buvo visiškai pavaldūs savo valdovams: dirbo, mokėjo duokles, tarnavo. Visi finansai, kokie jie bebuvo, keliaudavo į monarcho iždą, nebuvo paskirstomi ar kitaip išdalinami. Prasidėjus Viduramžiams beveik niekas nepakito. Santykiai liko tokie patys, tik būdavo tarp feodalo ir baudžiauninko. Baudžiaudininkas, taip pat kaip vergas, turėdavo mokėti duoklę, atlikti feodalo paskirtus darbus, nebuvo nuolatinių mokesčių. 1.1.2 Antras raidos etapas Visa tai prasidėjo Aukštutinėje Italijoje, kitaip šis laikotarpis dar vadinasi – finansų mokslo gimimo vieta, buvo pereita prie mokslinės finansų formos. Šis etapas glaudžiai siejamas su Merkantilizmu, kadangi jau viduramžių pabaigoje buvo gan plačiai išplėtoti amatai bei prekyba. Merkantilizmas skelbė, jog mainai ir prekyba yra svarbus aspektas tautos atžvilgiu. Šios teorijos sekėjai teigė, kad reiktų skatinti eksportą ir mažinti importą, kad valstybės turtas didėtų. Šiame laikotarpyje iškilo daug naujų žymių žmonių kaip Adamas Smitas, vienas pirmųjų šios ekonominės srovės pradininkų, italų istorikas Frančeskas Gučiardinis ar prancūzas, ekonomas Žanas Bodenas. Šios asmenybės stengėsi keisti mokesčių sistemą, ją bandyti pritaikyti prie šalies valdymo sistemos, atsižvelgti į kiekvieną luomą. 1.1.3 Trečias raidos etapas Šis etapas pasižymi kaip finansų mokslo stiprėjimo amžiumi, finansų visišku savarankiškumu, prasidėjęs Vokietijoje, kur vokiečių ekonomistai pateikė žodžio „finansai“ formuluotę. Šis etapas pasižymi ir klasikinės finansų teorijos susikūrimu. Su šia teorija vėl glaudžiai siejamas škotų filosofas Adamas Smitas, kurio veikale „Tautų turtas“ buvo atskleidžiama valdovo pajamų sistema. Išnagrinėjus kūrinį, buvo išsiaiškinta, jog A. Smitas teigia, jog tautos ūkio padėtis nusako finansus. Kitas vokiečių ekonomistas A. Vagneris, kuris siejamas su socializmo srove. Ekonomistas teigė, jog viešojo ūkio funkcijos turi būti glaudžiai susijusios su tautos ūkio veikimu. Daug dėmėsio skyrė mokesčiams, tai yra siūlė didinti mokesčius, pritaikyti kiekvienam, tai yra jei žmogus nedirba, jam uždėti didesnius mokesčius, atvirkščiai – dirbančiam, jam reiktų mažinti mokesčius. Pagrindinė mintis šios teorijos yra ta, kad mokesčius turi mokėti visi, be jokių išimčių. 1.1.4 Ketvirtas raidos etapas Šis etapas prasidėjo jau nuo Antrojo pasaulinio karo ir tęsiasi iki dabar, šiame etape susikūrė neoklasikinė finansų teorija, tuo pačiu pradėjo kurtis įmonės, steigtis organizacijos, korporacijos, pagridinis skirtumas nuo praėjusių etapų yra tai, kad valstybės vadimuo labai sumažėjo. Šis etapas ir vyraujanti teorija pasižymi tik tuo, kad joje viskas susisteminta senesnių teorijų, kas buvo seniau išnagrinėta. 2. Klasikinė finansų teorija 2.1 Klasikinės finansų teorijos esmė Pirmiausia reiktų paminėti, kad šios teorijos esmė yra tai, kad visiškai dominuoja valstybė, nebuvo jokių privačių įmonių, visi mokesčiai keliaudavo į valstybės iždą. Bet koks valstybės turtas gautas pinigais, paslaugomis ar materialinėmis vertybėmis suvokiamas kaip finansai. Šios teorijos pagrindu tampa: maksimaliai padalytas darbas, darbas apribotas kuo paprastesnėmis operacijomis, garantavimas maksimalus darbo užmokesčio bei apribota darbininko veiklos sfera, tai yra nereikalaujama darbininko spręsti kitų klausimų. 2.2 Klasikinės finansų teorijos istorija Finansų mokslas gan jaunas reiškinys, atsiradęs XV a. vid., kai prekiniai - piniginiai ryšiai tapo pakankamai išsivystę. Verta paminėti, jog tik sužlugus Romos imperijai apie jokius finansus nebuvo kalbos, nes labiausiai išsilavinę buvo tik dvasininkai, kurie, beje, mokė nemažai mokslininkų, vienas jų Tomas Akvinietis, šis jų mokinys savo darbuose siūlė pakankamai racionalias valstybės ūkio vedimo taisykles valdovams, kurios buvo paremtos morale ir religija. Visgi, suklestėjimo laikotarpis prasidėjo XV a. pabaigoje, kai pasaulyje pradėjo kurtis monarchijos. Atsiradus armijoms, kariams, priešams, tuo pačiu atsirado ir lėšų poreikis, taip valstybės buvo priverstos ieškotis naujų pajamų šaltinių. Vadinasi, būtent nuo šio laikotarpio buvo pastebėtas glaudus ryšys tarp finansų mokslo ir jo praktikos. Vėliau pradėjo ryškėti ir nauji mokslininkai, kurie plėtojo finansų mokslą, daug mokslininkų mokesčius iškėlė kaip svarbiausią aspektą finansuose. Vienas jų buvo, jau anksčiau paminėtas mokslininkas A. Smitas, kuris  pagrindė valstybės išlaidų atskyrimą į bendravalstybinius ir savivaldybių, taip pat sukūrė apmokestinimo principus, tai buvo itin didelis nuopelnas ne tik patiems finansams, bet taip pat ir žmonijai. Taip pat svarbu paminėti, jog XIX a. antrojoje pusėje dauguma šalių pakeitė valstybės valdymo formą iš diktatūros ir demokratiją, kas lėmė pasikeitimus ir finansuose, finansų mokslas tampa nepriklausoma žinių sfera. Apibendrinus, finansų mokslas buvo siejamas tik su viešaisiais finansais, tai yra visos problemos buvo vertinamos tik per biudžeto sistemą. 2.3 Planinė ekonomika Ši ūkio forma artimiausias pavyzdys klasikinei finansų teorijai. Kitaip būtų galima pavadinti socialistinė ekonomika, kurioje visos šalies įmonės priklauso valstybei, tai yra nacionalinė nuosavybė, jų pelnas padalinamas viesiems gyventojams sąlyginai tolygiai. Prekių kainoms, atlyginimams, resursų paskirstymui specialiai buvo įkurtas valstybinis organas, kuris visą tai reguliavo. Galiausiai, įsigalėjus tokiai ekonomikai išsiskyrė dvi visuomenės grupės: turtingieji ir vargšai. Lyginant dabar esamą ekonomiką, tai yra rinkos ekonomika, planinė ekonomika yra visiškai priešinga. Ši socialistinė ekonomika visiškai arba iš dalies draudžia privačią nuosavybę, visgi, toks jos bruožas palankus neturtingąjai visuomenei, nes šie nieko nepranda, žinoma, jei sumažėtų pragyvenimo lygis šalyje, deja, bet jie kentėtų labiausiai. 2.3.1 Planinės ekonomikos trūkumai ir pranašumai Nors atrodytų, jog tokia ekonomikos forma negali turėti pranašumų, visgi, keletas jų yra, nors ir menkaverčiai. Išraikiškingiausias socialistinės ekonomikos pavyzdys galėtų būti SSRS 1917m. – 1991m. Tik pradėjus kurti šią ekonomiką, buvo susidurta su dideliais sunkumais, viena jų buvo badas. Stipriosios valstybės iš karto pastebėjo, kad planinė ekonomika neišsilaikytų demokratinėse valstybėse, todėl jos buvo tuoj pat atsisakyta visose Rytų Europos valstybėse. 2.3.2 Planinės ekonomikos ypatumai Kadangi visa šalies ekonomika priklausė vienai organizacijai, kuri tvarkė visus iškilusius klausimus, todėl buvo labai lengva organizuoti, pavyzdžiui, kainų mažinimus ar didinimus. Nors kai kurias veiklas buvo gan lengva organizuoti, bet darbuotojų skaičių buvo itin sunku padidinti. Darbuotojų trukūmas valdžiai leido prižadėti nemokamus butus ar automobilius, bet praėjus kiek laiko, tai tapdavo kaip nuoma, už kurią susimokėti reikia dirbant, kitaip sakant buvo išsivysčiusi didelė propaganda visose gyvenimo srityse. Taip pat esant perteklinėms prekes, jos buvo parduodamos tik su deficitinėmis, tokiu valdžios reikalavimu buvo stengiamąsi išparduoti prekes, kurių pagaminta per daug. Vadinasi, planinės ekonomikos pavyzdys puikiai tinka apibūdinti klasikinę finansų teoriją, nes šioje ekonomikoje vadovaujamasi visišku valstybės kontroliavimu šalies ekonomikos valdyme. 1 lentelė Planinės ekonomikos trūkumai ir pranašumai PRIVALUMAI TRŪKUMAI Nebuvimas pinigų trūkumo; dėl reguliuojamų kainų, nesibaiminama dėl didelės infliacijos Nesugebama subalansuoti valstybės ūkių, nuolat jaučiamas prekių trūkumas; resursai taip pat paskirstomi neracionaliai Pinigų visada yra, todėl algos būdavo mokamos taip pat visada Pelningai dirbančioms įmonėms tenka išlaikyti nuostolingas įmones Vis sugalvojami nauji darbai, panaikinama bedarystė Įmonės nekonkuruoja tarpusavyje, nenoriai ne tik įgyvendinamos invacijos, bet taip pat ir plečiama gamyba Žmonės nesiima veiklos ir nepraranda pinigų, resursai nesinudoja veltui, nes draudžiama privati veikla Darbuotojų trūkumas leidžia jiems piknaudžiauti darbu Įmonės neturi baimės, kad gali prarasti pinigus, nes nėra privačios nuosavybės Netikslus produkcijos įkainavimas neleidžia sklandžiai ir lengvai planuoti būtiniausių prekių gamybą Nebuvo reikalaujama tokios disciplinos ir atsidavimo darbui lyginant su privačiu sektoriumi, jei būtų darbuotojų trūkumas Gaminamos nekokybiškos prekės, nes buvo žinoma, jog visos prekės vis tiek bus išparduotos Gaminama vienarūšė produkcija, dėl sudėtingo planavimo ir prastos darbo jėgos 3. Neoklasikinė finansų teorija 3.1 Neoklasikinės teorijos esmė Neoklasikinės finansų teorijos esmė yra tai, kad čia dominuoja privatus sektorius, tai yra visiškai priešingai nuo klasikinės finansų teorijos. Ši teorija dar visai jauna, prasidėjo formuotis tik po Antrojo Pasaulinio karo, kartu su ja pradėjo kurtis korporacijos, įmonės, organizacijos. Žinoma, viskas pradėjo laisvėti, toks šios teorijos principas, valstybei mažiau dalyvaujant ekonomikoje, tiek žmonės, tiek verslai stengėsi užsidirbti sau, o ne viską atiduoti į valstybės iždą. Išsiplėtojus šiai teorijai stiprėjo tiek patys verslai, tiek pati valstybė. 3.2 Neoklasikinės teorijos ypatumai Lyginant neoklasikinę finansų teoriją su klasikine finansų teorija, pirmas teigiamas šios teorijos bruožas, jog ji pritaikyta demokratinei valstybei. Kaip ir minėta, pradėjus įsigalėti šiai teorijai, pradėjo kurtis įmonės, organizacijos, akcinės bendrovės, kurios kėlė šalies ekonomikos lygį, bei, verta paminėti, kad taip pat kilo gyventojų pragyvenimo lygis. Neoklasikinei teorijai apibūdinti yra sukurti tam tikri jos ypatumai. • Pirmas ir svarbiausias ypatumas yra stambios įmonės bei korporacijos, dar kitaip, akcinės bendrovės. Šalies finansų sistemos stabilumas bei ekonominiai valstybės rodikliai ypač priklauso nuo privataus sektoriaus ekonominės galios, kurios pagrindą ir sudaro korporacijos bei įmonės. • Kitas svarbus aspektas tai, kad valstybė savo kišimąsi į privatų verslą sumažina iki minimumo. Verslas įgauna vis daugiau laisvės valdyti, tvarkyti bei naudoti savo išteklius, gamybą bei pelną savarankiškai. • Svarbiausiais finansavimo šaltiniais tampa: pelnas ir kapitalas. Šie šaltiniai lemia naujas galimybes, laiką bei plėtros greitį didelėms įmonėms. • Įsivyrauja internacionalizavimas, tai yra procesas, kai vis daugiau įmonių pradeda dalyvauti tarptautinėse rinkose, dėl darbo jėgos, prekių bei kapitalo. Šis procesas salygoja tai, kad plėtojantis atskirų šalių finansų sistemoms, būtina integracija, pvyzdžiui, Europos sąjungoje turi būti vienodi standartai. Vienas tų stanadartų yra bendros valiutos „euro“ sukurimas. 3.3 Neoklasikinė finansų teorija ir liberalizmas Klasikinė finansų teorija buvo prilyginta planinei ekonomikai, o neoklasikinę finansų teoriją, remiantis šaltiniais, galima būtų sulyginti su liberalizmu. Kaip ir neoklasikinė teorija, taip ir liberalizmas remiasi laisvos ekonomikos teorija, mažesniu valstybės kišimusi į privatų verslą. Mokslininkai A. Smith bei J. Bentham aiškinosi ir įrodinėjo moralinę žmogaus elgseną bei ekonominėje elgsenoje stengėsi įžvelgti išskirtinius psichologinius bruožus, vienas jų yra tai, kad asmeninės žmogaus pastangos yra svarbiausias bei vienintelis ekonomikos požymis ekonomikoje. Būtent tokiu principu remiasi liberalizmas bei pati neoklasikinė finansų teorija. Remiantis šaltiniais, galima būtų išskirti liberalizmo pagrindinius aspektus bei svarbiausią valstybės vaidmenį. • Remiantis šaltiniais, kurie teigia, jog tikrasis liberalizmas yra tik tada, kai žmonės gali laisvai ir be baimės naudotis visomis savo teisėmis • Kaip ir neoklasikinė finansų teorija teigia, taip pat ir liberalizmo bruožas yra tas, kad valstybei nedera kištis į visuomenės ūkinį gyvenimą • Natūralūs dėsniai tai yra pagrindas, kaip šalies ekonomika turėtų vystytis • Galiausiai, liberalizmo atstovai suformulavo teiginį, jos verslas turi teikti tik tai, kas reikalinga • Valstybės vaidmuo atitinkamai yra kuo mažiau kištis į privatų verslą bei užtikrinti gynybą, nuosavybę bei laisvę, žinoma, apibrėžta šalies valdymo forma yra demokratija Išvados 1. Išanalizavus šaltinius, finansų mokslą būtų galima apibrėžti kaip lėšų valdymą, o pačią finansų sąvoką kaip metodus, kuriuos įgydami, asmenys gali kaupti, kontroliuoti ar naudoti piniginius išteklius. 2. Taip pat buvo išsiaiškinta keturi finansų raidos etapai, pirmas jų pasižymėjo nemoksline finansų forma, antras pavadintas finansų mokslo gimimu, trečiame etape buvo pastebimas finansų mokslo sustiprėjimas, ketvirtame finansų mokslo raidos etape, pradėjo kurtis įmonės, korporacijos, organizacijos, taip pat sumažėjo pačios valstybės įtaką lyginant su ankstesniais etapais. 3. Išanalizavus šaltinius bei vadovėlius, buvo išsiaiškinta klasikinės finansų teorijos esmė, kurios pagrindinis ypatumas yra dominuojanti valstybė. 4. Išnagrinėjus klasikinę finansų teoriją, buvo pateiktas pavyzdys, puikiai atitinkantis nagrinėjamai teorijai apibūdinti - planinės ekonomikos, kurios pagrindas buvo tai, kad visos šalies įmonės yra pavaldžios valstybei. 5. Išanalizavus šaltinius bei knygas, buvo aptarta dar viena finansų mokslo teorija, tai yra neoklasikinė teorija, kurios esmė yra privatus sektorius, kuris vysto bei stiprina šalies ekonomiką. 6. Neoklasikinės finansų teorijos pagrindas sudarytas iš įmonių ir korporacijų, valstybė savo kišimąsi sumažina iki minimumo, pagrindiniais finansavimo šaltiniais tampa pelnas ir kapitalas, ši teorija glaudžiai siejama su internacionalizavimu. Remiantis mokslininkų įžvalgomis galima sudaryti išvadą, kad šią teoriją taip pat galim sieti su liberalizmu. Literatūros sąrašas Buckiūnienė, O. 2002. FINANSAI: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus kolegija. 82 p. Čiegis, R. 2006. Ekonominių teorijų istorija: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 732 p. Egidijus, B.; Andrius, K. 2010. Lietuvos investuotojų elgsena finansų krizės metu [interaktyvus]. Vilnius: [žiūrėta 2020 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!