Filosofijos studijų teorija

I. Žmogaus susiorentavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė.
• Bando nuspėti pasekmes.
• Stengiasi kuo mažiau galvoti, daro taip, kaip visi.
• Vieni nuspėja savo ateitį, o kiti ne.
Vieni žmonės turi sugebėjimą mąstyti, o kiti ne. Pagrindinis susiorentavimo gyvenime rodiklis yra organizuotumas.
Kiek yra žmonių, tiek yra ir tarpinių variantų. Žmonės skiriasi pagal sąmoningumo lygį, sielos bendrumą. Visa įvairovė yra įtraukta į sąvoką žmogus. Jaunos sielos žmonės suvokia save, kaip jėgos kultą, o senos sielos žmonės suvokia save dalimi pasaulio. Visi žmonės patyrę patirtis susimąsto, kad yra dar ir nepatirta patirtis (mirties, gimimo paslaptys). Kiekviena patirtis yra vienintelė ir unikali.
1. kas tai yra pasaulis ir gyvenimas?
2. kas tai yra žmogus? Žmogus kaip reiškinys. Individuali, unikali patirtis. Vieniem tai yra kūnas, kitiem daugiau nei kūnas, dar kitiem – dvasinis sutvėrimas. Jei suserga kūnas, suserga ir siela (kūnas tėra šešėlis).
3. žmogaus vieta gyvenime. Sujungia žmogų ir pasaulį. Atsakymas skiriasi nuo turimos patirties. Vieniem gyvenimas tai lyg ,,kabaretas“ – linksmybės ir t.t., kitiem gyvenimas yra kaip dvasinio augimo, tobulėjimo, švietimo vieta, dar kitiem – malonumo vieta.
Darnumas – nekonfliktuoti su aplinka, savimi. Gyvenimo prasmė yra pakelti savo darnos lygį.
Pirmoj gyvenimo pusėj gyvenimas trunka begalybę, o antroj – lieka daug neišpildytų vilčių, lūkesčių, norų ir t.t.
Trys pagrindiniai egzistenciniai klausimų atsakymai į klausimus nėra fiksuoti (status qua).
Skaudi patirtis stiprų žmogų tik užgrūdina, o silpną palaužia.
Žmogus nuo pat gimimo yra pasmerktas filosofijai.
Filosofija rodo žmogaus santykį su savimi ir pasauliu.
Gyvenimas yra menas.
Filosofija duoda:
• mąstymo kėlimas;
• informacijos kiekis;
• logiškumo ugdymas;
• nuoseklumas;
• kritinis mąstymas (nepasitikėjimas ką sako TV, radijas ir panašiai);
• didina mąstymo platumą ir gilumą;
• didina žmogaus erudiciją (išsilavinimą);
• orientavimasis žmonijos idėjų istorijoje.
Visos filosofijos atspindi tautos, visuomenės patirtį. Atspindi skirtingas patirtis (karo, taikos).
II. Filosofinio mąstymo prielaidos ir savybės. Savaiminis ir akademinis filosofavimas
Kiekviena besikartojanti patirtis formuoja žmogaus mąstymą, trafaretą. Dažniausiai patirtis būna susiijusi su žmogaus profesija.
Mąstymo būdai: emocionalus ir racionalus.
Mąstymo rūšys: filologinis, istorinis, cheminis, muzikinis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!