Feodalizmas ir luomai

• Viduramžiais didžiausia vertybė buvo žemė. Dažnai stambūs feodalai ir žemės, ir kariuomenės turėjo daugiau, negu karalius.
• Karalius neleido visai šaliai bendrų įstatymų, nerinko mokesčių iš visos šalies gyventojų, neturėjo pastovios kariuomenės. Visa tai rodo, kad karaliaus valdžia buvo silpna.
• Turtingiausias žemvaldys – valstybės vadovas. Jo valdoms nuolat kildavo pavojus, todėl jis ieškojo jį remiančių pavaldinių, kuriems už ištikimybę skirdavo žemės – feodų, aukštų pareigų ir privilegijų.
• Susiskaldžiusią valstybę pavojaus atveju vienydavo senjorų ir vasalų sistema. Savo ištikimybę senjorui vasalas prisiekdavo iškilmingoje ceremonijoje – investitūroje.
• Išpirkti senjorą, šiam patekus į nelaisvę.
Senjorų pareigos:
• Aprūpinti vasalą žeme.
• Ginti vasalą
• Senjoras galėjo įsakinėti tik tiesioginiams savo vasalams, savo vasalo vasalui jis įsakinėti negalėjo.
Luominė visuomenė
• Viduramžiu Europos visuomenė – feodalinė visuomenė. Su feodalinių santykiu raida visuomenėje iškyla 3 grupės:
dvasininkija
bajorija
valstiečiai (ši grupė vėliau pasipildė kitais visuomenės sluoksniais: amatininkais, pirkliais ir t.t.)
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!