Faustas - prologas danguje. Klausimai ir atsakymai.

Toks prologas kuria harmoningo ir krikščioniško pasaulio vaizdą. Pasaulis sudarytas iš Danguje esančios Dievo karalystės, mirtingųjų Žemės ir požemių Pragaro. Šis prologo kuriamas paveikslas vaizduoja įprastą pasaulio tvarką ir darną.
Dievas žmogaus gyvenime ir pačiame žmoguje išžvelgia gėrį ir pateisina jo veiklumą, jo ieškojimus.
KONTRASTAS
Naktis
1. –
2. Kokia nuotaika apėmusi Faustą? Kodėl?
Faustas šioje dalyje nuliūdęs, nelaimingas, jis nusivylęs, praradęs viltį. Mokslininkas taip jaučiasi, nes yra pasibodėjęs po daugelio metų sukauptomis įvairų mokslų žiniomis, knygine išmintimi, kadangi jokie mokslai jam neatskleidė būties paslapčių, nematomų daiktų ir reiškinių ryšių: „Tiek sukaupiau savy, tačiau/ Likau kvailys kaip ir anksčiau.“
3. –
4. Pasvarstykite, ką reiškia neviltingi Fausto žodžiai „nieko mums žinot neskirta“.
Šie žodžiai atskleidžia Fausto neviltį ir supratimą, kad, nors ir kiek mokysiesi, ir ieškosi atsakymus į rūpimus klausimus apie žmogaus būtį, esmę, jų nesužinosi ir nesurasi. Žmogus negali surasti atsakymo į svarbiausius gyvenimo prasmės klausimus.
5. Raiškiai perskaitykite tris strofas nuo „Juk visa tai...“ Apibūdinkite Fausto dabartinį ir trokštamą gyvenimą. Kokiais poetiniais įvaizdžiais atskleidžiamas Fausto nepasitenkinimas.
Fausto dabartinis gyvenimas – jis apsuptas knygų, pareigų, Toks gyvenimas Faustui yra kankynė: „Juk visa tai – kankynė tik./ O pilnatie, dar vienąsyk/ Pasižiūrėk, kaip lig gaidžių/ Aš čia, tarp popierių, budžiu;/ Nužvelk, bičiuli nebylus,/ Užgrioztus knygomis stalus!“, jis dėl tokio gyvenimo yra nelaimingas ir nepatenkintas, skundžiasi, kodėl jis vis dar čia: „O varge! Aš dar vis šitoj skylėj?“ Toks gyvenimas yra blankus, beprasmis ir menkas: „Tarp dulkių, knygų išminties bedantės, Tarp pergamentų, kuriuos ėda trandys“
Trokštamas gyvenimas – Faustas svajoja pajusti gyvybingą gamtos dvasią, nori atsikratyti visų pareigų, mokslo ir knygų ir pabėgti nuo viso to į gamtą: „O, kad galėčiau pasileist/ Kalnais, mėnulio nušviestais,/ Su dvasiom siausti tarp uolėtų grotų,/ Klajot po miglą pievų ūkanotų/ Ir nusiplaut rasa nuo kūno/ Tą glitų tvaiką mokytumo!“ Jis trokšta kitimų, jaunystės jėgų, atsinaujinti.
(Faustui Žemės Dvasia asocijuojasi su jaunystės jėgomis, nuolatiniu kitimu ir atsinaujinimu (įsiskaitykite į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!