"Faustas". Prologas danguje. Naktis

Johanas Vofgangas Von Getė „Faustas“ Į „Faustą“ tilpo dangus ir žemė, visa Europos istorija nuo Homero iki Gėtės. Todėl tai kartu ir mnemoninė sistema (padedanti atsiminti). Faustas Gėtės tragedijoje – būdingas naujųjų amžių atstovas, nepasotinamas ir nerimstantis kaip mūsų laikų žmonės, mokslo ir technikos kūrėjai, kuriuos masina beribiai ateities horizontai. Ta reikšme vartojamas ir būdvardis „faustiškas“. Johanas Volfgangas fon Gėtė (1749 m. rugpjūčio 28 d. Laisvajame Frankfurto mieste, Šventoji Romos Imperija – 1832 m. kovo 22 d. Veimare) – vokiečių literatūros klasikas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų. Gėtė dėmesį sutelkią į sudėtingus filosofinius būties esmės, pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių klausimus. Apšvietos epochos žmogus. Svarbiausia problema: kaip suprasti gyvenimo prasmę? Pagrindinė tema: faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus sandėris su velniu… Veikėjai: • Mefistofelis — šėtonas, demonas, pragaro vadybininkas, galima sakyti. • Dr. Henrikas Faustas — mokslininkas, ieškantis atsakymų į gyvenimo klausimus. • Gretchen / Margarita — 14 metų mergina, religinga. • Valentinas — Margaritos brolis • Marta — Margaritos kaimynė • Vagneris — Fausto mokinys PROLOGAS DANGUJE. (vad. 135 –136psl.) 1. Kokia vaizduojama visata? Ką įkūnija Mefistotelis ir ką Dievas? „Visatos choro begalybėj / Per amžius saulė gaus ir gaus, / Nubrėžtame kely ją lydi / Griausmingi sąskambiai dangaus.“ Šlovinama visata, vaizduojama jos didybė galybė. Ji yra amžina. Mefistotelis įkūnija velnią – blogus pasirinkimus, gudrus velnias, biblinis gundytojas. Dievas – dora galybė, šlovinamas visatos kūrėjas, išmintingas. Jų pokalbio metu, abu dalyvauja pasaulio kūrimo mite, abu susiję su žmogumi. 2. Atskleiskite Dievo ir velnio požiūrį į žmogų. Išrinkite tinkamų citatų. Dievas pasitiki žmogumi, todėl netramdo velnio. „Atplėšk jį nuo gaivių šaltinių, / Tempk pragarmėn ir, jeigu sugebėsi, / Gerėkis, jį palikęs tankumynuos.“ „Kad žmogų net ir klystkeliuos tamsiuos / Ne taip jau paprasta ir lengva paklaidinti.“ –pagr. problema, vyraujanti viso kūrinio metu.. Mefistotelis dažnai ironizuoja, pasitiki savimi ir tiki, kad gali sugundyti žmogų: „Tiesiog matau, kaip jau keroja medis, / O aš triumfuodamas raškau vaisius. / Jis džiaugsis, dulkes man laižydamas nuo batų, / Kaip mano prosenelė žvilganti gyvatė.“ Mefistotelis skeptiškai vertina žmogaus siekimus. 3. Dievo ir velnio ginčas – tai ginčas dėl žmogaus gyvenimo prasmės ir tikslo. Koks yra žmogus? Kokie jo siekiai, galimybės? Žmogus siekia gėrio ir šviesos, yra didingas, kai ieško sau teisingo gyvenimo kelio. Dievas tiki, kad žmogus yra doras, stiprus. „Žmogaus ryžtu neverta pasikliauti – / Jis linkęs mėgautis ramybe pataluos,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!