Ezopo pasakėčia: "Lapė ir vynuogės"

Ezopas – antikos epikas. Laikomas pasakėčios (t.y. didaktinės literatūros žanras, trumpas eiliuotas arba prozinis pasakojimas) pradininku graikų literatūroje. Buvęs vergu ir mėgęs pasakoti vaizdingas istorijas, ištobulino netiesioginį moralės (t.y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės) problemų svarstymą. Jo tekstai parašyti proza. Interpretacijai (t.y. teksto prasmių aiškinimas, jį siejant su kontekstu) pateikta pasakėčia „Lapė ir vynuogės“ alegoriškai (t.y. perkeltine prasme) aptaria žmogaus egoizmą.
Pavadinimas „Lapė ir vynuogės“ yra tiesioginės reikšmės, nes tekstas yra būtent apie lapę ir vynuoges. Tačiau jo viso reikšmė – perkeltinė ir pamokomoji. Pasakėčia ragina būti savikritiškesniems ir iškelia problemą: „kodėl negalvojame apie savo galimybes, prieš pradedant ko nors siekti?“.
Pasakėčiai būdingi tradiciniai personažai: dažnai gyvūnai ar augalai, kurių apibūdinimas ir vertinimas nesikeičia. Joje būtinai turi būti pasakojimas ir moralas (t.y. dorovinis pamokymas, kaip gyventi). Moralas dažnai pasakomas kaip sentencija (t.y. glaustas pamokomasis posakis). Visą tai galime rasti Ezopo pasakėčioje „Lapė ir vynuogės“. Prmiausia – trumpas pasakojimas apie lapės ribotas galimybes bandant nuskinti vynuoges, kuris užbaigiamas moralu – sentencija: „lengva nupeikti tai, ko negalima pasiekti“. Istorija susideda iš keturių segmentų. Pirmąjame segmente yra įvykio užuomazga: „Vieną karštą dieną ištroškusi lapė landžiojo apie sodą. Priėjusi prie vynuogių, pamatė kabančias aukštai ant šakų išsirpusias uogų kekes“. Antrąjame – lapės vidinis monologas, kurį paskatino troškulys: „- Tos uogos gali numalšinti mano troškulį, - pamąstė lapė“. Trečiąjame segmente yra tęsiamas pasakojimas apie tai, kaip lapė bando pasiekti vynuoges, yra menamoji kalba: „viens, du, trys“, pasiekiama kulminacija: „pasitraukusi vėl atgal ir tarusi „viens, du, trys“, ir vėl šoko“ bei atomazga: „pagaliau lapė nubėgo susiraukusi“. Paskutiniame segmente matome lapės tiesioginę kalbą – išvadinį žodį: „- Aš maniau, kad tos vynuogės sunokusios, o čia pasirodo jų dar visiškai žalių ir rūgščių tebesama!..“. Šis sakinys iškelia pagrindinę tekso problemą, nes matome, kad lapė nepripažįsta savo nesekmės.
Pavadinimą sudaro du bendriniai daiktavardžiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!