Tyrimo problema. Šiandien atsiradus galimybei pratęsti žmogaus gyvenimą už natūralios mirties ribų, išsiplėtė ir “geros mirties” reikšmių spektras. Daugelis gerąja mintimi, arba eutanazija, pavadina jau ne tik terminalinių pacientų gyvybės netęsimą, bet ir aktyvų jų numarinimą, sukeliantį daug prieštaringų nuomonių. Terminas “eutanazija” aiškinamas gan įvairiai: tai ir leidimas numirti, ir lengva mirtis, ir neskausmingas numarinimas, ir pagalba: aktyvi - nužudant, ar pasyvi - nusižudant…O kas iš tikrųjų slepiasi po šiuo šiurpą keliančiu žodžiu “eutanazija” – tikras gailestis ar pagalba ligoniui? O gal bailus noras kuo greičiau atsikratyti dvasiškai ar fiziškai sugniuždyto žmogaus? Visuomenė jau ne pirmus metus ginčijasi ir bando atsakyti į šį klausimą.
Tyrimo objektas. Visuomenės dalis išreiškianti savo nuomonę apie eutanaziją.
Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti visuomenės požiūrį į eutanaziją.
1. Išsiaiškinti ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie eutanaziją.
2. Sužinoti visuomenės nuomonę, kam turėtų būti taikoma eutanazija.
3. Išsiaiškinti visuomenės nuomonę, kas turėtų atlikti eutanaziją.
4. Sužinoti visuomenės nuomonę apie eutanazijos įteisinimą Lietuvoje.
Hipotezės:
1. Visuomenė turi mažai informacijos apie eutanaziją.
2. Žmogus turi teisę į laisvę pasirinkti mirtį.
3. Visuomenė norėtų, kad eutanazija būtų įteisinta Lietuvoje.
Ar galima pateisinti žmogaus gyvybės nutraukimą? Į šį klausimą dažniausiai atsakoma neigiamai. Nelygstama žmogaus gyvybės vertė, lygiai kaip ir draudimas ją nutraukti, užfiksuotas visose pasaulinėse religijose, tačiau nuo pat žmonijos kultūros ištakų susiduriame ir su tam tikrais mėginimais tai pateisinti. Be abejo, šiuo atveju kalbama ne apie įvairių nusikaltimų aukas, bet apie gyvybės nutraukimą, susijusį su žudymu karo metu, gynyba nuo užpuoliko, mirties bausmės vykdymu, savižudybe, abortu ar eutanazija.
Su pastarosiomis trejomis gyvybės nutraukimo formomis dažniausiai susiduria medikai, t.y. tie, kuriems visuomenė yra patikėjusi gyvybės saugotojų ir tęsėjų vaidmenį. Gyvybės tęsimo ir nutraukimo prieštara – neišvengiama kasdienės medikų veiklos dalis, suteikianti šiai profesijai etinį bei filosofinį pobūdį. Šios prieštaros aktualumas ypač išaugo antrojoje mūsų šimtmečio pusėje, kai technologinis progresas įgalino medikus atgaivinti sunkiai sergančius, o dažnai ir beviltiškus ligonius, bei ilgą laiką tęsti jų...
Šį darbą sudaro 4702 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!