Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT)

(parašas)
Vilnius, 2009
1. ISTORIJA
1.1. 1950 m. Europos Žmogaus Teisių Konvencija
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija buvo parengta Europos Tarybos rėmuose. Ji buvo pasirašyta 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje ir įsigaliojo 1953 m. rugsėjo mėn. Jos autorių tikslas buvo pradėti įgyvendinti kai kurias teises, skelbiamas 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.
Konvencija užtikrina visą eilę pilietinių ir politinių teisių bei laisvių, be to, taip pat kontroliuoja, kaip valstybės-narės vykdo priimtus įsipareigojimus. Tam buvo sukurtos trys institucijos: Europos žmogaus Teisių Komisija (įkurta 1954 m.), Europos Žmogaus Teisių Teismas (įkurtas 1959 m.) ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas, susidedantis iš valstybių-narių užsienio reikalų ministrų arba jų atstovų.
Pagal 1950 m. Konvenciją valstybės-narės, privatūs pareiškėjai (asmenys, grupės, asmenų ar nevyriausybinės organizacijos), tuo atveju, jei valstybė yra pripažinusi privačios peticijos teisę, galėjo pateikti peticijas prieš vieną ar kelias valstybes-nares dėl Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimų. Pirmiausia skundai būdavo peržiūrimi Komisijos, kuri nuspręsdavo dėl jų priimtinumo. Tokiais atvejais, jei skundas būdavo paskelbtas priimtinu ir nebuvo pasiektas taikus susitarimas, Komisija parengdavo pranešimą, kuriame išdėstydavo faktus bei savo nuomonę dėl bylos esmės. Pranešimas buvo siunčiamas Ministrų komitetui.
Tokius atveju, jei valstybė-narė atsakovė pripažindavo Teismo jurisdikciją privalomą, Komisija arba bet kuri susitarianti šalis trijų mėnesių bėgyje nuo pranešimo išsiuntimo Ministrų komitetui, galėdavo perduoti bylą galutiniam ir privalomam Teismo sprendimui. Privatūs asmenys neturėjo teisės pateikti skundą Teismui, jeigu byla nebūdavo perduodama Teismui, tokiu atveju Ministrų komitetas spręsdavo ar buvo pažeistos kokios nors Konvencijos teisės ir, esant pažeidimams, priteisdavo valstybei-narei išmokėti nukentėjusiai pusei teisingą kompensaciją. Ministrų komitetas, taip pat buvo įpareigotas prižiūrėti sprendimo vykdymą.
1.2. Tolesnė raida
Nuo Konvencijos įsigaliojimo datos buvo priimta vienuolika ją papildančių protokolų. Protokolai Nr. 1, 4, 6 ir 7 papildė sąrašą garantuojamų teisių ir laisvių, o Protokolas Nr. 2 suteikė Teismui konsultacinės išvados teisę. Protokolas Nr. 9 suteikė teisę privatiems asmenims pateikti skundus Teismui, tuo atveju, jei valstybė-atsakovė yra ratifikavusi Konvenciją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!