Europos visuominės kaita XVI-XVII a. vidurys

augimas, visuomenės socialinės struktūros kaita.
monarchijos.
▪ XV–XVI a. feodalizmas įžengė į paskutinę savo stadiją–irimą. XV a. pab. – XVI a Pradėjo formuotis
nauji kapitalistiniai gamybiniai santykiai. Iki XVIII a. pab. Vakarų Europoje pakeitė feodalizmą.
Kapitalistinių santykių atsiradimo priežastys ir prielaidos:
PRIEŽASTYS PRIELAIDOS
Plėtėsi miestai. XV a. klimato atšilimas, plečiasi žemės ūkis, spartėja
gamyba.
Mokslo ir technikos pažanga, pasaulio pažinimas.
➢ DIDIEJI GEOGRRFINIAI ATRADIMAI.
Nuslopo maro epidemijos, žmonės ėmė drąsiau keliauti.
➢ KOLONIJŲ STEIGIMAS.
Įvykus valstybių centralizacijai (valdovas stipriną
valdžią , riboja feodalus), stabilizavosi politinė
padėtis.
Gerėjo gyvenimo sąlygos, didėja vartojimas.
➢ PASAULINĖS PREKYBOS ATSIRADIMAS.
▪ Kapitalizmas (XV a. pab. – XVI a) – visuomenės ir ekonominių santykių sistema, grindžiama privačia
nuosavybe, asmens laisve ir laisvu sandorių sudarymu.
▪ Pradžia - Šiaurės Italijoje (XV a.)
Kapitalizmo
bruožai:
1. Gamybos priemonės priklauso kapitalistams.
2. Pagrindiniai visuomenės sluoksniai – buržuazija; samdomieji darbininkai- proletariatas.
3. Darbas yra samdomas.
4. Prekiniai – piniginiai santykiai.
Klasikinė visuomenė- pagrindą sudaro klasės.
Paklausa ir pasiūla- laisvą rinką reguliuoja
gamintojas planuoja apimtis pagal vartotojų
poreikius.
Rinkos ekonomika- ekonomika, paremta laisva
gamyba, paklausos ir pasiūlos dėsniu.
AMATINIKU CECHAI → MANUFAKTŪROS-
kapitalistinės įmonės (kūrimosi priežastys):
• Ėmė plūsti auksas – daugiau lėšų skatino
verslų plėtrą.
• Pinigų perteklius sukėlė infliaciją – cechai
didino kainas.
• Cechų produkcija nebetenkino vartojimo
poreikių.
MANAFAKTŪRŲ
BRUOŽAI:
dirba samdomieji darbininkai;
darbai atliekami rankomis;
darbo pasidalijimas,
Buržuazija- pasiturintys miestiečiai, visuomenės dalis, valdanti gamybos priemones ir naudojanti samdomąjį
darbą.
Ekonomika:
▪ Kūrėsi bankai – įstaigos saugančios, keičiančios, skolinančios pinigus.
▪ Plėtojamas prekių eksportas;
▪ Infliacija – pinigų perkamosios galios smukimas, pasireiškiantis kainų kilimu. „Kainų revoliucija“ –
XVI a. pr. Europoje prasidėjusi didelio masto infliacija.
SOCIALINĖS STRUKTŪROS KITIMAS:
Mažėja feodalų,
kilmingųjų įtaka
▪ CENTRALIZACIJA (neteko politinio savarankiškumo).
▪ Valdovai remiasi visų III luomų susirinkimu.
▪ Riteriai→ Samdoma kariuomenė.
▪ Konkurencija iš turtuolių- kapitalistų.
Stiprėja III
luomo- buržua
reikšmė.
▪ Kontroliuoja gamybą, prekybą.
▪ Finansininkai, pirkliai, aukšti pareigūnai didelių valdų savininkai, miestų amatininkai, smulkieji
pirkliai.
Mažėja
dvasininkų
įtaka
▪ 1517 skilus Baž. pusė Europiečių- protestantai.
▪ Monarchai diktuoja sąlygas bažnyčiai.
▪ J. Gutenbergas knygų spausdinimas, bažnyčia užleidžia pozicijas mokslui.
APTVĖRIMAI: (žemės ūkis)
▪ Aptvėrimai – procesas, kai dirbama žemė verčiama ganyklomis, siekiant suformuoti griežtai prekinį
ūkį.
Aptvėrimų priežastys:
Kuriantis manufaktūroms reikėjo daugiau
žaliavų
Poreikis skatino gamybos plėtrą kaime.
Žemės dirbimas senais metodais nebetenkino besikeičiančios rinkos poreikių.
Mažėjo baudžiauninkų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!